Menų fakultete – vieša diskusija apie meninį tyrimą
VDU Menų fakultetas kviečia į viešą diskusiją apie meninį tyrimą. Jos metu Fakulteto dėstytojai prof. Rimantas Plungė, dr. Gytis Dovydaitis ir kviestinis diskusijos svečias menininkas Dainius Liškevičius sieks ne tik teoriškai apibendrinti meninio tyrimo sąvoką, bet ir ieškos atsakymų į praktinius klausimus, kaip meninis tyrimas suprantamas Universitete, kaip taikomas studijų procese, kokie meninio tyrimo metodai naudojami. Bus paliesti ir platesni Lietuvos aukštojo mokslo klausimai, bandant išsiaiškinti ar meninius tyrimus palaiko ir remia valstybė. Pokalbį moderuos bei mokslinio ir meninio požiūrių į meninį tyrimą sąlyčio taškų diskusijos dalyviams padės ieškoti Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.
Diskusija vyks spalio 28 d., 14 val. 30 min., Menų fakultete (Muitinės g. 7), 207 a.
Dainius Liškevičius (g. 1970 m. Kaune) – Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjas, dirbantis tarp vizualaus meno, performanso, instaliacijos, fotografijos ir kino. 1996 m. baigė Vilniaus dailės akademijos skulptūros studijas. Jo kūryba pasižymi konceptualumu, dažnai jungia asmeninę patirtį su kolektyvine atmintimi. Liškevičius yra aktyvus Lietuvos šiuolaikinio meno lauko dalyvis, dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, jo kūriniai saugomi Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bei Šiuolaikinio meno centro kolekcijose.
Žymaus Nyderlandų menininko vizitas
Spalio 13 d. Kauno fotografijos galerijoje įvyko VDU Menų fakultete vizituojančio žymaus nyderlandų menininko Rein Jelle Terpstra vieša paskaita. Menininkas pristatė savo naujus kūrybinius projektus ir pasakojo apie žymiausius darbus, saugomus tokiose prestižinėse pasaulio meno institucijose kaip San Fransisko MoMA, Niujorko MoMA bibliotekoje, Nyderlandų fotomuziejuje ir kt.
Savo darbuose menininkas tyrinėja fotografijos vaidmenis mene ir visuomenėje bei vizualinio suvokimo ir kolektyvinės atminties santykį, kurdamas filmus, instaliacijas ir knygas. R. J. Terpstra dėsto vaizduojamąjį meną, filmą ir fotografiją Hanze taikomųjų mokslų universiteto Minervos meno akademijoje, Groningene, Nyderlanduose.
Tai jau trečiasis R. J. Terpstra vizitas Lietuvoje. Anksčiau jis yra dalyvavęs tarptautiniame NIdos fotografų simpoziume ir tarptautiniame IPMA fotografijos ir medijų meno festivalyje Kaune. Šį kartą menininkas atvyko į Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolakinių menų katedrą dėstyti Intermedijų meno programos magistrantams intensyvų “Išplėstinės fotografijos” kursą.
R. J. Terpstra vizitas dalinai finansuojamas Švietimo mainų paramos fondo.
Filmo apie VDU profesorių Romualdą Požerskį premjera Varšuvoje
Varšuvoje, 41-ajame tarptautiniame kino festivalyje įvyko režisieriaus Jorio Skudros dokumentinio filmo apie žymų fotografą, VDU garbės profesorių Romualdą Požerskį premjera. Jauno kino kūrėjo ilgo metro filmas „Romualdas ir jūra“ buvo atrinktas į dokumentinių filmų konkursinę programą, kurioje pristatoma tik dešimt filmų iš viso pasaulio.
Filmas pasakoja apie prof. R. Požerskio – fotografo, menininko, žmogaus – gyvenimo kelią ir tai, kas slypi už apdovanojimų, titulų bei viešumoje pažįstamos menininko asmenybės. „Romualdas ir jūra“ – tai filmas apie žmogų, kūrybą ir laisvę, apie kūrėją, kuris siekė išlikti nepriklausomu nuo sistemos, taisyklių ir kūrybą užgožiančio vizualios informacijos triukšmo. Kinematografinis pasakojimas net tik leidžia sekti fotografo gyvenimo vingius, bet ir primena, kad prof. R. Požerskio kūryba yra tapusi neatsiejama mūsų šalies kultūros ir laisvės istorijos dalimi.
Naujasis filmas – tai ilgo kūrybinio darbo ir artimos pažinties su filmo herojumi rezultatas. Filmo režisierius J. Skudra pasakojo apie penkerius metus, kuriuos paskyrė savo filmui: „Tiek laiko išbūti vienoje istorijoje, lėtai gilintis į ją man buvo nauja. Maniau, sukursiu filmą per dvejus metus, tačiau prireikė penkerių. Kūrybos procese buvo ne tik beveik keturi šimtai valandų medžiagos, bet ir dar daug visko – ir grožio, ir sunkumų“.
Filmo premjera džiaugėsi ir pats prof. R. Požerskis. „Jūs mane pažįstate geriau nei aš pats save“, – juokavo profesorius, Varšuvoje pirmą kartą sutikęs kūrybinę filmo komandą. Prof. R. Požerskis taip pat teigė, kad filmas jam brangus ir dėl to, kad yra skirtas žuvusiai žmonai Virginijai. „Ji leido man kurti ir įgyvendinti savo sumanymus. Kūryba dažnai menininką atima iš šeimos, o Virginija mane suprato ir palaikė. Buvome graži ir laiminga šeima,“ – dalinosi prisiminimais fotografas.
Pasak prodiuserės Justės Michailinaitės, filmu primenama, iš kokios sovietmečio tamsos išsivadavome, apmąstoma, ką kūrėjui duoda pasaulis ir ką pasauliui duoda kūrėjas.
Fotografijos – Monikos Požerskytės.
Vieša Astos Junevičienės paskaita „Senovės Egipto architektūra ir jos įtaka vėlesniais laikais: Egiptomanijos fenomenas”
Spalio 23 d. 11:30 kviečiame į viešą Astos Junevičienės, Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų projektų vadovės paskaitą „Senovės Egipto architektūra ir jos įtaka vėlesniais laikais: Egiptomanijos fenomenas”.
Mančesterio universitete apgynusi Egiptologijos magistrą Asta Junevičienė turėjo galimybę gilinti savo žinias ir gyvai natūroje pažinti Egipto Arabų kultūrą – praleido ten penketą savo gyvenimo metų. Daugiau nei dešimtmetį Asta Junevičienė dirbo Generaline Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretore ir įgyvendino visą eilę tarptautinių konferencijų bei parodų, skirtų įvairioms pasaulio kultūroms pristatyti bei aktualizuoti.
Paskaita vyks Menų fakultete, Muitinės g. 7 – 207 a. Paskaita atvira visiems.
Menų fakulteto dekane naujai kadencijai išrinkta prof. dr. Jurgita Staniškytė
Menų fakulteto dekane naujai kadencijai išrinkta prof. dr. Jurgita Staniškytė. Nauji Vytauto Didžiojo universiteto akademinių padalinių vadovai patvirtinti VDU Senato posėdyje, rektorės prof. dr. Inetos Dabašinskienės teikimu ir slapto balsavimo rezultatais. Nauja akademinių padalinių vadovų komanda pradėjo dirbti nuo spalio 1 d.
Jurgita Staniškytė – Teatrologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė. Profesorė yra aktyvi teatro ir kultūros tyrėja, dalyvaujanti nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo bei meno projektuose. Jurgitos Staniškytės mokslinių interesų sritys apima šiuolaikinio teatro ir politikos santykius, kultūros performatyvumą, tarpkultūrinius mainus bei auditorijų tyrimus. Profesorė stažavosi prestižiniuose JAV ir Jungtinės Karalystės universitetuose, buvo „Fulbright“ stipendiatė, skaito paskaitas Europos ir JAV universitetuose. Staniškytė yra įvairių tarptautinių mokslo asociacijų narė, LR Kultūros ministerijos, Kultūros tarybos ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertė, buvusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarybos pirmininkė. Profesorė yra tarptautinių organizacijų, tokių kaip ES Humanitarinių mokslų Europos mokslinių tyrimų erdvėje (HERA) tinklo valdybos, ES Jungtinio programavimo iniciatyvos (JPI) „Kultūros paveldas ir globaliniai pokyčiai – nauji iššūkiai Europai“ („Cultural Heritage and Global Change: a New Challenge for Europe“) valdymo komiteto, CHANSE (Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) programos komiteto narė. Ji yra keturių monografijų autorė, daugelio mokslinių straipsnių ir teatro recenzijų autorė, nuo 1998 m. dėstanti VDU.
Tarptautiniame festivalyje Valensijoje pristatomi Menų fakulteto profesoriaus Rimanto Plungės kūriniai
2025 m. rugsėjo 24 d. Ispanijoje, Valensijoje, Šiuolaikinės kultūros centre „Spalis“ (Octubre Centre de Cultura Contemporania) buvo atidaryta grupinė paroda „Susipažįstant su Jurgiu Mačiūnu“ (Conociendo a George Maciunas (Jurgis Mačiūnas) ). Parodoje eksponuojami Vytauto Didžiojo Universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorių dr. Rimanto Plungės ir Romualdo Požerskio kūriniai. Parodos atidarymo metu vyko diskusijos, prof. Rimantas Plungė pristatė parodoje demonstruojamą savo fotografijų kolekciją „Žaidimai su ženkliukais“.
Ši paroda yra dalis festivalio „ValnciaPhoto“ organizuojamo „Fluxus“ projekto, kuris rodomas daugelyje ekspozicijos vietų visoje Valensijoje. Projektas apima parodas, projekcijas, susitikimus, spektaklius, koncertus ir diskusijas. Parodoje pristatomas kolektyvinis Jurgio Mačiūno ir jo palikimo vaizdinys, prie kurio sukūrimo prisidėjo Jurgio Mačiūno Fluxus kabinetas, Fluxus festivalis Kaune, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Vytautas Landsbergis, Jonas Mekas, Billie Maciunas, Hollis Melton, Monika Raaltė, Rimantas Plungė, Romualdas Požerskis, Barbora Gediminaitė, Austėja Auškalnytė, Julius Ziz, Anton Lukoszevieze, Daiva Žeimytė-Bilienė, Artūras Jevdokimovas ir @zerocopy.lt, Vytautas Buinevičius ir kiti menininkai.
„ValenciaPhoto“ festivalio projektas vyksta bendradarbiaujant su Valensijos miesto taryba (Ajuntament de València). Festivalio komisarė Vilma Dobilaitė, festivalio direktorius Nicolás Llorens.
Čiurlionio gimimo dieną pagerbti labiausiai nusipelnę jo kūrybos puoselėtojai
Minint 150-ąsias Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines Kultūros ministerijoje pagerbti asmenys, svariai prisidėję prie iškilaus kūrėjo palikimo įprasminimo ir sklaidos per savo mokslinę, meninę, kūrybinę, šviečiamąją ir kitą veiklą. Vyriausybės apdovanojimus įteikė ir renginio dalyvius pasveikino laikinasis Ministras Pirmininkas Rimantas Šadžius, pabrėžęs gausų ir laikui atsparų M. K. Čiurlionio kūrybinį palikimą, kurį saugo, puoselėja ir su mūsų laikmečiu susieja Lietuvos kultūrai atsidavę žmonės.
Laikinai pareigas einantys premjeras ir kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė Vyriausybės padėkos raštus ir proginius sidabrinius medalius, specialiai Čiurlionio 150-ajam jubiliejui sukurtus skulptoriaus, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Algirdo Boso.
Renginyje tylos minute pagerbtas menotyrininkas, dailininkas, ilgametis Čiurlionio muziejaus Druskininkuose vadovas a. a. Adelbertas Nedzelskis, kuriam vyriausybinis apdovanojimas įteiktas praėjusią savaitę.
Proginiu medaliu ir padėkos raštu taip pat pagerbti prie Čiurlionio kūrybos įprasminimo ir sklaidos ilgamečiu darbu prisidėję prof. Vytautas Landsbergis, filosofas dr. Antanas Andrijauskas, dailėtyrininkė dr. Rasutė Andriušytė-Žukienė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė, menotyrininkė Aušra Česnulevičienė, literatūros ir estetikos tyrėja Nida Gaidauskienė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, Čiurlionio draugijos tarybos pirmininkas Saulius Valius, pianistas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius Rokas Zubovas.
Sveikiname Menų fakulteto profesorę, menotyrininkę Rasutę Andriušytę – Žukienę ir Menų fakulteto absolventę, menotyrininkę Aušrą Česnulevičienę, gavus šiuos garbingus apdovanojimus!
Laimos Penek | LRVK nuotr.
Startavo ketvirtoji Kauno J. Jablonskio gimnazijos „VDU kūrybinių industrijų klasė“
Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje startavo ketvirtoji „VDU Kūrybinių industrijų klasė“ (auklėtoja Asta Saulienė, koordinatorė Justina Kiuršinaitė), kurioje Menų fakulteto dėstytojai tradiciškai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie kūrybines industrijas, kultūros komunikaciją ir kūrybos prodiusavimą.
Rugsėjo 17 dieną naujieji „VDU Kūrybinių industrijų klasės“ gimnazistai pirmą kartą lankėsi Menų fakultete. Susitikimo metu juos sveikino fakulteto administracija, o VDU „Kūrybinių industrijų“ magistro studijų programos vadovė, Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė vedė interaktyvią paskaitą apie kūrybines industrijas ir kūrybiškumą.
Nuo šiol gimnazistai reguliariai lankysis VDU Menų fakultete, kur turės galimybę tiek teoriškai, tiek praktiškai susipažinti su įvairiomis kūrybinių industrijų sritimis: nuo dizaino ir mados iki kino, nuo vizualiųjų menų iki šiuolaikinio šokio ar teatro. Ketvirtosios „VDU Kūrybinių industrijų klasės“ startas tęsia sėkmingą ir glaudų bendradarbiavimą tarp VDU Menų fakulteto ir Kauno J. Jablonskio gimnazijos, suteikiant gimnazistams galimybę ugdyti kūrybiškumą per teorinį ir praktinį kūrybinių industrijų pažinimą.
Zapyškio bažnyčioje atidaryta prof. dr. R. Plungės ir prof. dr. T. Petrikio transmedialinė instaliacija – „Spalva. Garsas. Judesys.“
Instaliacijoje eksponuojami trys didelio formato R. Plungės tapybos kūriniai: diptikas „Amžinasis pavasaris“ (150 × 250 cm) ir monumentalus paveikslas „Pasaulio sutvėrimas“ (250 × 600 cm). Įspūdingo dydžio kūriniui arntrina kompozitoriaus Tito Petrikio muzikinė kompozicija, kuri taip pat vadinasi „Pasaulio sutvėrimas“. Skirtingų meno sričių kūriniai lemia spalvos ir garso dialogą, kuriantį vientisą erdvę unikalios architektūros erdvėje, ypatingoje Lietuvos vietoje. Kūrinys simbolinis, daugiasluoksnis ikvėptas laikmečio ir atrakinantis žiūrovams M.K. Čiurlionio vizijas šiuolaikiniam žiūrovui ir meno mylėtojui.
Atidarymo metu vyko diskusija. Ją moderuoti buvo pakviestas menotyrininkas ir medijų menininkas prof. dr. Remigijus Venckus. Kūrybinį duetą jis įvardino kaip novatorišką ir produktyvų posūkį abiejų menininkų kūryboje. Jis pažymėjo: „[…] menas verčia ne tik pajausti puikų kūrėjų bendradarbiavimą, bet ir dar kartą permąstyti M. K. Čiurliono palikimą. Lietuviška klasika ir mūsų pačių tapatybės klausimas įgauna visai naują vertę. Čiurlionis mums tampa kūrybinių idėjų šaltinis. Jo menas ne tik nutiesia tiltą tarp praeities ir dabarties, bet ir leidžia dabarties menui įgyti glaudų santykį su istorija. Tai ką patiriame žvelgdami į R. Plungės tapybą ir klausydami T. Petrikio muziką, leidžia aiškiai suvokti jog net pačios naujausiomis meno priemonėmis kuriami darbai nėra paprastos ir tuščios medijos. Jie akimirksniu prisipildo daugiasluokslių prasmių; jie pasakoja apie mus, apie mūsų visų santykį su praeitimi ir labai viltingai nuteikia žvelgti į ateitį. […] Netikėta, bet muzika ir tapyba prieš mus iškyla naujoje šviesoje. R. Plungės ir T. Petrikio duetas puikiai parodo kiek muzikoje yra spalvos žaismo, ir kiek daug yra muzikalumo tapyboje. Puikiai apgalvotas santykis tapybos, muzikos ir architektūros mus kviečia patirti magišką kūrėjų vaizduotės pasaulį, o tuo pačiu ir susidurti su kiekvieno iš mūsų individualiu vidinių jausmų ir išgyvenimų šėlsmu“.
Kūrinio pristatymo metu ir po jo, bendraudami su publika, autoriai pristatė savo kūrybos credo, kūrybos metodus, diskutavo apie M. K. Čiurlionio kūrybos aktualumą šiandienos socialinių ir kultūrinių virsmų kontekste. Kaip ir Čiurlionis, savo darbuose ieškojęs sąlyčio su kosmosu bei žmogaus ryšio su pasauliu ir Lietuva, autoriai instaliacijoje aktualizuoja tas pačias temas, nauju šiuolaikiniu žvilgsniu.
Ši instaliacija yra penktojo, jubiliejinio „Garsų potvynio“ festivalio dalis. 2025-ųjų metų festivalio projekto autorė – režisierė Justina Ambrazaitienė. Transmedialinė instaliacija Zapyškio bažnyčioje veiks iki spalio 6 d.
Nuotraukų autorius Rytis Šafranauskas
Romualdo Požerskio fotografijos pirmojoje tarptautinėje meno bienalėje Klaipėdoje
Rugsėjo 5 d. Klaipėdoje atsidarė pirmoji meno bienalė „Saulėlydis kas dvejus metus“. Tai – ambicingas projektas, kurio tikslas yra reguliarus, tarptautinis šiuolaikinio meno renginys Vakarų Lietuvoje. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose ir įvairiose viešose miesto erdvėse išvysite kūrinius, keliančius regiono istorijos ir savitumo klausimus, ekologijos politikos problemas bei atkreipiančius dėmesį į kultūrinių ir seksualinių mažumų bendruomenes. Bienalė pasižymi plačia geografija ir meno formų įvairove – be fotografijos joje taip pat pristatomi filmai, performansai ir meninis skaitymas.
Bienalės kuratorius Valentinas Klimašauskas parodai atrinko R. Požerskio istorines fotografijas iš 1988 m. akcijos „Apkabinkime Baltiją“ ir iš ciklo „Klaipėdos senamiestis“, sukurto 1976-1981 m. Akcijos „Apkabinkime Baltiją“ fotografijos atliepia bienalės organizatorių keliamus svarbius ekologinius klausimus apie santykį tarp valstybės ekologinės politikos ir gamtos gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą besitęsiančios industrializacijos laikais. Tuo tarpu R. Požerskio įamžinti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Klaipėdos vaizdai leidžia pajusti bienalėje aktualizuojamą Klaipėdos kaip uostamiesčio, logistikos, tranzito ir persikėlimo centro vietos dvasią. Parodoje 46 eksponuojamų menininkų skalė labai plati nuo M.K. Čiurlionio, Algimanto Kunčiaus iki Virgilijaus Šontos, Česlovo Lukiansko.
Paroda veiks iki spalio 31 d.
Parengta pagal https://artnews.lt/renginys/i-oji-klaipedos-bienale https://kkkc.lt/events/i-oji-klaipedos-bienale-saulelydis-kas-dvejus-metus/
