Menų fakulteto magistrantūros studijų nuotolinės atvirų durų dienos
VDU Menų fakultetas kviečia į magistrantūros studijų programų nuotolines atvirų durų dienas!
Tai – puiki proga susipažinti su šiais metais Menų fakultete vykdomomis „Kūrybinių industrijų“, „Kultūros paveldo ir turizmo“, „Meno kuratorystės“ bei „Intermedijų meno“ programomis, aptarti studijų turinį ir pobūdį bei išgirsti atsakymus į jums rūpimus klausimus.
Magistrantūros studijos suteikia galimybes praplėsti savo turimas kompetencijas, arba pasirinkti naują veiklos kryptį ir ženkliai išplėsti savo kompetencijų ratą, arba atnaujinti, sustiprinti, pagilinti savo žinias srityje, kurioje galbūt šiuo metu darbuojatės.
Magistrantūros studijas galite rinktis ir vos baigus universitetą ar kolegiją, ir po eilės metų darbo pasirinktoje srityje. Primename, kad magistro studijas pasirinkti niekada nevėlu, o jų suderinamumas su darbu yra tik vienas iš daugelio studijų suteikiamų privalumų!
Magistrantūros studijų atvirų durų dienos vyks nuotoliu:
Kūrybinių industrijų“, „Kultūros paveldo ir turizmo“, „Meno kuratorystės“ magistrantūros programų konsultacijos
„Intermedijų meno“ magistrantūros programos konsultacijos
VDU KULTŪROS DIENOS: MENŲ FAKULTETO ATVIRŲ DURŲ DIENA
2025 m. gegužės 23 dieną VDU Menų fakultetas kviečia 9 – 12 klasių moksleivius į Atvirų durų dieną. Šis renginys – puiki galimybė pabendrauti su Menų fakulteto studentais ir dėstytojais, gauti išsamią informaciją apie studijų programas ir stojamuosius egzaminus, apsilankyti moderniose studijų erdvėse ir kūrybinėse laboratorijose bei praktiškai išbandyti, ką reiškia būti menininku, meno ekspertu ar kūrybos prodiuseriu.
Atsižvelgdami į moksleivių iš kitų miestų poreikius, renginį organizuojame dviem formatais: tiek GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas), tiek NUOTOLIU (per MS Teams). Taigi, net jei neturi galimybės atvykti, kviečiame jungtis nuotoliu ir dalyvauti iš bet kurios Lietuvos vietos!
ATVIRŲ DURŲ DIENA GYVAI (Muitinės g. 7, Kaunas)
14:00 – 15:00 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS.
Menų fakulteto dėstytojai ne tik pristatys studijų programas – „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“ – bet ir padės geriau suprasti, ko tikėtis studijų metu, patars dėl stojamųjų egzaminų ir atsakys į visus jums rūpimus klausimus.
15:00 – 16:00 EKSKURSIJA PO FAKULTETĄ, KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS
Moksleiviai galės apžiūrėti Menų fakulteto auditorijas, profesionalias garso ir vaizdo studijas bei medijų laboratorijas, o svarbiausia – patys įsitraukti į kūrybines veiklas. „Menų mūšyje“ jie pasijus tikrais meno ekspertais, „Fotostudijos blykstėse“ – patirs kūrybinės fotosesijos užkulisius, „Garsų žaidime“ pasiners į profesionalios garso studijos pasaulį, o „Kūrybinėse industrijose“ sužinos, ką reiškia kurti ir prodiusuoti kūrybinius projektus.
17:00 – „MUSIC LAB“ – „Muzikos produkcijos“ programos studentų ir absolventų gyvo garso KONCERTAS (VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7, Kaunas). Atvirų durų dienos kulminacija – gyvo garso koncertas po atviru dangumi. Kviečiame atsinešti gerą nuotaiką ir pasimėgauti gyva muzika!
Registracija į Atvirų durų dieną gyvai: https://forms.gle/1KdVk8ttjsdFoAFY7 Registracija į kūrybines dirbtuves „Garsų žaidimas“: https://forms.gle/qnWbuBMX5rP6Fdhc7
Registruotis galima iki gegužės 22 dienos, ketvirtadienio, 17:00 val.
ATVIRŲ DURŲ DIENA NUOTOLIU:
15.00 – 16.00 MENŲ FAKULTETO STUDIJŲ PROGRAMŲ PRISTATYMAS
Menų fakulteto dėstytojai ne tik pristatys studijų programas – „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“ – bet ir padės geriau suprasti, ko tikėtis studijų metu, patars dėl stojamųjų egzaminų ir atsakys į visus jums rūpimus klausimus.
Registracija į Atvirų durų dieną nuotoliu: https://forms.gle/1KdVk8ttjsdFoAFY7
Registruotis galima iki gegužės 22 dienos, ketvirtadienio, 17:00 val.
Pasibaigus registracijai, prisijungimo nuoroda bus išsiųsta registracijoje nurodytu el. pašto adresu.
VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena yra renginio „VDU kultūros dienos“ programos dalis. Renginio metu vyks atviros paskaitos, diskusijos, meno ir kultūros renginiai. Kviečiame dalyvauti! https://menufakultetas.vdu.lt/arteja-vdu-kulturos-dienos-2025/
Artėja „VDU kultūros dienos 2025“
2025 gegužės 19 – 23 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas jau devintą kartą kviečia plačiąją visuomenę į tradicinį meno ir kultūros festivalį „VDU kultūros dienos“. Pasitelkę ankstesnių metų patirtį, renginio organizatoriai parengė plačią meno ir kultūros renginių programą, atvirą įvairiai publikai: nuo menininkų iki moksleivių ar studentų, nuo kultūros profesionalų iki menu ir kultūra besidominčių miestiečių bei miesto svečių. Visą savaitę įvairiose VDU erdvėse vyks atviros dėstytojų paskaitos, studentų kūrybiniai projektai, bendros dėstytojų, studentų ir absolventų parodos ir koncertai, susitikimai su menininkais, diskusijos, kūrybinės dirbtuvės jaunimui bei moksleiviams.
Kiekvieną „VDU kultūros dienų“ rytą ir popietę Menų fakulteto auditorijos bus atviros visiems, norintiems trumpam pasijusti studentais ir paklausyti paskaitų apie meną arba sudalyvauti studentų kūrybos pristatymuose. Vakarais festivalio lankytojų lauks įvairūs meno ir kultūros renginiai, tarp jų – koncertai, parodos, filmų peržiūros, diskusijos ir susitikimai su kūrėjais.
„VDU kultūros dienų“ atidarymo renginys – nemokama filmo „Gardutė“ (gegužės 19 d. 18 val. VDU Didžioji salė, S. Daukanto g. 28) peržiūra, po kurios vyks diskusija – susitikimas su šios kulinarinės komedijos kūrėjais: režisiere Egle Vertelyte ir kompozitoriumi, Menų fakulteto profesoriumi Titu Petrikiu.
Gegužės 20 d. 18 val. plačioji visuomenė kviečiama į aktualią diskusiją „Menas kaip ginklas: ar įmanomas šiuolaikinis patriotinis menas?“. Diskusijos moderatorius Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjas Edgaras Klivis drauge su diskusijos dalyviais (politiku, buvusiu Lietuvos kultūros ministru Simonu Kairiu, teatrologe, monografijos “Karas ir kultūra” autore Ina Pukelyte ir kitais diskutantais) ieškos atsakymų į klausimus, ar įmanoma patriotinė propaganda šiuolaikiniame mene ir koks galėtų būti šiuolaikinis patriotinis menas? (Menų fakultetas, Muitinės g. 7 – 207)
Trečiadienį (gegužės 21 d. 18 val.) vakarinėje „VDU kultūros dienų“ programoje – Menų fakulteto kūrybinių partnerių – VDU Muzikos akademijos dėstytojų, studentų ir absolventų koncertas „M. Ravelio kūrybos kaleidoskopas“ (VDU Muzikos akademijos koncertų salė, V. Čepinskio g. 5). Koncerto organizatorė VDU Muzikos akademijos dėstytoja Kotryna Kaklauskaitė kvies pasinerti į poetišką, spalvomis ir emocijomis prisodrintą Maurice Ravel muzikos pasaulį. Vakaro programoje – subtilios fortepijono miniatiūros, temperamentingi smuiko ir fortepijono duetai bei elegantiškas vokalinis ciklas.
Gegužės 22 d. (ketvirtadienį) 17 val. lankytojai laukiami VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7), kur vyks „Naujųjų medijų meno“ programos studentų fotografijų parodos atidarymas (dėst. prof. Romualdas Požerskis ir doc. Tomas Pabedinskas). Į šią galeriją „VDU kultūros dienų“ publika kviečiama užsukti ir bet kurią kitą festivalio dieną – galerijos kuratorė Milda Gineikaitė kviečia apžiūrėti nuolatinę Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų kūrybos parodą „Kūryba kuria kultūrą“ (kuratoriai M. Gineikaitė, R. Barauskis), išsidėsčiusią įvairiose Menų fakulteto pasato erdvėse.
Paskutinę festivalio dieną, gegužės 23 d. nuo 14 iki 17 val., vyks tradicinė VDU Menų fakulteto Atvirų durų diena moksleiviams (Muitinės g. 7). Jos metu lankytojai galės susipažinti su fakulteto siūlomomis studijų programomis – „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“. Taip pat laukia kūrybinės veiklos: „Menų mūšis“, „Fotostudijos blykstės“, „Garso eksperimentai“ ir „Kūrybinės industrijos“. Kartu su studentais bus galima apžiūrėti Menų fakulteto auditorijas, garso įrašų ir foto studijas bei medijų laboratorijas.
„VDU kultūros dienų“ uždarymui – jaunatviškas gyvo garso koncertas Menų fakulteto kiemelyje – „Music Lab“. Visą penktadienio vakarą čia vyks uždegantys „Muzikos produkcijos“ programos studentų (ir svečių) live pasirodymai (gegužės 23 d. nuo 17 val., VDU Menų fakulteto kiemelis, Muitinės g. 7).
Kviečiame pasinerti į meno ir kultūros savaitę – „VDU kultūros dienos“ sugrįžta!
Visi renginiai – nemokami. Registracija
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo 2025“ kartu su Menų fakultetu kviečia dalyvauti jaunųjų kritikų dirbtuvėse
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ inicijuotame įspūdingos programos festivalyje startavusi kritikų programa susilaukė aktyvaus norinčiųjų rašyti susidomėjimo ir tęsiama toliau. Dirbtuvių dalyviams suteikiama galimybė lavinti rašymo gebėjimus ir nemokamai lankytis visuose festivalio spektakliuose bei pasirinktinai parengti kritikos tekstus, kurie bus publikuojami kultūros leidiniuose bei portaluose.
Šią vasarą festivalis ,,ConTempo“ vyks rugpjūčio 2-9 dienomis Kauno mieste ir rajone. Iki tol gegužę VDU įvyks dvi atviros dirbtuvės, skirtos stiprinti rašymo įgūdžiams. Dirbtuves ves rašytoja Virginija Rimkaitė.
Apie dirbtuves
Kai rašymas ima strigti, o žodžiai atrodo svetimi, verta prisiminti, kad kūryba pirmiausia turi teikti malonumą mums patiems. Šiose dirbtuvėse dalyviai bus kviečiami atrasti kūrybos skonį – be taisyklių, be vidinių kritikų, be spaudimo būti tobulam. Ieškosime, kas mus įkvepia: kokie žodžiai, mintys ar istorijos sužadina pojūčius ir leidžia mėgautis pačiu rašymo procesu.
Kalbėsime ir apie kritiką – ypač teatro. Kaip rašyti taip, kad tekstas būtų ne sausas vertinimas, o gyvas, tikras, su charakteriu? Kaip išvengti nuobodaus tono, praturtinti tekstą šviežia įžvalga, o kartais – ir šiek tiek aštresniu pastebėjimu? Ieškosime būdų, kaip kritikoje palikti vietos emocijai, asmeninei patirčiai ir skaitytojo smalsumui, kad net griežtesnė nuomonė skambėtų gyvai ir nuoširdžiai. Per kūrybinius pratimus ir žaidimus kursime tekstus, kurie įkvepia, džiugina ir išlaisvina – tiek rašančius, tiek skaitančius.
„Kviečiu pasimėgauti kūryba ir atrasti, kaip rašyti taip, kad tekstas būtų kaip ką tik išvirta močiutės uogienė: šiek tiek saldus, šiek tiek rūgštus, šiek tiek paslaptingas, nukeliantis į prisiminimus, į tą vasaros vakaro raudonyje snaudžiančią žemuogių pievą, ir visada toks, prie kurio norisi grįžti su didesniu šaukštu.“
/ Virginija Rimkaitė
SVARBU. Paskaitos yra atviros visiems, ne tik dirbtuvių dalyviams. Registracija nereikalinga. Jeigu susidomėjai, nedvejok ir užsuk. Paskaitų klausytojams dalyvauti festivalio renginiuose ir rengti kritikos tekstus nėra privaloma.
Dirbtuvės vyks:
Gegužės 9 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 210 auditorijoje,
Gegužės 16 d. 15 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, Kaunas), 210 auditorijoje;
Dirbtuvių trukmė – po 1,5 val.
Virginija Rimkaitė – dramaturgė, rašytoja, baigusi lietuvių filologijos ir režisūros bakalauro bei teatrologijos magistro studijas Klaipėdos universitete. 2016 m. laimėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgijos konkursą „Versmė“ su savo pirmąja pjese „Virimo temperatūra 5425“. Antroji V. Rimkaitės pjesė „Patina“ 2018 m. tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Talking About Borders“, organizuotame Niurnbergo valstybinio teatro, pelnė trečiąją vietą. Virginijos rašyta apysaka „21 a“ laimėjo Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą ir 2018 m. buvo apdovanota Kazimiero Barėno literatūrine premija. Nuo 2019 m. Virginija aktyviai dirba įvairiuose Lietuvos ir užsienio profesionaliuose teatruose bei projektuose kaip dramaturgė ir tekstų autorė.
Kilusiais klausimais prašome kreiptis į dirbtuvių koordinatorę, VDU teatrologę Deimantę
Dementavičiūtę-Stankuvienę: deimante.dementaviciute-stankuviene@vdu.lt
Projektas „Šiaurė“ – kompozitoriaus T. Petrikio ir tapytojo R. Plungės kvietimas sulėtėti
„Man menas visada yra būdas reflektuoti tai, ką išgyvenu ir kas man svarbu. Atmintyje įstrigę birželio vakarai, kai dangaus šviesa mūsų nepalieka net naktį – saulė tik trumpam pradingsta už horizonto, o netrukus vėl prasideda rytas su paukščių giesmėmis. Tokiomis akimirkomis apimdavo keista, beveik transcendentinė būsena, ir vis kirbėjo klausimas – o kas gi yra anapus pašvaistės nutvieksto šiaurinio horizonto?“, – sako kompozitorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Titas Petrikis.
Šis klausimas ne tik nuvedė į šiauriausią Europos žemyno tašką Nordkapp, bet ir inspiravo kūrybinį projektą kartu su medijų menininku bei dailininku, VDU profesoriumi Rimantu Plunge. Transmedialus projektas „Šiaurė“, kuriame susijungia T. Petrikio audiovizualinis muzikos koncertas ir R. Plungės tapybos darbai, gegužės 8 d. klausytojus kvies į meditacinę kelionę į save. Daugiau nei valandą trunkančiame pasirodyme susilies gyvai atliekama elektroninė muzika, vizualizacijos bei tapyba, sukuriantys platesnį naratyvą ir giliau įtraukiantys žiūrovą į visuminę patirtį.
„Kasdienybėje dažnai skubame, persipynę tarp darbų, atsakomybių ir informacijos srautų. Man Šiaurė – lyg priešingybė šiam skubėjimui. Šis projektas gimė iš gilaus poreikio sulėtėti, atkurti vidinę pusiausvyrą“, – anot T. Petrikio, žodis „Šiaurė“ nebūtinai reiškia geografinę kryptį ar vietą, tai labiau vidinė ramybės, susikaupimo būsena, kelionė, kviečianti į susitikimą su tuo, kas autentiška.
„Šiaurės motyvas yra labai simboliška tema. Tai meditatyvi būsena, atsigręžimas į save, tikrojo savęs paieškos. Tai ir asmeniniai išgyvenimai, ir kultūros patirtis, dažnai ir gamtos nuotaika, stebinanti gyvybingumo raiška“, – sako tapytojas R. Plungė, kartu su T. Petrikiu pristatantis pirmąjį jų kūrybinį projektą.
Abu menininkai į projektą atsineša labai skirtingas kūrybines patirtis, tačiau šios kūrybinį duetą papildo, o ne skiria. „Darbas su skirtingomis medijomis kelia iššūkių, reikalauja savo įprastų kūrybos metodų revizijos, dialogo su kolegos ir bičiulio idėjų raiška, jo mintimis ir vidiniu pasauliu. Toks kūrybinis procesas praturtina ir kuria naujus harmonijos sąskambius“, – pasakoja R. Plungė.
Anot T. Petrikio, galimybė kurti kartu su bičiuliu į jo gyvenimą sugrąžino dailę: „Ilgą laiką norėjau išmokti piešti – buvau net pradėjęs, bet gyvenimas pasuko kitais keliais ir likau tik muzikoje. Dabar labai džiaugiuosi, kad per Rimanto kūrybą šis vizualinis pasaulis grįžta nauja forma. Jo meninė raiška praplečia temų estetiką, suteikia joms naujų sluoksnių“, – sako T. Petrikis, pabrėždamas transmedialaus kūrinio stiprybę – čia kiekviena medija išsaugo savo unikalią dalį.
Nemokamas koncertas vyks VDU Didžiojoje salėje kaip įžanga VDU studentų konferencijai „Laisvė kurti“, šįmet skirtai jubiliejiniams Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metams.
„M. K. Čiurlionis – amžina mįslė ir inspiracija. Jo mąstymas, kūryba yra ir lengva, pasižyminti jautria raiška, bet tuo pačiu ir gili, sudėtinga. Jo vizualinės ir garsinės istorijos yra paslaptingos, ir kartu nuoširdžios bei įtraukiančios. Pažymėtina, kad jo kūryba yra ir jo pasaulio atspindys: ji pilna metafizinio nerimo jausmo. Jis kūrė transformacijų, krizių laikotarpiu. Panašiai ir dabartinis laikmetis pilnas nežinomybės ir transcendentinio nerimo“, – teigia tapytojas R. Plungė.
Žymiausias Lietuvos dailininkas ir kompozitorius – įkvėpimas ir T. Petrikiui. Pasak jo, M. K. Čiurlionis daugiažanrinio meno suvokimo prasme ir atspindi, ir pranoksta savo laikmetį: „Pagrindiniai jo kūrybos principai – meninių formų sintezė, metafizinė gelmė ir simbolinis mąstymas. Jis pasakoja istoriją, įtraukia į savo subtilią pasaulėjautą per spalvas, garsus, personažus, idėjas ir simbolius. Jo gebėjimas organiškai sujungti vaizdo ir garso estetiką ypač aktualus šiandien, kai daugelis šiuolaikinių meno projektų grindžiami būtent šių medijų sąveika. Kartais pasvarstau, ką M. K. Čiurlionis sukurtų, jei turėtų prieigą prie šiuolaikinių technologijų? Jei jo rankose būtų kompiuteris, garso dizaino ir vaizdo projekcijų galimybės – ką mes pamatytume ir/ar patirtume?“
Transmedialus projektas „Šiaurė“ vyks gegužės 8 d. 18 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Įėjimas nemokamas.
Menų fakulteto prof. V. Levandauskui – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kultūros paveldui“ apdovanotas Menų fakulteto profesorius habilituotas daktaras Vytautas Levandauskas. Garbingas apdovanojimas įteiktas „už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos kultūros paveldo srityje: mokslo ir meno genezę, įžvalgą ir mokslinių tyrimų gausą bei svarbą Lietuvos architektūros istorijos ir paveldo tyrimų srityje, profesinę veiklą ugdant Vytauto Didžiojo universiteto meno istorikų ir paveldosaugininkų kartas, ilgametį darbą Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos sudėtyje.“ Apdovanojimų ceremonija vyko balandžio 17 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, Kultūros paveldo departamento Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių dienos minėjime „Paveldas grėsmės akivaizdoje: parengtis ir mokymasis“.
Sveikiname prof. habil. dr. Vytautą Levandauską ir didžiuojamės šiuo garbingu, ilgametės Lietuvos architektūros paveldo mokslinių tyrimų, akademinės ir paveldosauginės veiklos įvertinimu.
Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”
2025 m. balandžio 25 d. 13.00 val. 210 aud. vyks MF Kultūros paveldo ir turizmo studijų programos magistrantų konferencija „Kultūros paveldo resursai ir jų panauda turizmui”.
Konferencijoje bus skaitomi pranešimai apie įvairių Lietuvos regionų, vietovių kultūros paveldą: tiriami Kudirkos Naumiesčio, Veiverių kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui. Analizuojamas Pajevonio bažnyčios ir kapinių, Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo senųjų kapinių paveldas. Nagrinėjami Kauno Seniavos kapinių etnokultūrinės atminties ženklai šių dienų laidojimo tradicijoje. Įvardinama Biržų pilies reikšmė vietos dvasios aspektu, atskleidžiamas Žydų gyvenimas ir kultūra Veisiejuose iki Holokausto. Pristatomi Raseinių istoriniai medžiai kaip kultūros paveldo ir turizmo objektas bei išryškinami Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir Bernardinų Vienuolyno ansamblio architektūros objektų praradimai ir atradimai (archyvinių, archeologinių ir georadaro tyrimų duomenimis). Pateikiama kultūrinio gyvenimo refleksija žurnaluose Naujoji Romuva ir kultūra 1931-1940 m., o taip pat atskleidžiama Vilniaus genius loci Kristinos Sabaliauskaitės teatrologijoje „Silva Rerum”.
Susidomėjusius kviečiame dalyvauti!
Doktorantė Daiva Vaišnorienė – Lietuvos mokslų akademijos studentų mokslinių darbų nugalėtoja
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai.
Menų fakulteto doktorantė Daiva Vaišnorienė tapo Lietuvos mokslų akademijos aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtoja. Jos darbas „Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII–XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje“ buvo apdovanotas humanitarinių mokslų srityje. Sveikiname dokt. Daivą Vaišnorienę ir jos darbo vadovę doc. dr. Aušrą Vasiliauskienę ir didžiuojamės šiuo garbingu įvertinimu.
Premijos laureato diplomai ir pagyrimo raštai bus įteikti balandžio 8 d. ataskaitiniame ir rinkiminiame LMA narių visuotiniame susirinkime.
Buvimas čia ir dabar, momento unikalumas stebint mus supančią aplinką
Lietuvos dailininkų sąjungos narės, grafikės, kuratorės, menininkės Oksanos Judakovos grafikos ir tekstinių darbų paroda STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS, kviečia apsilankyti VDU menų galerijos „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) erdvėje ir trumpam stabtelėti, ramumoje pasigėrėti momentu, būti čia ir dabar, susimąstyti, kodėl stebime aplinką ir ką pastebime.
Grafikė ir pati teigia, kad nieko nėra įdomiau, kaip stebėti gyvenimą aplink: ryte zyles lesyklėlėje, dieną vairuotojus kelyje, vakare politikus Panoramoje. Arba: pavasario sprogimą, žvaigždžių mirgėjimą, džiūstančius kaimynės svogūnus. Arba: ant šono griūvantį pasaulį ir kamuolius dulkių. Arba: kaip bėga laikas, kaip, pamatuojamai, klojasi jo sluoksniai. Viską stebėti yra įdomu ir nieko stebimame gyvenime nėra neįdomaus.
Oksana gimusi Altajuje, tad yra altajietė, bet kartu ir žemaitė. Šaknys yra svarbu. Savo altajietiškąją pusę gyvai pažinusi tik būdama suaugusi, Oksana jaučia ypatingą energiją būdama altajiete ir žemaite. Net saulės šviesa kelyje tarp Šiluvos ir Raseinių kažkaip kitaip, ypatingai pasklinda – sako, kad jaučia protėvius, ar, teisingiau – promotes. Tytuvėnuose užaugusi ir baigusi vidurinę mokyklą Lietuvoje, Oksana vėliau studijavo taikomąją grafiką Kauno aukštesniojoje meno mokykloje (dabartiniame Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete) ir VDA Kauno dailės institute (dabartiniame VDA Kauno fakultete), kur 2003 metais įgijo Menų bakalauro laipsnį. 2016 metais Oksana tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare, ir nuo 2017 metų yra Vilkamirgės galerijos kuratorė. Po bakalauro studijų praėjus porai dešimčių metų menininkė, VDU Menų fakultete baigė Meno kuratorystės studijų programą, kur įgijo Humanitarinių mokslų magistro laipsnį. Kuratorystės studijos Vytauto Didžiojo universitete menininkei davė naudingų žinių. Įstoti į Lietuvos dailininkų sąjungą Oksaną paskatino, kaip ji pati sako, pragmatiški dalykai – socialinės garantijos, buvimas tinkle. Grįžus į Lietuvą, kurį laiką jautėsi keistai dėl to, kad gaudavo tik pakvietimus į parodų atidarymus. Susimastydavo, kodėl gi nėra kvietimo dalyvauti, čia turima omenyje viešus, atvirus kvietimus, prie kurių jau buvo įpratusi, kai pradėjo kurti grafiką ir dalyvaudavo parodose. Tiesą sakant, menininkė teigia, jog to atvirumo Lietuvos meno lauke ir dabar trūksta. Veši keistas ir kartais be pagrindo puoselėjimas elitizmas. Laikotarpiu, kai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, Oksana pradėjo spausdinti mažyčius lino raižinius, vėliau patekusi į parodą, susipažino su grafikos centro direktoriumi, grafikos meistru Anthony Kirk. Išklausiusi keletą jo pamokų, tokiu būdu sugrįžo prie grafikos.
Parodoje STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS eksponuojami aplinkoje pastebėtų vaizdų tekstai ir šių pastebėjimų kurti kūrybiniai ir grafikos darbai, vaizdiniai. Pastarųjų darbų proporcingai yra mažiau, vos keli. Tai nedidelio formato, oforto technika atlikti estampai. Grafikos menas žavi technikų įvairove. Kartais nuo grafikai priskiriamo piešinio iki atspaudo meno, kuris ir yra grafika. Iš atspaudo, išsispaudusios monotipijos virsta ir į: medžio raižinius ir graviūras, lino raižinius, ofortus, akvatintas, mecotintas, apdirbama minkštu laku, sausa adata, galiausiai virsta ir litografija, foto graviūromis, šilkografija. Su šiomis grafikos technikomis miksuojama, sluoksniuojama. Tuomet, šiek tiek atsispiriama nuo grafikos, pereinama į mišrią techniką. O kur dar skaitmeninė grafika, apskritai – darbas su grafika ir skaitmena. Studijų laikotarpiu dailės institute, Oksana prisimena, kai pagaliau institutą pasiekė naujosios technologijos, tuomet jos grupės draugė skenavo iškeptus blynus, gautus vaizdus komponavo su tipografija, kurdama kokias nors grafinio dizaino užduotis, tai atrodė tiesiog neįtikėtina. Menininkės mėgstamiausia grafikos technika yra lino raižinys, ofortas ir monotipija. O pati Oksana, grafikos technikų nemiksuoja. Paprastai kuria tik viena technika. Jei lino raižinys – tai tik juodai baltas. Oksana prisipažįsta, kad apskritai grafikai neturi nei laiko nei kantrybės. Todėl parodoje rodomi ofortai yra keli iš nedaugelio sukurtų. Šiuo metu menininkė labiausiai mėgaujasi monotipija. Ji tapybiška, nenuspėjama ir, kaip juokauja Oksana, ši technika yra ekologiška, gaunamas tik vienas atspaudas, neapsikraunama tiražais.
Oksana visada pagaudavo save stebint aplinką, tad, net mano, kad tai viena iš esminių jos, kaip žmogaus, savybių, stebėti visa aplink. Prisipažįsta, kad nedaro to specialiai ar su kokia nors intencija. Oksanai, tiesiog visada įdomu stebėti aplinką. Pastebėtos akimirkos, vaizdinių būsenos ir pajautimai, kurie eksponuojami parodoje atsirado iš menininkės pilnatvės jausmo. Stebėjimai atsirado iš smalsumo, giedros ir gerumo, iš meilės aplinkai, kuri tvyrojo viduje, kiek tik pati prisimena save, net ir kai prasidėjo pandemija, o paskui ir karas Ukrainoje. Karas pats savaime yra nelaimė, šiuo metu tą nelaimę patiria ukrainiečiai, mes, lietuviai, patiriame ne pačią nelaimę, o jos galimybės sukeltas bejėgio pykčio, neapykantos, įtūžio, psichozės bangas, atvirauja Oksana.
Minėdami Tarptautinę laimės dieną galerijos svečiams savanoriai pristatė naująją menininkės ir kuratorės Oksanos Judakovos darbų parodą STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS. Vytauto Didžiojo universitete menų galerijoje „101“ kovo 20-ąją parodos lankytojai galėjo mėgautis ekskursijomis, kurias surengė galerijos savanorės Agnė Šeštavickaitė ir Kamilė Rimdeikaitė. Ekskursijų metu lankytojus kvietė atrasti ar sukurti savąją laimės formulę, žvelgiant į kūrybinius – grafikos darbus ir aprašytus aplinkos tekstus, ir taip džiaugsmingai atrasti meno erdvėje slypinčius stebėjimų akcentus. Kalbant apie meninių darbų kūrybą, ji ir atsiranda iš pajautimo, susiliejimo su aplinka, tai, kas supa ir yra čia ir dabar. Stebėjimai leidžia aprimti, suteikia galimybę būti akimirkoje su aplinka, su savimi, nardant savo minčių kloduose. Tuomet galime atitrūkti nuo gyvenimo skubos ir sparčiai besikeičiančių aplinkybių ir tiesiog būti. Stebėti ir pastebėti, tai, kas visai čia pat ir nuolat supa. Buvimą čia ir dabar, būtent tą žavų momentą ir pajaučiame, peržiūrėję Oksanos Judakovos parodą STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS, tą dabarties lengvumą, kurį pamirštame šių dienų įvykių fone. Tuo metu tiesiog esame momente, savotiškoje ramybės minutėje. Tada lieka tik tu ir tavo prisiminimai, išplaukę momentai: iš vaikystės vasaros, kaime, ar iš rytinio dangaus spalvų gamos stebėjimo. Parodos eksponatai nukelia į saugią ir pažįstamą vietą, ten, kur jautiesi saugus ir savas.
Oksanos Judakovos grafikos ir tekstinių darbų paroda STEBĖJIMAI / OBSERVATIONS veiks iki balandžio 15 dienos.
Erasmus+ praktikos konkursas
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta Erasmus+ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų Erasmus+ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis! Atrankos dokumentus galima teikti iki 2025 m. balandžio 30 d.
(konkursas į ES/EEE šalis vyksta kiekvieną mėnesį!)
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos laikotarpio.
Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Stipendija
ES ir EEE šalims:
Šalių grupė | Šalis | Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų) |
I grupė | Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija | 824,00 Eur |
II grupė | Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija | 824,00 Eur |
III grupė | Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija | 756,00 Eur |
Šalims už ES/EEE ribų: Atranka baigėsi. Sekantis konkursas vyks Rugsėjo mėnesį!
Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.
13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.
Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):
Kelionės atstumas | Ekologiška kelionė (suma): | Neekologiška kelionė (suma): |
10-99 km | 56 EUR | 28 EUR |
100-499 km | 285 EUR | 211 EUR |
500-1999 km | 417 EUR | 309 EUR |
2000-2999 km | 535 EUR | 395 EUR |
3000-3999 km | 785 EUR | 580 EUR |
4000-7999 km | 1 188 EUR | 1 188 EUR |
8000 km arba daugiau | 1 735 EUR | 1 735 EUR |
Atstumą galite apsiskaičiuoti Erasmus+ atstumo skaičiuoklės pagalba.
Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).
Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10-11 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.
Daugiau informacijos: