MENŲ FAKULTETO PROF. JURGITOS STANIŠKYTĖS TEKSTAS PUBLIKUOTAS ROUTLEDGE RINKINYJE
Routledge leidykloje išleistoje knygoje “The Routledge Companion to Contemporary European Theatre and Performance” (2023) publikuotas MF dekanės teatrologės prof. Jurgitos Staniškytės straipsnis, apžvelgiantis šiuolaikinio Lietuvos teatro raidą.
Ralfo Remshardto ir Anetos Mancewicz sudarytoje rinktinėje pateikiama išsami XXI a. šiuolaikinio Europos teatro ir performanso meno apžvalga. Joje kritiškai aptariamos svarbiausios Europos sceninę praktiką formuojančios sąvokos, menininkai ir kūrybos tendencijos tiek konkrečios šalies, tiek Europos mastu.
„Routledge Companion to Contemporary European Theatre and Performance“ derinami nacionaliniai ir teminiai aspektai siekia kompleksiškai pristatyti žemyno scenos meno panoramą. Pirmoje knygos dalyje pateikiama išsami Europos geografinės erdvės teatro kultūrų situacija, antroje dalyje – nagrinėjamos sudėtinės teminės koncepcijos ir sąvokos, kurios geriausiai apibūdina dabartinį Europos teatrą, o trečioje dalyje surinktos žymiausius Europos teatro kūrėjus, pristatančios atvejo studijos. Kaip teigia knygos sudarytojai, svarbu, kad šioje daugiau nei septynių šimtų puslapių rinktinėje pateikiami kruopščiai parinktų tarptautinių mokslininkų ir praktikų pasakojimai, o ne jau esamų žinių pakartojimas. Knyga gali būti itin vertinga studijuojantiems menotyros arba platesnės humanitarinės perspektyvos disciplinas, kaip ir visiems besidomintiems scenos meno raida, jo estetine bei socialine plėtra šių dienų Europoje.
Menų fakulteto studijoms – aukšti žurnalo “Reitingai” įvertinimai
Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2023 m. universitetų studijų krypčių reitinge VDU Menų fakulteto menotyros krypties (programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba”) ir komunikacijos krypties (programa „Kūrybinės industrijos”) magistrantūros studijos užėmė pirmą vietą tarp visų šių krypčių studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Kitos VDU Menų fakulteto vykdomos studijų kryptys – medijų meno studijos (bakalauro programa „Naujųjų medijų menas“), muzikos krypties studijos (bakalauro programa „Muzikos produkcija“), paveldo studijos (magistrantūros studijų programa “Kultūros paveldas ir turizmas”), komunikacijos krypties bakalauro studijos (programa „Kūrybinės industrijos“) ir menotyros krypties bakalauro studijos (programa “Menų istorija, kritika ir medijos”) – universitetų studijų krypčių reitinge užėmė antrąsias vietas.
Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2022 m. absolventų procentinė dalis, 2023 m. į pirmą kursą priimtų studentų skaičius, 2023 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2023 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.
Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2023 m. mokslo veikla kryptyje, 2023 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2022 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2022 m. absolventų procentinė dalis ir SKVC vertinimas.
Didžiuojamės ir džiaugiamės Menų fakulteto dėstytojų, studentų ir absolventų bendro darbo rezultatais!
Vieša paskaita „Lietuvos urbanistikos raida 1940-1945 m.“
Lietuvos miestų planavimo istorija ilgą laiką buvo pilna išplėšytų lapų ir tamsiųjų dėmių. Net ir platesni Pirmosios Respublikos miestų planavimo tyrimai pradėti plėtoti visai neseniai. Tačiau greta šio laikmečio yra ir kitas, ne ką mažiau intriguojantis ir dar pilnesnis paslapčių. Prieš didžiąsias metų šventes architektūros istorikas dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis kviečia pažvelgti į kitą, visiškai ne šventišką, tačiau įdomų Lietuvos urbanistikos laikmetį – 1940-1945 metų tarpsnį. Okupacijos, besikeičiančios santvarkos, teroras ir karas – kaip tamsiuoju penkmečiu siekta vystyti Lietuvos miestus beigi miestelius? Ar egzistavo tęstinumas iš Nepriklausomybės laikmečio? Kaip keitėsi požiūris į urbanistiką, gyvenvietes bei šių gyventojus? Išgirsti atsakymus į šiuos klausimus ir ne tik kviečiame viešoje paskaitoje „Lietuvos miestų planavimas 1940-1945 m.“
Tyrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Paskaita vyks VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, 207 aud.) gruodžio 19 d., 18 valandą.
Gintaro Januševičiaus vieša paskaita „Kaip aš kuriu savo koncertines programas“
Gruodžio 15 d., 11 val., 210 aud. (Muitinės g. 7) Menų fakulteto studentams paskaitą skaitys Lietuvoje ir Vokietijoje kuriantis pianistas, pedagogas, renginių prodiuseris Gintaras Januševičius. Paskaitoje „Kaip aš kuriu savo koncertines programas“ G. Januševičius pristatys savo darbo procesą bei atskleis programos formavimo elementus bei darbo su publika svarbą, remdamasis ilgamete kūrybine patirtimi.
Jau dešimtmetį pianisto Gintaro Januševičiaus vardas yra siejamas su naratyviniais, programiniais rečitaliais. Savo programoms kruopčiai atrinkdamas kūrinius, daug dėmesio skirdamas jų derinimui, koncerto vientisumui, o veiksmą scenoje praturtindamas kalbėjimu su publika bei teatriniais elementais, jis sukuria savitą ir unikalų rečitalio žanrą. Savo programas menininkas sėkmingai pristatė visoje Europoje, taip pat – Niujorke, Rio de Žaneire, Hamamatsu ir kituose pasaulio miestuose. Didžiausio populiarumo sulaukė jo rečitaliai „Sapnų gaudyklė“ (2014), „Visi Šopeno valsai“ (2015), „Naujasis Kolosas“ (2019), „Venecijos pirklio istorijos“ (2022), o 2023 debiutavo naujausia programa „Mažasis princas“ pagal A. de Saint-Exupery novelę.
Kviečiame dalyvauti!
Paskaitų ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Menų fakultete – judesio praktikos seminaras
Kviečiame į nemokamą judesio ir teorinės praktikos seminarą, kuris vyks rytoj, gruodžio 5 d. 18 val. VDU Menų fakultete. Užsiėmimas, skirtą visiems, kas jau dirba ar nori daugiau sužinoti apie darbą su žmonėmis, kurie turi negalią, ves režisierė iš Ukrainos.
Marija Bakalo
Marija daugybę metų dirba su neįgaliaisiais, dėsto Kalifornijos universitete JAV bei Ukrainoje. Kartu su Inna Falkova režisavo spektaklį „Ar tau lengva” Kauno miesto kameriniame teatre.
.
Seminaras vyks Gruodžio 5 d. 18 val. VDU Menų fakultete, Muitinės g. 7., 106 auditorijoje.
VDU menotyrai – aukščiausias užsienio ekspertų įvertinimas Lietuvoje
„Humanitarinių mokslų kuriama vertė ne visada yra lengvai išmatuojama ir įvertinama. Matuodami ją turėtume kalbėti apie kūrybišką mąstymą, pilietiškumą, gebėjimą vertinti kultūrą, tai yra, apie dalykus, kurie taip lengvai nesimonetarizuoja, kaip sakykime, technologiniai projektai, kuriuos įgyvendinęs gali labai greitai pajusti rezultatus. Jų naudą galime įvertinti dešimtmečių perspektyvoje, matydami visuomenės kaitą, nuomonių įvairovę, demokratijos dominavimą“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis.
Moksliniai tyrimai – universiteto prioritetas
Nors humanitariniai mokslai Lietuvoje vis dar stereotipiškai vertinami kaip mažiau naudinga mokslo sritis, VDU antrą kartą sulaukė patvirtinimo iš tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertų, kad tokia palyginti nišinė kryptis kaip menotyra gali kurti aukščiausią socialinę ir ekonominę vertę, o taip pat – turėti aiškias veiklos perspektyvas ateityje.
Lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo tarybos (LMT) paskelbtuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo rezultatuose aukščiausiais balais įvertinta VDU menotyros tyrimų kokybė. Ekspertiniame tyrime, kuriame dalyvavo 28 valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, buvo vertinami 2018–2022 metais vykdytų mokslinių tyrimų kokybės lygis tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominis ir socialinis poveikis bei perspektyvumas.
Anot doc. dr. E. Klivio, vadovavusio savianalizės rengimo darbo grupei, VDU menotyra jau ir ankstesniame tyrime, kurį LMT vykdė prieš penkis metus, buvo įvertinta aukščiausiais balais, todėl ir šįmet buvo tikėtasi panašaus įvertinimo. Per tuos metus išaugo prestižinių tarptautinių publikacijų skaičius, Menų fakultetas pasipildė jaunais ambicingais doktorantais ir jaunaisiais daktarais, išaugo ir mokslininkų poveikis miesto ir šalies kultūrinei bendruomenei. „Savianalizė visuomet yra geras būdas permąstyti savo pačių strategiją, peržiūrėti ir išsiaiškinti, kas šiuo metu mokslininkams aktualu, kokių tyrimų reikės ateityje, į ką vertėtų fokusuotis“, – teigė Menų fakulteto docentas.
Doc. dr. Edgaras Klivis
Natūraliai vystomas tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas
Ekspertinio vertinimo išvadas parengė 113 tarptautinės mokslo bendruomenės narių iš 26 užsienio šalių, tarp kurių ir mokslininkai iš Kembridžo, Birmingamo, Liverpulio universitetų (Jungtinė Karalystė), Sorbonos (Prancūzija), Groningeno (Nyderlandai), Vienos technologijos (Austrija), Helsinkio (Suomija), Berlyno technikos (Vokietija), Barselonos (Ispanija), Stokholmo (Švedija) universitetų, Trejybės koledžo (Airija) ir daugelio kitų aukšto lygio mokslo ir studijų institucijų.
Anot VDU Menų fakulteto dekanės profesorės dr. Jurgitos Staniškytės, labai svarbu, kad šiame LMT rengiamame Lietuvos institucijų MTEP vertinime analizuojami kokybiniai, o ne tik kiekybiniai mokslo tyrimų parametrai: „Manau, kad kokybinis mokslo vertinimas yra ne tik pats sudėtingiausias, bet ir naudingiausias. Tad būti puikiai įvertintiems tarptautinių ekspertų kelis kartus iš eilės, taikant kokybinio vertinimo modelį, yra neabejotinai didelis visų VDU menotyrininkų pasiekimas“.
Pasak profesorės, ekspertai labiausiai įvertino VDU menotyros mokslo tyrimų kokybę, tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą – universitete plėtojamas vertybes, būdingas artes liberales studijų modeliui. „Nuo pat atkūrimo VDU buvo puoselėjamos įvairios tarptautiškumo formos ir iniciatyvos. Mūsų menotyros mokykla taip pat formavosi tarptautinių patirčių lauke, glaudžiame sąryšyje su įvairiais tarptautiniais partneriais. Tai suteikė galimybę suvokti tarptautinę menotyros mokslo erdvę kaip natūralią mūsų profesinių veiklų sklaidos terpę, skatino įsitraukti į įvairius tarptautinius tinklus, projektus bei organizacijas“, – Menų fakulteto dekanė džiaugiasi, kad nors humanitariniai mokslai dažnai kritikuojami dėl per menko tarptautiškumo, ekspertų įžvalgos rodo ką kitą – tarp šešių geriausiai Lietuvoje įvertintų mokslo krypčių dominuoja būtent humanitariniai mokslai.
Prof. dr. Jurgita Staniškytė
Dar viena stipriąja padalinio puse ekspertai įvardija tarpdiscipliniškumą skatinančius mokslinius tyrimus ir žinių perdavimą, pagrįstą bendradarbiavimu su įvairiomis bendruomenėmis, socialinėmis grupėmis ir institucijomis. Taip pat bendradarbiavimas su kitų sričių, tokių kaip komunikacija, istorija, filosofija, edukologija tyrėjais ekspertų išvadose pabrėžiamas kaip svarbus teigiamas VDU menotyros tyrimų bruožas.
„Tarpdiscipliniškumo mums nereikia dirbtinai diegti ar įrodinėti. Jis matomas tiek mūsų tyrimų tematikose, tiek mokslininkų bendruomenėje, tiek ir menotyros studijose. Nors esame sąlyginai nedidelis kolektyvas, jame vyrauja temų, meno sričių ir bendradarbiavimo krypčių įvairovė“, – pasak profesorės, mažas kolektyvas taip pat yra tam tikras privalumas.
Tiesioginis poveikis vietos bendruomenėms ir kultūrai
Išvadose pabrėžiama, kad VDU menotyrininkai puikiai supranta, kaip savo tyrimuose pasiekti aukščiausius Europos standartus, kurti socialinį ir ekonominį poveikį. Anot ekspertų, mokslininkų veikla naudinga ne tik universitetui, bet ir turi didelę reikšmę viešajai politikai ir pilietinės visuomenės ugdymui. Minimas VDU menotyrininkų darbas su vietos bendruomene prisidedant prie Kauno kultūrinio gyvenimo kokybės ir miesto ekonominės plėtros.
Menotyros krypties tyrimai taip pat buvo vertinami Europos humanitariniame universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus dailės akademijoje, Lietuvos kultūros tyrimų institute bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Iš visų institucijų Lietuvoje VDU gavo aukščiausius įvertinimus – maksimalius 5 balus už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybės lygį tarptautiniame kontekste, 5 balus už socialinę ir ekonominį poveikį bei 4 balus už veiklos perspektyvas.
Išleistos doc. dr. Aušros Vasiliauskienės monografijos
Menų fakulteto dėstytojos doc. dr. Aušros Vasiliauskienės kelerių metų darbą šiemet vainikavo net dvi monografijos: „Sugrįžusi atmintis: Kauno beranardinių istorija ir vienuolyno ansamblis XVI a. pab. – XIX a.“, parašyta kartu su istorike prof. dr. Vaida Kamuntavičiene, knygoje pasakojama apie bernardinių gyvenimą Kaune nuo įsikūrimo iki vienuolyno uždarymo, vienuolyno ansamblio architektūros ir meno ypatybės, paveldas. Antrojoje knygoje „Rokiškio dvaro meno kolekcija“ analizuotas kolekcijos turinys ir vertė, praradimai ir atradimai, grafų reikšmė formuojant rinkinius.
Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai tarptautiniame simpoziume
Lapkričio 15-17 d. Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros dėstytojai prof. dr. Rimantas Plungė, prof. dr. Titas Petrikis ir doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautiniame simpoziume „Focus on Europe 2023“ Graco mieste, Austrijoje. Privataus universiteto Mokytojų edukacijos koledžo „Augustinum“ organizuotas renginys sukvietė daugiau nei 20 lektorių iš 8 šalių. VDU atstovai į simpoziumą buvo pakviesti pasidalinti požiūriu į Rusijos karą Ukrainoje, jį analizuojant iš politologijos, meno tyrimų ir ideologinių perspektyvų.
Prof. dr. T. Petrikis paskaitoje „Žaidimas be taisyklių. Derybų su nedemokratiniais režimais iššūkiai“ („The Rules of No Rules: Challenges in Negotiating with Non-Democratic Regimes“) analizavo fundamentalius totalitarinių ir demokratinių santvarkų principus šiandienos geopolitnių įvykių kontekste. Aptardamas Rusijos karą Ukrainoje bei Israelio ir Palestinos konfliktą profesorius atskleidė neišvengiamus sunkumus derantis su totalitariniais režimais, dažnai nepaisančiais tarptautinės teisės. Ši analizė atskleidė būtinybę ginti demokratijos principus ir vertybes, kurioms kyla pavojus.
Prof. dr. Rimantas Plungė pranešime „Tikra? Suklastota? Ar galima pasitikėti šiuolaikinių medijų kanalais? Rusijos atvejo studija“ („Real? Fake? Can Contemporary Media Channels be Trusted? Russia Case Study“) analizavo kaip šiuolaikinių medijų audiovizualinė raiška pasitelkiama propagandiniams tikslams. Profesorius atskleidė tokios propagandos poveikį ir pateikė Rusijos ideologiją paneigiančius faktus bei statistinius duomenis.
Doc. dr. Tomas Pabedinskas pristatė Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio ukrainiečių menininko Valentyn Odnoviun fotografijų ciklą „Sekimas“, kuriame atskleidžiami įvairiais istoriniais laikotarpiais skirtingų režimų naudoti panašūs žmonių sekimo ir kontrolės būdai. Pranešime parodyta, kaip bendrus galios santykių įtvirtinimo ir veikimo principus atskleidžiantis kūrinys gali padėti išlaikyti kritinį mąstymą šiandienos karinių konfliktų ir vertybinių kovų kontekste.
VDU atstovų pranešimai tarptautinei studentų ir dėstytojų auditorijai sukėlė didelį susidomėjimą, išprovokavo nemažai klausimų ir diskusijų, taigi galima teigti, kad renginio dalyviams buvo iš tiesų svarbu išgirsti lietuvių požiūri į pasaulyje aktualias temas. Be to, simpoziumo metu buvo plečiami tarptautinių akademinių ryšių tinklai ir numatomos universitetų partnerių tolesnio bendradarbiavimo galimybės.
Apdovanoti geriausių magistro darbų nugalėtojai
Lapkričio 23-ią dieną LR Užsienio reikalų ministerijoje apdovanoti konkursų „Geriausias magistro darbas 2023” ir „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ laureatai, tarp kurių – net du Menų fakulteto magistrai.
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Meno kuratorystės” programos magistrę Aušrą Česnulevičienę, kurios magistro darbas „Meninės sklaidos projektas ,,Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje” buvo pripažintas geriausiu Menų srityje (Darbo vadovė prof. dr. Rasutė Žukienė).
Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Kūrybinių industrijų” programos magistrą Danielių Mažeikį, kurio magistro darbas „Europos kultūros sostinės ,,Kaunas 2022“ įtaka bendruomenių raidai Kauno rajone: Kačerginės ir Zapyškio atvejai“ gavo I skatinamąją vietą „Geriausių magistro darbų Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ konkurse (Darbo vadovė doc. dr. Ina Pukelytė).
Daugiau informacijos ir apdovanojimų akimirkos čia
Menų fakulteto absolventės renginyje moksleiviams “Matuokis profesiją 2023”
Lapkričio 10 dieną vyko tradicinis VDU renginys „Matuokis profesiją 2023“, kuriame savo patirtimi su moksleiviais dalinosi dvi Menų fakulteto absolventės: bakalauro studijų programos „Kūrybinės industrijos“ absolventė, stilistė, kūrybininkė, renginių vedėja Viktorija Šaulytė ir bakalauro studijų programos „Menų istorija, kritika ir medijos“ bei magistro studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ absolventė, Kultūrinių patirčių ir kūrybos agentūros “Salto agency” vadovė Irutė Tumaitė.
Dėkojame absolventėms už dalyvavimą renginyje ir dalinamės susitikimų su moksleiviais akimirkomis.
