VDU Menų fakulteto dėstytojai ir studentai: kada lietuviški filmai užkariaus pasaulį?

Lietuviško kino kokybė pastaraisiais metais auga ir sulaukia plataus pripažinimo: tarptautinius apdovanojimus pelnė Uljana Kim, Saulė Bliuvaitė, Laurynas Bareiša ir kiti kūrėjai. Tačiau turime ir neišnaudotų galimybių – trūksta politinių trilerių, pasakų ekranizacijų, istorinių filmų apie LDK XVI-ame amžiuje. Kada nustosime sakyti „Kaip lietuviškas, tai neblogas“? Įžvalgomis dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytojai ir studentai.

„Per pastaruosius dešimtmečius lietuviško kino raida ženkliai pasikeitė. Jei prieš 10–12 metų Sidabrinės gervės laureatą tekdavo rinkti iš vieno ar dviejų kandidatų, tai dabar situacija – nepalyginama, filmų kokybė auga. Dokumentinio kino reputacija ir anksčiau buvo solidi – dėka A. Matelio, A. Stonio ir kitų režisierių – bet dabar jų būrį papildė nauji, ambicingi kitų žanrų kūrėjai“, – lietuviško kino padėtį teigiamai vertina VDU Teatrologijos katedros docentas, kino kritikas Gediminas Jankauskas.

Pašnekovas primena, kad praėjusiais metais Uljana Kim tapo pirmąja prodiusere iš Lietuvos, kuriai buvo skirtas prestižinis Europos kino akademijos apdovanojimas, o 2022-aisiais Venecijos kino festivalyje svarbų apdovanojimą pelnė Lauryno Bareišos filmas „Piligrimai“. Šiemet Locarno (Šveicarija) kino festivalyje net šešis apdovanojimus susišlavė du lietuvių filmai – Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“ ir L. Bareišos „Sesės“.

Doc. Gediminas Jankauskas. Donato Stankevičiaus nuotr.

Papildydamas kino kritiko mintis, VDU Teatrologijos katedros vedėjas, doc. dr. Edgaras Klivis sako, jog vienas ryškiausių šio dešimtmečio įvykių Lietuvos kine yra komercinių filmų išpopuliarėjimas. Galima teigti, kad šį pokytį atnešė 2011-aisiais pasirodęs nuotykinis, istorinis veiksmo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“, pritraukęs didžiules žiūrovų minias. Nuo tada lietuvių kūrėjų filmai nuolat yra tarp pačių žiūrimiausių mūsų šalyje. Lietuvos kino centro duomenimis, pelningiausių filmų, rodytų Lietuvos kino teatruose per paskutinius 30 metų, dešimtuke yra net penki lietuviški filmai.

„Jei kas nors kokiais 2008 metais man būtų pasakęs, kad Lietuvos publika taip masiškai pamėgs savo kiną, nė už ką nebūčiau patikėjęs. Žinoma, šiems filmams trūksta holivudinio standarto kokybės – dėl nepalyginamo finansavimo ir dėl to, kad pirmais nepriklausomybės dešimtmečiais buvo beveik sustojusi kino industrijos dinamika. Tačiau procesas vyksta ir jo rezultatus būčiau linkęs vertinti labiau teigiamai“, – pažymi doc. dr. E. Klivis.

Tarp neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas

Docentas pastebi, kad populiariausiu lietuviško kino žanru išlieka komedijos – būtent jos sugrąžino vietinę publiką į kino sales po pandemijos. Vis dėlto, vien komedijų neužtenka, jei Lietuva nori pasiekti platesnius vandenis. Tai turėtų būti svarbiausias kito dešimtmečio mūsų šalies kino prodiuserių uždavinys.

„Kalbant apie Lietuvos kino išėjimą į tarptautinę rinką, yra neišnaudotų galimybių – lietuviškas stimpankas (pavyzdžiui, pagal Andriaus Tapino romanus), gotika, politiniai ir istoriniai trileriai, pasakų ekranizacijos… Trūksta istorinio kino, filmų ne apie tarpukarį, o apie XVI-XVIII amžius – juk tuo metu buvo politinės aistros, dvarų gyvenimas, miestai, operos! Antai latviai, kurie finansavimu Lietuvos tikriausiai smarkiai nelenkia, pasiūlo bent viduramžių filmų – ir neblogų“, – lietuviško kino potencialą aptaria doc. dr. Edgaras Klivis.

Doc. dr. Edgaras Klivis. Rimgaudo Barauskio nuotr.

Gediminas Jankauskas papildo, kad lietuviško kino kūrėjai jau eina šia linkme – vis dažniau imasi įvairesnių, primirštų žanrų. „Palengva įsisaviname anksčiau retenybe buvusius žanrus: kriminalinį kiną (E. Vėlyvis), mokslinę fantastiką, kuriai ištikimiausia – Kristina Buožytė, pelniusi tarptautinius apdovanojimus už „Aurorą“ ir „Vesper“, – sako jis.

Pastarasis filmas, pasak E. Klivio, yra puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai suderinti komercinio ir arthausinio kino principus – tai yra, masinės auditorijos ir pelno siekimą su originalia menine vizija.

„Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ – nebeteisinga frazė?

Auganti Lietuvos kino rinkos profesionalų paklausa skatina auginti naują kino kūrėjų, kritikų, entuziastų kartą – prie to prisideda ir VDU vykdoma Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programa, ruošianti įvairių meno sričių ekspertus, tarp jų ir kino.

Šios programos ketvirtakursė Marija Žukovska pritaria, kad lietuviškas kinas reikšmingai patobulėjo – po 2010-ųjų atsirado daugiau įvairių žanrų filmų, eksperimentavimo su naratyvais, pakilo kinematografijos, montažo, garso takelių kokybė.

Marija Žukovska. Asm. archyvo nuotr.

„Iš kūrėjų išskirčiau Donatą Ulvydą ir Andrių Blaževičių, kurių filmuose jaučiama gili socialinė ir istorinė tematika. Asmeniškai didžiausias atradimas man buvo Elenos Kairytės dokumentinis filmas „Roberta“, atskleidęs įdomios ir ekstravagantiškos merginos gyvenimą“, – sako studentė, pastebėjusi, jog ją džiugina ir vis dažniau filmuose, tokiuose kaip L. Bareišos „Sesės“, gvildenamos moterų teisių, lygybės ir autentiškumo temos.

Šiuo metu ji rašo bakalauro baigiamąjį darbą, kuriame tyrinėja šiuolaikinio lietuvių ir lenkų kino tendencijas, lygina jų filmuose tyrinėjamas temas. „Viena tendencija neabejotina – kino produkcija abiejose šalyse klesti, o ateityje tikėtina, kad pamatysime dar daugiau įvairovės ir kokybiškų kūrinių. Tad, tikiuosi, frazė „Kaip lietuviškas, tai visai neblogas“ nebeatrodys teisinga“, – apibendrina M. Žukovska, paaiškinusi, jog pasirinko šią temą todėl, kad pati yra lenkė, gimusi ir augusi Lietuvoje.

„Mano gyvenime visada buvo svarbus dualizmas – gyvenu tarp dviejų kultūrų, kurios abi yra man artimos. Lietuvą ir Lenkiją sieja ilga, įdomi istorija, todėl buvo smalsu išsiaiškinti, kaip tai atsispindi šiuolaikiniame kine“, – paaiškina studentė, išskirdama du jai įsiminusius šių šalių kūrėjų filmus – Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio „Poetą“ bei Jano Holoubeko „Antrininką“, kurie nagrinėja karo ir netikros tapatybės temas.

Menų istorijos, kritikos ir medijų studijos – norintiems dirbti kino srityje

Pašnekovė sako, jog VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijas pasirinko po kruopščios paieškos, kurią pradėjo dar prieš egzaminus. VDU vykdoma programa ją patraukė tuo, kad apėmė visas merginą dominusias meno sritis: nuo fotografijos, dailės, mados ir teatro iki kino.

„Studijos paliko labai gerą įspūdį, ypač – dėstytojai, kurie šiuos ketverius metus padarė įdomius ir prasmingus. Daugelis jų buvo nepaprastai supratingi, nuoširdūs ir žmogiški. Tai leido jaustis laisvai užduodant klausimus ar diskutuojant per paskaitas. Dėstytojai puikiai išmano savo sritis, o jų sukauptos žinios yra neįkainojamos“, – pažymi M. Žukovska.

VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų programoje rengiami meno ekspertai, mokantys aiškinti, analizuoti ir vertinti meno kūrinius, rašyti meno klausimais, komunikuoti istorinį ir šiuolaikinį meną pasitelkus įvairias medijas – spaudą, internetą, tinklalaides, žiniasklaidos reportažus, gyvus renginius. Norintiems dirbti kino srityje, pasak doc. dr. E. Klivio, šios studijos leidžia suprasti ir įvertinti inovacijų, kino kalbos pokyčių, naujų kino kūrėjų filmų vertę.

„Šiuolaikinio kino paskaitos leidžia orientuotis pasauliniame kontekste, jausti, kuo kvėpuoja kino pasaulis šiandien. Programos studentams ir absolventams svarbus ir klasikinis menotyrinis išsilavinimas, apimantis ne tik kiną, bet ir vizualinius menus, teatrą, šokį, architektūrą. Platūs kultūriniai kontekstai, profesionalus žodynas, kultūrinių verčių ir įvairovės supratimas, kurį įgyja programos studentai, yra orios ir profesionalios kritikos pagrindas. Be to – šiuolaikinis kinas nėra atskirtas nuo kitų meno šakų ir meninių medijų, šiuolaikiniame meno pasaulyje idėjos cirkuliuoja peržengdamos konkrečios medijos ribas“, – tikina VDU Teatrologijos katedros vedėjas, primindamas tokius projektus, kaip Kristinos Buožytės virtualios realybės patirtis „Angelų takais“.

VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų absolventai dirba įvairiose dailės, teatro ir kino įstaigose, fonduose, festivaliuose, muziejuose, galerijose, bendradarbiauja kultūros srities žiniasklaidoje. Jie rašo knygas, vadovauja kultūrinėms institucijoms, kuria naujas organizacijas, aktyviai bendrauja su įvairiomis auditorijomis pasitelkdami naująsias medijas.

Daugiau informacijos

VDU Menų fakulteto programos – tarp lyderių žurnalo „Reitingai“ studijų krypčių reitinge

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė naujausią lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, kuriame tarp lyderių išliko Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). VDU užėmė antrąją vietą Lietuvoje pagal bakalauro studijų krypčių, kuriose universitetui skirta pirmoji vieta, skaičių – iš viso VDU pirmauja dešimtyje šios pakopos krypčių. Trečiąją vietą šalyje VDU užėmė pagal lyderiavimą magistrantūros studijose, kur universitetas pirmą vietą užėmė vienuolikoje krypčių.

VDU Menų fakulteto menotyros krypties (programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba”) magistrantūros studijos užėmė pirmą vietą tarp visų šių krypčių studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Kitos VDU Menų fakulteto vykdomos studijų kryptys – muzikos krypties studijos (bakalauro programa „Muzikos produkcija“), medijų meno studijos (bakalauro programa „Naujųjų medijų menas“), menotyros krypties studijos (bakalauro programa “Menų istorija, kritika ir medijos”), paveldo studijos (magistrantūros studijų programa “Kultūros paveldas ir turizmas”), komunikacijos krypties bakalauro ir magistrantūros studijos (programa „Kūrybinės industrijos“) – universitetų studijų krypčių reitinge užėmė antrąsias vietas. Pagal surinktus taškus tarp geriausiai įvertintų VDU bakalauro studijų programų yra ir Menų fakultete vykdomos medijų meno (79,66) ir menotyros (76,18) krypties programos.

Šių metų žurnalo „Reitingai“ bakalauro studijų krypčių reitingas rėmėsi šiais kriterijais: darbdavių nuomonė apie alumnus, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos, 2024 m. priimtų studentų skaičius, 2024 m. priimtų geriausių abiturientų procentinė dalis, SKVC studijų krypties įvertinimas, studijas nutraukusiųjų dalis, 2024 m. priimtųjų į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas vidutiniai bei mažiausi balai, bendras vykdomų krypties studijų programų skaičius.

Magistrantūros studijų krypčių programos buvo vertinamos pagal šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, 2024 m. mokslo veikla kryptyje, 2024 m. gautų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų skaičius, 2023 m. studijas nutraukusių studentų dalis, praėjus 12 mėn. po studijų baigimo įsidarbinusių 2023 m. absolventų procentinė dalis ir vidutinės pajamos bei SKVC vertinimas.

Apdovanoti geriausių magistro darbų nugalėtojai

Lapkričio 28-ią dieną LR Užsienio reikalų ministerijoje iškilmingai apdovanoti konkurso „Geriausias magistro darbas 2024” laureatai.

Didžiuojamės ir sveikiname Menų fakulteto “Kūrybinių industrijų” programos magistrę Pauliną Okunytę, kurios magistro darbas „Kūrybinio kaimo potencialas Lietuvoje” iškovojo II vietą (Darbo vadovė doc. dr. Jūratė Tutlytė).

Daugiau informacijos ir apdovanojimų akimirkos čia

Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio paroda Ispanijoje

Lapkričio 22 d. Segovijos mieste Ispanijoje, išskirtiniuose Quintanar rūmuose (Palacio Quintanar) atidaryta paroda „1989 metai. Požiūrio taškai“, skirta 35-osioms komunizmo žlugimo metinėms paminėti. Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Lyra Puišytė-Bostroem spaudos atstovams pristatė Lietuvai skirtoje salėje eksponuojamas prof. R. Požerskio fotografijas iš serijos „Kelias į laisvę“ bei papasakojo apie Lietuvos kovą už nepriklausomybę. Prof. R. Požerskio fotografijose atsiskleidžia Baltijos kelio – pasipriešinimo ir taikios vienybės akto – dalyvių drąsa ir nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos siekis. Lietuvos ambasadorė L. Puišytė-Bostroem pabrėžė, kad paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo figūra „yra blogis“. Tuo tarpu Vakaruose jis išliko istorijoje kaip geras žmogus ir dialogo vedėjas.

„Kelias į laisvę“ – tai Požerskio fotografijų ciklas, dokumentuojantis Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpį ir fiksuojantis svarbius 1988–1993 metų įvykius: Sąjūdžio veiklą, masines demonstracijas, Baltijos kelią, Sausio 13-osios įvykius ir kasdienį žmonių gyvenimą tuometinio politinio lūžio metu.

Parodoje, kurią galima aplankyti iki 2025 m. sausio 12 d., taip pat eksponuojamos Lenkijos, Vokietijos, Rumunijos, Austrijos ir tuometinės Čekoslovakijos fotografų kūriniai. Parodą organizuoja EUNIC Madrid (Europos kultūros institutų tinklas), kuriam priklauso ir Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijoje.

Daugiau informacijos galite rasti čia:

https://es.mfa.lt

https://palacioquintanar.com/

Paroda „Bardo. Trys būsenos“ kviečia į tikrovės ir vaizduotės pasaulius

Nuo lapkričio 13 d. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) eksponuojama paroda „Bardo. Trys būsenos“ (kuratorė Jovita Ambrazaitytė), kviečianti žiūrovus įžengti į nepažinią erdvę tarp materialaus ir minčių pasaulio, kuriame susiduria technologijos ir kūrybinės galimybės. Bardo tibetiečių kalbos žodis, reiškiantis tarpą, intervalą arba tarpinę būseną – nuo šio gyvenimo pabaigos iki kito atgimimo, – šioje parodoje tyrinėja ribas tarp tikro ir sukurto pasaulių.

Menininkų darbuose atsiskleidžia neapibrėžtumas, nuolat verčiantis klausti: kas vyksta šiuo metu? Artūras Raila kūrinyje „Pirmapradis dangus“ savo prisiminimus perkelia į skaitmeninę erdvę ir kelia klausimus, kiek technologijos gali iš esmės atkartoti mūsų patirtas neįprastas būsenas? Ir kur yra riba tarp fikcijos ir tikrovės? Kūrinys, tyrinėjantis dangaus objektus, kurių prasmė lieka neaiški, tai lyg bardo būsena, kai sąmonė atsiveria nesuvokiamai realybei, kuri priverčia mus pažvelgti kitaip ir mesti iššūkį ankstesniam žinojimui.

Mechaninis kartojimas sukuriantis meditacinę būseną, Mariui Stroliai asocijuojasi su tarpine būsena, kurioje kūrybinis procesas, nėra linijinis ir galutinis. Objektuose „Tiražuoti“ mintys ir vaizdiniai atsiskiria nuo galutinio rezultato, suteikdami kūrėjui galimybę pasinerti į sapnišką transo būseną.

Mantas Jurgis Talmantas meta iššūkį prisiminimams bei dabarčiai ir virtualios realybės kūriniu „Įsivaizduojamos būtybės“ nagrinėja idėjas, kurios valdo žmogaus sąmonę ir tampa neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Šios idėjos, kurias mes patys sukuriame, tampa esminiais gyvenimo elementais, galinčiais veikti mūsų egzistenciją. Kūrinys pabrėžia, kad idėjos formuoja mūsų pasaulį, pradedant tikėjimo sistemomis ir baigiant socialiniais pokyčiais. Taigi virtuali realybė tampa simboliu tam, kaip sąmonė pasirenka ir patiria savo pačios projekcijas.

„Bardo. Trys būsenos“ kviečia susimąstyti apie šiuolaikinės visuomenės tarpinę būseną – bardo – kurioje susilieja tikras ir sukurtas pasauliai.

Paroda veiks iki gruodžio 13 d.

Grafinį dizainą sukūrė Skaistė Balkytė

Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos konkursas

Stipendiją įsteigė buvęs universiteto rektorius, VDU garbės profesorius Bronius Vaškelis (1922-2021) prieš 10 metų, savo emerito atlyginimą paskyręs savo stipendijų fondui. Po Profesoriaus mirties jo šeima ir universitetas nutarė tęsti stipendijos tradiciją.

Profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros literatūrologijos krypties magistrantūros, doktorantūros, bakalauro (II – IV kurso) studentams. Kiekvienais metais yra teikiamos dvi stipendijos.

PAGRINDINIAI STIPENDIJOS SKYRIMO KRITERIJAI

Kandidatus stipendijai gali siūlyti universiteto katedros, dėstytojai, organizacijos, siūloma pateikti rekomendaciją, parašytą laisva forma. Joje argumentuoti, už ką siūloma skirti stipendiją. Taip pat studentai gali siūlyti savo kandidatūrą ir pateikti prašymą stipendijai gauti.

Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.

KONKURSO SĄLYGOS:

Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki 2024 m. gruodžio 11 d. imtinai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Prašymą dalyvauti konkurse; (laisva forma)

2. Gyvenimo aprašymą (CV);

3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate; (doktorantams nereikia)

4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.

Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija.

Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.

Konkurso rezultatai bus paskelbiami iki gruodžio 15 dienos.

Dokumentus reikia pristatyti arba siųsti el. paštu iki gruodžio 11 d. (imtinai) šiuo adresu: Humanitarinių mokslų fakulteto dekanatas (V.Putvinskio g. 23–301, Kaunas), referentė Alisija Rupšienė. Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 830 ir el. paštu alisija.rupsiene@vdu.lt.

Kokybės dienos proga VDU – diskusija ir inovatyviausiųjų apdovanojimai

Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.

Renginio pradžioje vyko apskritojo stalo diskusija „Ateities universitetas: dirbtinis intelektas ir studijų kokybė“, kurios dalyviai aptarė, kaip dirbtinis intelektas keis studijų procesus. DI įrankiai yra didelis iššūkis universitetams – jų atsiradimas, pasak diskusijos dalyvių, reiškia nuolatinius pokyčius studijų ir kokybės sistemoje, skirtingas studentų mokymosi patirtis.

Diskusijoje dalyvavęs Menų fakulteto dėstytojas Augustinas Balaišis išskyrė tokias DI grėsmes ir galimybes: „Džinas jau yra išlindęs iš butelio, dirbtinį intelektą naudoja ir studentai, ir dėstytojai. Man DI sutaupo laiką, padeda peržiūrėti didelius duomenų kiekius, rasti reikalingą medžiagą. DI suteikia galimybę tobulėti. Kita vertus, niekada nesame garantuoti, kad mūsų žinios nebus panaudotos DI modeliams kurti. Vieša paslaptis, kad mūsų duomenys internete yra parduodami ir naudojami – reiktų galvoti apie intranetus, vietinius DI įrankius, kad jie būtų saugūs“.

Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais.

Aktyvių mokymo metodų kategorijoje skatinamasis prizas skirtas Menų fakulteto dėstytojai doc. dr. Jūratei Tutlytei už iniciatyvą „Kūrybiniai miestai: tyrėjo kelionė“, o Dėstytojų bendradarbiavimo ir bendrakūros kategorijoje skatinamasis prizas skirtas prof. dr. Titui Petrikiui už iniciatyvą “Tarpdisciplininis menų tiltas”.

Renginio pabaigoje VDU akademiniams padaliniams buvo įteikti prizai už lyderystę. Padalinių nominacijas pristačiusi Studijų prorektorė Simona Pilkienė teigė, kad „Kokybės vertinimas yra daugiasluoksnis procesas. Formaliąją pusę gali matuoti tam tikrais rodikliais, tačiau kokybės kultūros neišmatuos joks instrumentas, tai jausena, kuri gali būti išreiškiama individualiai. Todėl šiemet paprašėme pačių padalinių bendruomenių įsivertinti, kaip jie save identifikuoja ir kokią dalį užima kokybės kultūros vystymo mozaikoje. Taip pat dalis nominacijų buvo skiriama už formaliuosius kriterijus“.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiose nominacijose Menų fakultetui įteiktas Socialinių partnerių įtraukties lyderio apdovanojimas!

Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijos eksponuojamos Paryžiuje

Lapkričio 9 d. profesorius Romualdas Požerskis ir lietuvių fotografė Violeta Bubelytė Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje pristatė savo ir kitų lietuvių autorių kūrybinę fotografiją.

Vienos seniausių pasaulyje Prancūzijos nacionalinės bibliotekos archyvuose saugoma daugiau nei 1600 Lietuvos fotografų darbų atspaudų. Bibliotekos kolekcijoje saugomos ir 67 prof. R. Požerskio fotografijos bei devyni jo autoriniai fotografijos albumai. Kolekcijos branduolį sudaro itin talentingos, daugiausia 1960–1980 m. kūrusios fotografų kartos darbai, kuriems būdingos amžinos, metafizinės temos. Šio laikotarpio Lietuvos fotografijos mokykla buvo vertinama visoje Sovietų sąjungoje ir už jos ribų, lietuvių autorių kūryba buvo žinoma, kaip besipriešinusi „socialistinio realizmo“ diktatui ir praktikuojanti jautrų bei daugiareikšmį tikrovės vaizdavimą.

Lietuvių fotografų prisistatymas buvo dalis lapkričio 7 – 9 d. Paryžiuje vykusio didžiausio Europoje fotografijos renginio „Paris Photo“, kuriame eksponuota daugiau, nei 1500 menininkų iš 34 šalių darbai. „Paris Photo“ dalyvavo beveik 200 Prancūzijos bei tarptautinių institucijų , renginys pritraukė daugiau nei 80 000 lankytojų. Vienas pagrindinių šių metų renginio akcentų buvo Lietuvos fotomenininkų paroda „Daiktų formos, kaukolių formos, meilės formos“. Fotografijos iš Prancūzijos nacionalinė bibliotekos, Pompidu centro ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų. Parodos kuratorė Sonia Voss ekspozicijai atrinko R. Požerskio fotografijas iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“, atskira ekspozicijos erdvė buvo skirta Kauno fotografijos galerijai, kuriai vadovauja VDU Menų fakulteto absolventas Gintaras Česonis.

Nuo lapkričio 11 d. iki 30d. Paryžiuje, šalia Luvro muziejaus, galerijoje „24b“, parodoje „Human Lithuania“ eksponuojama šešių pripažintų Lietuvos fotografų 1960–1990 m. autoriniai darbai. Parodoje pristatoma R. Požerskio fotografijų serija „Atlaidai“ kurioje, nepaisant KGB persekiojimo, nuo 1974 m. autorius įamžino religines šventes. Šių metų birželio mėnesį šie darbai buvo eksponuojami ir bendroje Baltijos šalių parodoje „Human Baltic“, „Spiral“ galerijoje Tokijuje, Japonijoje.

Menų fakulteto dėstytojas Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje

Lapkričio 7-9 d. Menų fakulteto dėstytojas, Šiuolaikinių menų katedros vedėjas ir Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslo darbuotojas doc. dr. Tomas Pabedinskas dalyvavo Tarptautinėje fotografijos ir teorijos konferencijoje Nikosijos mieste, Kipre. Pasaulyje žinomas fotografijos tyrėjams ir kūrėjams skirtas renginys šiemet vyko jau septintąjį kartą ir sukvietė dalyvius iš daugiau kaip dvidešimties šalių.

Nuotr. autorius Stuart Moore

Doc. dr. Tomas Pabedinskas konferencijoje skaitė pranešimą apie lietuvių menininkės dr. Dovilė Dagienės kūrybinius projektus „Augalų atmintis“ ir „Medinės sinagogos“. Lietuvos žydų istoriją II Pasaulinio karo metu reflektuojantys kūriniai aptarti ne tik meninės vertės, bet ir istorinės atminties bei šiandieninio politinio aktualumo aspektais. Pranešimas papildė įvairią ir aukšta pristatytų mokslinių bei meninių tyrimų kokybe pasižyminčią konferencijos programą, kurią apjungė bendra tema: „Mirties kraštovaizdžiai: fotografijos istorijos ir šiuolaikinės fotografijos praktikos“. Konferencijoje siekta šiuolaikinių krizių ir konfliktų kontekste pažvelgti į fotografiją iš įvairių disciplinų – meninių tyrimų, meno istorijos, sociologijos, geografijos, antropologijos ir archeologijos – perspektyvų.

Nuotr. autorius Stuart Moore

Tarptautines fotografijos ir teorijos konferencijas kas du metus organizuoja Tarptautinė fotografijos ir teorijos asociacija (International Association of Photography and Theory (IAPT)). Daugiau informacijos apie konferenciją ir kitas IAPT veiklas galima rasti Asociacijos interneto svetainėje

Studentams – „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) primena, kad vyksta „Erasmus+“ praktikos konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2024–2025 m. m., apimantis ES/EEE šalis. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2024 m. Lapkričio 30 d.

(konkursas vyksta kiekvieną mėnesį!)

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) „Erasmus“ studijų / praktikos laikotarpio.

Paraišką galima teikti tik į vieną praktikos vietą – keli mobilumai negalimi.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ studentų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship“ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankos dokumentai „Erasmus+“ absolventų praktikai:

Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Recent Graduate Traineeship “ (būtina pasikeisti kalbą į anglų);
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Baigus studijas atrankoje dalyvauti ir / ar būti atrinktiems negalima. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Stipendija

ES ir EEE šalims:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis per mėnesį (30 dienų)
I grupė	Airija, Austrija, Belgija, Danija, Islandija, Italija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija	824,00 Eur
II grupė	Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Latvija, Kipras, Malta, Portugalija, Slovakija, Slovėnija	824,00 Eur
III grupė	Bulgarija, Kroatija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Serbija, Šiaurės Makedonija, Turkija	756,00 Eur

Šalims už ES/EEE ribų:

Paraiškų teikimo laikotarpis baigėsi. Kitas konkursas vyks 2025 m. vasario mėn.

Stipendija: 700,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka

13 ir 14 regionų šalių stipendija: 824,00 Eur/mėn. + kelionės išmoka.

13 regionas: Andora, Monakas, San Marinas, Vatikano Miesto Valstybė.
14 regionas: Farerų salos, Šveicarija, Jungtinė Karalystė.

Išmoka kelionei, kurios dydis nustatomas pagal atstumą* nuo Lietuvos (Kauno miesto) iki praktikos organizacijos vietos (miesto):

Kelionės atstumas	Ekologiška kelionė (suma):	Neekologiška kelionė (suma):
10-99 km	56 EUR	28 EUR
100-499 km	285 EUR	211 EUR
500-1999 km	417 EUR	309 EUR
2000-2999 km	535 EUR	395 EUR
3000-3999 km	785 EUR	580 EUR
4000-7999 km	1 1188 EUR	1 188 EUR
8000 km arba daugiau	1 735 EUR	1 735 EUR

Kelionės iki 500 km. turi būti ekologiškos kelionės! Tai reiškia kelionę autobusu, traukiniu, automobiliu ir pan. Vykstantys neekologiškai turi parašyti priežastį (kreiptis į koordinatorių).

Pastaba: paraiškų teikimo rezultatai skelbiami kitą mėnesį (ateinančio mėnesio 10 d.), todėl praktikos pradžios data turi būti bent dvi savaitės po rezultatų paskelbimo! Rezultatai bus skelbiami el. paštu.

Daugiau informacijos: