• Titulinis
• Visos naujienos

VDU tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams ir kviečia visus prisidėti

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), tęsdamas iniciatyvą, skirtą palaikyti Rytų partnerystės šalims, tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams. 2020 metais VDU įkurtas paramos fondas, skirtas studentams, nukentėjusiems nuo valdžios represijų Baltarusijoje, nuo šiol rems ir studentus, kurie nukentėjo dėl karinių veiksmų Ukrainoje. Universitetas taip pat yra pasiruošęs priimti nuo karo bėgančius studentus ir dėstytojus iš Ukrainos ir, kaip ir kitos aukštosios mokyklos Lietuvoje, nutraukia ryšius su Rusijos ir Baltarusijos aukštojo mokslo institucijomis.

Prie paramos fondo ukrainiečiams gali prisidėti visi norintieji – verslo, visuomenės atstovai, individualūs asmenys. Parama skiriama atvykusių ir VDU studijuojančių Ukrainos studentų stipendijoms, kurios padengia jų studijų, apgyvendinimo ir įsikūrimo išlaidas. Prireikus, šios lėšos gali būti skirtos ir studentų pragyvenimo reikmėms.

„Negalime likti nuošalyje, kai visai šalia mūsų vyksta karo baisumai. Visus, kurie neabejingi žmonių skausmui ir puoselėja demokratines, humanistines vertybes, prašome prisijungti prie šio fondo ir prisidėti prie paramos. Karo ir politinės situacijos paveiktiems žmonėms mūsų visų pagalba dabar yra labai svarbi ir reikalinga. Paaukoti pinigai pasieks tuos akademinės bendruomenės narius Ukrainoje ar atvykstančius studentus, kuriems jų labiausiai reikia. Siunčiame stiprų palaikymą partnerinių universitetų Ukrainoje bendruomenėms“, – sakė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.

Universitetas, reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastarųjų dienų įvykius, taip pat yra pasiruošęs priimti iki 400 nuo karo besitraukiančių studentų ir iki 50 dėstytojų ar tyrėjų. Prie paramos Ukrainos piliečiams įvairiais būdais prisideda ir VDU absolventai.

Šiuo metu VDU studijuoja 87 Ukrainos piliečiai. Ukraina yra svarbus VDU partneris: pagal „Erasmus+“ mainų programą  bendradarbiaujama su dešimčia Ukrainos universitetų, dar su 30 aukštųjų mokyklų universitetas yra pasirašęs dvišales sutartis.

Siekdamas prisidėti prie demokratijos stiprinimo, Vytauto Didžiojo universitetas dar nuo 2013 metų skiria ypatingą dėmesį studentams iš Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos. Jiems yra skiriamos stipendijos, kurias kasmet gauna 20–40 studentų.

Kviečiame fizinius ir juridinius asmenis prisidėti prie fondo veiklos skiriant paramą. Rėmėjai studentams iš Ukrainos gali suteikti finansinę paramą ar ją skirti savo teikiamomis prekėmis ar paslaugomis, taip pat sudaryti sąlygas atlikti apmokamą praktiką jų įmonėse ar organizacijose – taip užtikrinant šių studentų galimybes savarankiškam gyvenimui studijų Lietuvoje metu.

Lėšas šiam projektui galima pervesti į specialią AB SEB banko sąskaitą:

LT41 7044 0600 0284 8638

Gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas

Mokėjimo paskirtis: Parama Ukrainos studentams.

Menų fakulteto absolventų fotografijų parodos „Žiovulys“ atidarymas

Pristatoma Menotyros katedros dėstytojos Aušrinės Cemnolonskės monografija

„PinoKeys judėjimas“: kvietimas burtis, o ne skaldytis

Saulėtą sausio 22-osios rytą stovėjau Kauno miesto kamerinio teatro (KKT) kiemelyje ir, laukdamas performanso „PinoKeys judėjimas“, buvusio „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo programos dalimi, mąsčiau apie šio pasirodymo temos svarbą.

Autorė choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė kūrinio stuburu ir pagrindine mintimi pasirinko kalbėti apie šių dienų pinokius – žmones, kurie bando atikti gero, visuomenės suprasto ir priimto žmogaus vaidmenį, ir apie tuos, kurie neatitinka kitų sukonstruotų kanonų.

Šiandien tai itin aktuali tema. Ne kas kitas, bet pats žmogus kuria taisykles, tačiau jos dažnai atskiria vieną visuomenės dalį nuo kitos, vienų laimės ir džiaugsmo kaina – kitų komfortas. Choreografė siekė sukurti žmones sujungiančio bendruomeniškumo, o ne skaldančio į atskiras grupes potyrį, ir jai tai pavyko.

Kelionė salomis

„PinoKeys judėjimas“ – septynių dalių pasirodymas, vykęs KKT, ant pėsčiųjų tilto, vedančio į Nemuno salą, įvairiose Laisvės alėjos vietose ir prie M.Žilinsko dailės galerijos. Performanso suskirstymas į septynis skirtingus pasirodymus leido aktoriams, kūrėjams savitai atsiskleisti, pasitelkti skirtingas meno disciplinas. Kiekviena dalis pavadinta salos pavadinimu su priskirta atitinkama spalva. Tai leido įsijausti į kelionę ne tik fiziškai judant iš vienos vietos į kitą, bet ir į autorių, režisierių, atlikėjų pasaulius – salas.

Šios kelionės metu žiūrovus lydėjo šokio trupės studijos ULNA šokėjai. Jų įvaizdis priminė kiek modernizuotą klasikinį Pinokį: juodi paltai, raudonos kepurės, dvi pirštinių poros (viršutinės – raudonos) atitiko šiuolaikinio medinio žaislo, norinčio būti tikru berniuku, vaidmenį. Ironiška, kad plastikinės Martyno Gaubo sukurtos kaukės stipriai traukė akį: nors ir buvo permatomos, jų forma aiškiai simbolizavo ilgą Pinokio nosį. Į mechaniškus, nenatūralius lėlės marionetės judesius buvo panaši ir šokėjų plastika: jie sustingdavo nepatogiomis pozomis, susilenkdavo, išsiriesdavo, rankas laikė neįprastose padėtyse.

Puikiai išnaudota ir pati miesto aplinka – į judesius puikiai integruoti suoliukai, parduotuvių vitrinos, įvairiausi kelyje pasitaikantys daiktai. Kiekvienas veiksmas atrodė lyg šokėjų pažintis su pasauliu. Kartu jie kvietė žiūrovus sekti įkandin nuo vieno pasirodymo prie kito.

Kiekvienas performanso pasirodymas yra vertas dėmesio. Vieni labiau pritraukė, perteikė lengviau suprantamą mintį, kiti vertė susimąstyti, pažvelgti į save. Istorijas atlikėjai atskleidė per menų sintezę – muziką, šokį, teatrą ir dailę. Performansas skirtas kiekvienam žmogui, kad ir kokio amžiaus būtų, kad ir koks jo ryšys su menu. Pvz., penktojoje dalyje – „Balta sala. PAKANKAmi“ – žiūrovai turėjo progą susipažinti su gestų kalba ir aklųjų ženklais. Ant stalo sustatyti keramikos kūriniai tarsi sekė pasaką apie žemę. Kiekvienas iš jų savaip simbolizavo šiuos ženklus ir gestus – skylės išspaustos pirštais plokštumoje, gesto judesiu sukurtas kūrinys, keraminiame indelyje – skirtingų formų ir dydžių rankomis susukti rutuliukai. Visa tai turėjo padėti susitapatinti su negalią turinčių žmonių komunikacijos priemonėmis.

Įveikti baimę ir sienas

Labiausiai sužavėjo pirmoji dalis – „Rusva sala. IŠSILUKŠTENIMAS“ ir antroji – „Geltona sala. AUGIME“. Emociškai paveikiausia pirmoji dalis vyko KKT didžiojoje salėje. Į salę atėję ar pro langus procesą stebėję žiūrovai galėjo išvysti prie sienos stovinčią į pakylą panašią konstrukciją, uždengtą rusvu audiniu. Staiga po juo kažkas pradėjo judėti, bandyti perplėšti audinį ir išsiveržti. Tai priminė iš kiaušinio besiritantį ar sienas, atskirusias nuo pasaulio, bandantį įveikti padarą. Staiga pasirodė ir atgal po saugiu audiniu grįžo ranka, koja. Galiausiai kuriamas personažas įsidrąsino, stūmėsi tolyn, stojosi ant žemės. Lukštas virto įspūdingu sijonu: praeitis niekur nedingsta, ji tampa puošmena. Šis kelias minutes trukęs procesas priminė asmenines komforto zonas, kuriose, susidūrę su kažkuo nesuprantamu, taip mėgstame slėptis, užuot tyrinėję naujoves. Šias emocijas įtikinamai perteikė šokėja Ernesta Žemaitytė.

„Geltona sala. AUGIME“ veiksmas vyko vieno iš Laisvės alėjos pastatų balkone. Jurgis Jarašius, Laura Stadalninkaitė ir Rosita Aleksėjūnaitė  atliko dainą apie mumyse gyvenančius medinius pinokius. Jų balsai papildė vienas kitą. Švelnus L.Stadalninkaitės balsas tryško lyriškumu, kitų atlikėjų žemų balsų duetas užakcentuodavo pagrindinę dainos mintį, sugrąžindavo visus į realybę. Harmoninga vokalo ir gitarų sąjunga sukūrė intymaus pasirodymą atmosferą, o žodžiai apie pinokius, slypinčius kiekviename mūsų, auditorijos nepaliko abejingos.

Trečioji dalis – „Raudona sala. STREIKAS“ – it žinutė apie gamtos ir žmogaus ryšį. Ją perteikė šokėjai – pinokiai. Paskui save tempdami didelę garso kolonėlę, iš kurios sklido vyriškas balsas, jie šokdami judėjo pirmyn ir atgal, vis atkartodami pavienius žodžius. Silpniausia šios dalies vieta –  techninis sprendimas. Bandydama suprasti iš dėžės sklindančius žodžius, auditorija judėjo įkandin šokėjų. Per šį sąmyšį buvo sunku suprasti ne tik kalbą, bet ir atlikėjų skleidžiamą žinią.

Ketvirtoji dalis – „Mėlyna sala. RIBA“ pakvietė ant pėsčiųjų tilto. Čia I.Puišytės-Šidlauskienės ir Marijaus Tamošiūno šokį jungė mėlyno audinio juostos. Pindami, lankstydami, sukdami audinį atlikėjai tai artėjo, tai tolo vienas nuo kito, taip primindami, kad visi esame vienaip ar kitaip susiję, tačiau renkamės kurti ribas, statyti sienas, užuot vieni kitus palaikę.

Atrasti save ir kitus

Šeštoji dalis – „Žalia sala. ATRADIMAS“ labiausiai išlaikė tradicinio spektaklio struktūrą: vaidino aktoriai, būta dialogo, veiksmo, kulminacijos, bet kartu išlaikytas ryšys su viso performanso pagrindine idėja – bendruomeniškumu. Pasirodymo metu du aktoriai kūrė apgavikų, besinaudojančių žmonių gerumu ir naivumu, vaidmenis. Trečiasis jų partneris lėlė simbolizavo pinokius, visuomenės atstumtuosius. Pasitelkę pigius triukus apgavikai išvilioja iš lėlės identitetą, laimę, džiaugsmą. Net patys gerai nesuprasdami, kaip tai padarė, jie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus. Ši performanso dalis kvietė apsvarstyti savo pasirinkimus, kurie anaiptol ne visada teisingi.

Paskutinė dalis – „PIRMIAUSIA GIMĖ MINTIS“ subūrė visus prieš tai matytus aktorius, šokėjus, kūrėjus į vieną bendrą pasirodymą ant M.Žilinsko dailės galerijos laiptų. Šis pasirodymas sugriovė visuomenės sienas, inspiravo bent trumpai akimirkai užmegzti bendruomeniškumo jausmą. Visi dalyviai pasklido po žiūrovų minią, šokio judesiais kvietė prisijungti, džiaugtis ir galiausiai suprasti: norint pokyčių pirmiausiai reikia minties.

Pasibaigus performansui, nutilus plojimams, žmonėms pasklidus savais keliais, vis sukosi klausimas, kodėl šis performansas paveikė taip stipriai. Atsakymai atėjo nurimus emocijoms. Kurti pasirodymą, įtraukiant negalią turinčius žmonius, per tai skleisti bendruomeniškumą ir žmogiškumą – ne pats lengviausias sumanymas. Ypač šiais laikais, kai, diskutuojant apie visuomenės mažumas, reprezentacija yra vienas pamatinių aspektų. Girdime, matome skatinimus leisti šių grupių atstovams kurti ir papasakoti savo istorijas. Tačiau vis dar stipri baimė, tad reikia drąsaus žmogaus, kuris ištiestų pagalbos ranką. Būtent tokiu žmogumi ir tapo I.Puišytė-Šidlauskienė. „PinoKeys judėjimas“ nėra pasakojimas apie tai, kaip visuomenė nepriima negalią turinčius žmones, tai neįgaliųjų istorijos, jų emocijos ir gyvenimas, atskleistas per meną.

Vienoje gniūžtėje

Tad ši idėja ir buvo pagrindinis projekto pasiekimas. Kiekviena dalis (sala) išlaikė minimalistinę estetiką; išskyrus „Raudoną salą” ir finalą, visose dalyvavo ne daugiau kaip trys aktoriai. Gaila, kad jų niekas daugiau tarpusavyje nesiejo, tik pagrindinė bendruomeniškumo idėja. Norėjosi stipresnio naratyvinio perėjimo iš vieno pasirodymo į kitą. Pvz., pasirinkimas vienoje salų kalbėti ekologijos tema – sveikintinas, bet šioje kelionėje tai atrodė ne vietoje ir ne laiku – tam reikėtų atskiro performanso. Pačią pasirodymų grandinę išlaikė ULNA šokėjai. Be jų, rodančių kelią, ar savanorių, dalijančių žemėlapius / brošiūras, nekauniečiui būtų buvę lengva pasiklysti.

Vis dėlto šiuos trūkumus užgožia performanso sukeltos emocijos. Kiekvienam žmogui atskleisti savo vidų – pats sunkiausias dalykas. Esame pripratę statyti sienas, ginti save. Performanso atlikėjai sugebėjo atskleisti savo vidinį pasaulį ir įsileisti į jį.

Tad I.Puišytės-Šidlauskienės miesto performansą „PinoKeys judėjimas“ galima laikyti itin sėkmingu žingsniu suteikiant negalią turinčių žmonių bendruomenei reprezentacijos platformą.

Stebint pasirodymą neapleido artimas ir šiltas žmogiškumo jausmas. Autorė atskleidė kauniečiams, praeiviams kitokius žmones, nei esame įpratę matyti, parodė, kad visi esame tos pačios visuomenės dalis. Tarsi snaigės, kurios, vos pasibaigus performansui, pradėjo lengvai leistis. Kiekviena jų yra unikali, skirtinga, bet galiausiai visos tampa viena visuma – sniegu. Akimirką visos snaigės buvo pavirtusios viena gniūžte.

 

Straipsnio autorius – Menų istorija, kritika ir medijos 4 kurso studentas Gabrielius Kavaliauskas.

Publikuota – Kauno diena.

Vilniaus fotografijos galerijoje – Menų fakulteto dėstytojo Tomo Pabedinsko paroda

2022 m. vasario 9 d. – kovo 12 d. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) veikia Menų fakulteto dėstytojo, Šiuolaikinių menu katedros vedėjo doc. dr. Tomo Pabedinsko personalinė paroda „Spektaklio vienišiai“.

Parodoje eksponuojamos 2011-2016 m. prekybos centre „Akropolis“ sukurtos fotografijos. 2007 m. atidarytas „Akropolis“ tapo didžiausiu prekybos centru Kaune. Labai greitai paaiškėjo, kad jis tapo ir madingiausia vieta mieste ne tik apsipirkti, bet ir „parodyti save“, ieškoti romantinių santykių ir siekti „prabangaus“ gyvenimo būdo. Visi šie lūkesčiai ir juos atskleidžiantis socialinis gyvenimas persikėlė iš miesto centro gatvių į prekybos centro pasažus. Atrodytų, prekybos centro erdvėje prancūzų filosofo Guy Debord’o aprašyta „Spektaklio visuomenė“ įgijo kone idealų pavidalą, atribotą nuo netobulos išorinės tikrovės. Tačiau čia taip pat dar labiau išryškėjo „spektaklio“ dalyvių nuobodulys ir nuovargis, neišsipildžiusių svajonių ir anapus regimybės slypinčios paslapties ilgesys.

Besikeičiančius miestiečių įpročius Tomas Pabedinskas įamžino, sekdamas amerikietiškos gatvės ir kelio fotografijos tradicijomis. Autorius siekė užfiksuoti tarpines neapibrėžtumo akimirkas, kai prekybos centro lankytojai ar darbuotojai atitrūksta nuo numatyto vartojimo scenarijaus ir dirbtinėje pramogų aplinkoje atsiskleidžia žmogaus vienatvės pojūtis. Tokie momentai fotografijose tapo apibendrintu vaizdiniu spektaklio, kuriame dalyvauja jau ne visuomenė, o nuo jos atitrūkę vienišiai.

,,Šiai fotografijų serijai mane įkvėpė asmeniniai pastebėjimai ir patirtys ankstyvaisiais prekybos centro veiklos metais. Atkreipęs dėmesį, kad čia besilankydami žmonės nejučia tampa tam tikro spektaklio dalimi, nusprendžiau nuosekliau ir atidžiau stebėti situaciją. Tad reguliariai vykdavau į prekybos centrą, o po jį klajodamas, išvydau ne vieną fotografijos vertą akimirką. Tai nebuvo iš anksto sugalvotas projektas. Fotografijų serija gimė iš asmeninės patirties ir subjektyviai kilusių emocijų. Fotografija man yra įprastas būdas ieškoti santykio su supančia aplinka. Tad fotoaparatą pasitelkiau, siekdamas atskleisti kontrastų kupiną spektaklį, kuriame nemaža dalis mūsų esame dalyvavę“, – kūrybinį procesą prisimena Tomas Pabedinskas.

Daugiau autoriaus minčių išgirsti ir su juo padiskutuoti bus galima parodos aptarime kovo 10 d., 16.00 – 18.00 val., Vilniaus fotografijos galerijoje.

13-oji Kauno bienalė: Artūro Railos ekskursija specialiame bienalės projekte „Nemiga“

 

Vasario 18 d. 16 val. VDU menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7, Kaunas) vyks susitikimas su menininkais, kurio metu specialų projektą su Europos humanitarinio universiteto studentais iš Baltarusijos pristatys Artūras Raila (Lietuva) – surengs ekskursiją po parodą „Nemiga“.

Renginio programa:

• 16.00 Aliona Makhnach performatyvi paskaita „The Power of Mimesis. From Cave Paintings to Garages”
• 16.30 – 17.30 Parodos „Nemiga” peržiūra su Milda Gineikaite ir Artūru Raila.
• 17.30 – 18.00 Darya Karalkova performansas „Home Uncanny Home”

Parodoje dalyvauja: Darya Karalkova, Aliona Makhnach, Volha Mirankova, Alesia Pesenka kolaboracijoje su fotografu Yauhen Attsetski, Aleksei Shklianko, Viktoryia Yaskevich ir Yauheni Zahorski (Baltarusija).

VDU pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „ConTempo“

Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Tarptautiniu scenos menų festivaliu “ConTempo”, kad sutvirtintų kolegiškus ryšius ir planuotų naujas bendras veiklas ateityje. Sutartimi šalys įsipareigoja dalintis intelektualiniais ištekliais, bendradarbiauti edukacinėse ir kūrybinėse veiklose, įtraukiant studentus ir kartu komunikuoti savo veiklas.

Festivalis „ConTempo“, inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir nuo 2019-ųjų organizuojamas Kaune ir Kauno rajone, padeda miestui bei rajonui tvirtai žengti iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę. „ConTempo“ turi ambicingą viziją – tapti didžiausiu alternatyviu scenos menų festivaliu Baltijos regione, kuriančiu išskirtines patirtis žiūrovui, įtraukiančiu svarbiausius pasaulio kūrėjus bei skatinančiu vietinius kūrėjus augti ir eksperimentuoti.

„ConTempo“ užpildė plačią, tačiau tuščią nišą Kauno (ir Lietuvos!) kultūriniame žemėlapyje, pasiūlydamas platesnei auditorijai prieinamą scenos menų festivalį, kuris plėstų žmonių akiratį, pristatydamas teatrines formas, kurios netelpa į tradicinės scenos formatą ir tradicinius teatrinius žanrus. Tai tarpdisciplininiai kūriniai, sceniniai performansai, fizinio teatro spektakliai, jungiantys dramą su šokiu ir cirku, vietos specifikos ir netradicinių erdvių spektakliai, rodomi viešose erdvėse ir dažnai nemokamai. Festivalio misija – mesti iššūkį scenos menui, miestui ir žiūrovui. Šis renginys nesiekia pataikauti publikai, priešingai – pristato profesionalią, drąsią, konceptualią programą, atliepiančią šalies, miesto aktualijas ir „klimatą“, taip siekdamas provokuoti, skatinti scenos meno lauko vystymąsi, žadinti kritinį mąstymą ir inspiruoti dialogus įvairiomis kryptimis bei temomis – meninėmis, socialinėmis, politinėmis ir kt. Dalį programos įgyvendinant Kauno rajone, festivalis neabejotinai prisideda prie kultūros prieinamumo, kokybiško kultūrinio gyvenimo įvairovės didinimo, vysto naujus bendradarbiavimo modelius, lavina profesinius jaunosios scenos meno kartos įgūdžius.

„Tarptautinis festivalis „ConTempo“ – unikalus, ambicingas ir įtraukiantis renginys, suteikiantis galimybę kauniečiams ir miesto svečiams susipažinti su labai plačia ir įvairialype Lietuvos ir Europos scenos menų panorama. Nuo pat atsiradimo palaikome glaudžius ryšius su „ConTempo“ rengėjais ir labai džiaugiamės, kad VDU Menų fakulteto studentams tai yra puiki praktinių gebėjimų įtvirtinimo erdvė“, – teigia VDU Menų fakulteto dekanė, profesorė dr. Jurgita Staniškytė.

Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kasmet sulaukia savanorių ir praktikantų iš Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, kurie prisideda prie sklandaus festivalio programos įgyvendinimo. 2022 m. šis bendradarbiavimas peraugs į stipresnę partnerystę: abi organizacijos ruošiasi įgyvendinti jaunųjų scenos meno kritikų kūrybinę-edukacinę programą, skirtą auginti jaunųjų kritikų kartą, suteikiant galimybę įgyti vertingos praktinės patirties ir mokytis iš įkvepiančių pavyzdžių. 2022 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais VDU MF studentų laukia įvadinės ir teorinės paskaitos su „ConTempo“ festivalio organizatoriais ir edukacinės programos lektoriais, o rugpjūtį – intensyvus festivalio programos spektaklių žiūrėjimas, pažintis su menininkais ir, žinoma, kūrybinis rašymas rengiant matytų scenos meno darbų recenzijas. Šią programą kuruoti pakviesta VDU MF dirbanti menotyrininkė ir meno kritikė dr. Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė.

„Labai džiaugiuosi, kad VDU ne tik padėjo susiformuoti mano pasaulėžiūrai, padėjo pagrindus profesiniame kelyje, bet yra ir kūrybinių idėjų partneris bei palaikytojas. VDU bendruomenės atvirumas leidžia vystyti bendras profesinio tobulinimo iniciatyvas, skirtas jų studentams. Labai džiaugiuosi, kad, būdama šio universiteto alumne, galiu prisidėti prie stipresnės kultūros profesionalų bendruomenės auginimo. Bendra programa tarp festivalio ir universiteto neabejotinai turės įtakos skatinant daugiau būsimų menotyrininkų skirti savo dėmesį scenos menams“, – sako festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Lietuvos universiteto šimtmečiui – iškilmingo renginio transliacija

Šių metų Vasario 16-oji trims Kauno universitetams – ypatinga diena. Tądien sukaks lygiai šimtas metų, kai 1922-aisiais Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas (LU), iš kurio išaugo šiuolaikinės aukštosios mokyklos – Kauno technologijos (KTU), Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai. Minint šią progą, Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos universitetų metais, o vasario 16-ąją organizuojamas iškilmingas renginys „Žalgirio“ arenoje, kuriame bus galima išvysti LU istoriją, papasakotą per įvairius scenos ir kino kūrinius. Renginys vyks be žiūrovų. Tiesioginę renginio transliaciją kviečiame stebėti per LRT televiziją ir portale lrt.lt.

Trys universitetai suvienijo jėgas ir kartu švęsdami jų ištakas žymintį LU šimtmetį ruošia išskirtinę šimto minučių programą: bus pristatytas šimtmečio kultūrinis ir intelektualinis Kauno gyvenimas, įvertinta Lietuvos universitetų metų svarba valstybiniame kontekste.

Renginio žiūrovų laukia įspūdingas šou: rengiami meniniai pasirodymai, trumpi vaizdo įrašai, supažindinsiantys su Lietuvos universiteto istoriniais faktais bei skirtingais laikotarpiais.

Programos metu pasirodys visų trijų universitetų – KTU, VDU ir LSMU – meno kolektyvai: chorai, šokių ansambliai ir grupės, kamerinis orkestras, pučiamųjų grupė, surengsiantys netikėtus ir modernius pasirodymus kartu su populiariais Lietuvos scenos atlikėjais.

„Žalgirio“ arenoje pasirodys tokie atlikėjai kaip Monika Liu, Monique, Free Finga, Bjelle, „Baltos varnos“, Martynas Kavaliauskas, Liepa Norkevičienė, Linas Adomaitis, Sandra Lebrikaitė, Gebrasy, grupė „The Roop“.

Renginys vasario 16 d. 21 val. bus tiesiogiai transliuojamas per LRT televiziją ir portale lrt.lt. „Žalgirio“ arenoje renginys vyks be žiūrovų.

Apžvelgs šimtmečio istoriją

Pagrindinė renginio idėja – apžvelgti visą šimtą metų nuo Lietuvos universiteto įkūrimo: kaip jis formavosi, vystėsi, keitėsi, kaip Universitetą veikė politiniai įvykiai bei visuomeniniai judėjimai, apžvelgti iš LU išaugusių trijų aukštųjų mokyklų gyvenimą Nepriklausomos Lietuvos laikais.

Pasak KTU rektoriaus prof. Eugenijaus Valatkos, LU įkūrimo šimtmetis svarbus ne tik dėl pačios organizacijos įkūrimo fakto, bet ir dėl to, kiek daug šiame universitete dirbę žmonės nuveikė Lietuvos labui ir valstybės identiteto formavimui. LU vykę procesai leido vystytis mokslinei lietuvių kalbai – tai itin reikšminga ne tik įtvirtinant jos statusą, bet ir stiprinant tautinį identitetą.

„LU įkūrimas pakeitė šalies gyventojų švietimo padėtį, sudarė palankias sąlygas akademinei minties raidai ir mokslo sklaidai, be to, neabejotinai ugdė valstybės intelektualinį potencialą. Šventiniu renginiu siekiame pažymėti LU ir aukštojo mokslo svarbą visuomenei ir valstybei, įvertinti kultūrinius ir intelektualinius pasiekimus, galiausiai – pasidžiaugti ne tik šia Lietuvai tokia svarbia diena, bet ir visais metais. Juk 2022-ieji – išskirtiniai – Lietuvos universitetų metai“, – teigia KTU rektorius E. Valatka.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, neatsitiktinai būtent Vasario 16-ąją švenčiame Lietuvos universiteto šimtmetį: „Lietuvos universiteto įkūrimas buvo vienas svarbiausių tarpukario Vyriausybės darbų, turėjęs be galo didelę reikšmę ne tik aukštajam mokslui Lietuvoje ir tuometinei visuomenei, bet ir šalies valstybingumui. Be lietuviško mokslo nebūtume turėję tokios Lietuvos, kokią dabar esame užauginę“.

„Žvelgiant atgal, neįmanoma nesižavėti to meto šviesuolių ryžtu, erudicija, greitais sprendimais. Per itin trumpą laiką išplėtotos studijos ir mokslo tyrimai, pastatyti įspūdingi Medicinos fakulteto Centriniai rūmai, Kauno klinikų pastatai, kuriais didžiuojamės ir šiandien.

Pirmosios lietuviškos medicinos studijos buvo aukšto lygio ir išugdė pasišventusių gydytojų, mokslininkų kartą, tad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi tvirtas akademines šaknis“, – sako LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.

Kviečia švęsti kartu

Trys Kauno universitetai ypatingą sukaktį – Lietuvos universiteto šimtmetį – kviečia tiek akademinę bendruomenę, tiek plačiąją visuomenę paminėti kartu: visus metus bus rengiamos įvairios atviros paskaitos, konferencijos, parodos, koncertai, organizuojamos skirtingos iniciatyvos bei moksliniai ir kiti kultūriniai renginiai.

Jau sausio mėnesį prasidėjo nemokamas paskaitų ciklas – kiekvieną mėnesį vis kitame universitete vyksta susitikimai su mokslininkais, architektais, politologais, menininkais, istorikais ir kitomis asmenybėmis, įkvepiančiomis savo veikla bei įžvalgomis.

Į pirmąją paskaitą – pažintį su dirbtiniu intelektu, sausio 19 d. kvietė KTU. Antroji atvira paskaita, kurią vedė gydytojas psichoterapeutas, vasario 9-ąją vyko LSMU. Kovo 9 d. susidomėjusieji bus kviečiami į VDU paskaitą. Daugiau informacijos apie paskaitas.

Daugiau informacijos apie Lietuvos universiteto istoriją ir šimtmečiui skirtus renginius galima rasti VDU, KTU ir LSMU svetainėse vdu.lt, ktu.edu ir lsmuni.lt bei socialiniuose tinkluose.

Studentams – praktika lietuvių mokyklose ir bendruomenėse užsienyje

Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) skelbia konkursą studentams atlikti praktiką lietuviškose bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose užsienyje (įskaitant lietuvių bendruomenes) ir lituanistikos (baltistikos) centruose (toliau – Lituanistinio švietimo įstaigos).

Siūlomos praktikų vietos

Praktikos 2022–2023 m. m. galimos tik šiose Lituanistinio švietimo įstaigose.

Kiekvienai priimančiai Lituanistinio švietimo įstaigai yra skirta po 2 praktikos vietas. Atsižvelgiant į gautų paraiškų skaičių, priimančiųjų institucijų poreikius ir programos biudžetą, gali būti finansuota ir mažiau praktikos vietų.

Skirstant finansavimą pirmenybė bus teikiama tiems kandidatams, kurie dalyvauja programoje pirmą kartą.

Praktikų trukmė ir laikotarpis

• Galima praktikų trukmė – 2–6 mėnesiai.
• Praktikos lituanistinio švietimo įstaigose gali vykti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.
• Siūlomų praktikos vietų sąrašuose nurodyti preliminarūs galimi praktikų laikotarpiai, į kuriuos būtina atsižvelgti teikiant paraiškas.
• Atrinkti ir patvirtinti kandidatai turės susiderinti konkrečias praktikos datas su priimančiosiomis institucijomis.

Atrankos sąlygos ir reikalavimai kandidatams

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (toliau – MSI) visų pakopų (bakalauro studijų studentai gali teikti paraiškas nuo 2 kurso (2 studijų metų) ir visų studijų krypčių grupių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.

Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos (absolventų praktika).
Priimančiosios praktikos institucijos gali numatyti kitus papildomus reikalavimus kandidatų studijų krypčiai, kompetencijoms ir gebėjimams (žr. Siūlomos praktikos vietos).

Skiriamas finansavimas

Praktikoms skiriama stipendija pragyvenimui [1]:

1 šalių grupė (750,00 EUR / mėn.):

Danijos Karalystė, Islandijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Švedijos Karalystė, Norvegijos Karalystė. Trečiosios valstybės, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės iš 14 regiono – Jungtinė Karalystė

2 šalių grupė (750,00 EUR / mėn.):

Italijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė

3 šalių grupė (690,00 EUR / mėn.):

Čekijos Respublika, Lenkijos Respublika, Turkija

Neasocijuotosios Programos trečiosios šalys* (700,00 EUR / mėn.):

Argentina, Australija, Baltarusija, Brazilija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Urugvajus

*Praktikoms neasocijuotose programos trečiosiose šalyse skiriama kelionės išmoka. Išmokos kelionei dydis nustatomas pagal atstumą nuo Lietuvos (gyvenamosios arba studijų vietos miesto) iki praktikos vietos (miesto), remiantis Europos Komisijos atstumų skaičiuokle https://ec.europa.eu/programmes/erasmus-plus/resources/distance-calculator_en:

[1] Stipendijų įkainiai taikomi, vadovaujantis 2021 m. birželio 4 d.  Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1014 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų Lietuvos Respublikos  mokslo ir studijų institucijoms tarptautinėms mainų programoms vykdyti, naudojimo tvarkos aprašu“.

Aprašui pasikeitus iki lėšų naudojimo sutarties su MSI sudarymo, bus taikomi naujausiame teisės akto pakeitime galiojantys įkainiai.

Konkursui pateikiami dokumentai

• Paraiška teikiama per elektroninę sistemą. Paraiškoje galima rinktis 3 pageidaujamas praktikos vietas, su sąlyga, jog jos yra bent iš dviejų skirtingų šalių.
• MSI, kurioje studijuojate, raštas, kuriame turi būti patvirtinta (raštas turi būti pasirašytas, pagal MSI vidinę tvarką, įgalioto asmens):

1.1. kad esate šios institucijos studentas, nurodant studijų programą ir kursą;

1.2. kad MSI rekomenduoja Jus praktikai paraiškoje nurodytam laikotarpiui ir trukmei;

1.3. kad ši praktika bus įskaityta/neįskaityta kaip studijų programos dalis.

• Gyvenimo aprašymas (rekomenduojama Europass CV forma)
• Motyvacinis laiškas, adresuotas priimančiajai praktikos institucijai (rekomenduojama pateikti atskirus motyvacinius laiškus kiekvienai institucijai).
• Oficialus MSI dokumentas, kuriame pateikiami paskutinių 2 semestrų studijų rezultatai ir vidurkis

Paraiškų teikimas

Užpildyta paraiška kartu su prisegtais reikalaujamais dokumentais turi būti pateikta per el. sistemą apply.scholarships.lt iki 2022 m. balandžio 1 dienos įskaitytinai. Po šio termino nei naujos paraiškos, nei papildomi dokumentai nebus priimami. Rekomenduojame neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei termino dienai, kadangi, dėl didelės apkrovos, sistemos veikimas gali sulėtėti.

Daugiau informacijos

Jeigu turite klausimų, kreipkitės el. paštu tarptautinespraktikos@smpf.lt

Programos koordinatorė ŠMPF: Inesa Cvetkova, inesa.cvetkova@smpf.lt , +370 667 59894.

Kontaktinis asmuo VDU:

Stojantiesiems į Naujųjų medijų meno ir Muzikos produkcijos studijas – konsultacijos ir parengiamieji kursai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedra kviečia studijuoti dviejose menų bakalauro studijų programose: „Naujųjų medijų menas“ ir „Muzikos produkcija“.

„Naujųjų medijų menas“ – tai kūrybine praktika pagrįstos studijos, kuriose naudojamos šiuolaikinės medijos. Studijos taip pat suteikia meno projektų valdymo ir asmeninės vadybos žinių, leidžia pažinti šiuolaikinio meno ir audiovizualinės kultūros procesus. Programos absolventai savarankiškai kuria naujųjų medijų meną, inicijuoja kūrybinius projektus, dirba laisvai samdomais kūrėjais kultūrinių ir kūrybinių industrijų srityje.

„Šiuolaikiniame meno ir kūrybinių industrijų lauke gebėjimas mąstyti ir kurti tarpdiscipliniškai, valdyti įvairias medijas dažnai yra lemiamas, siekiant asmeninio tobulėjimo ir sėkmingos karjeros kūrybos srityje. Kaip tik tokias plačias galimybes suteikia Naujųjų medijų meno studijos, leidžiančios gilintis į fotografijos, video, kompiuterinės grafikos ir animacijos, garso technolgijas. Studijos VDU Menų fakultete išskirtinės ir tuo, kad Naujųjų medijų meno studentai čia tobulėja bendraudami ir įgyvendindami bendrus kūrybinius projektus su kitų studijų programų – Muzikos produkcijos, Kūrybinių industrijų bei Menų istorijos, kritikos ir medijų – studentais ir dėstytojais. Tai suteikia platų išsilavinimą, leidžia tobulinti įvairius praktinius įgūdžius ir, be abejonės, užmegzti kolegiškus ryšius, kurie išlieka svarbūs po studijų baigimo”, – teigia Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Tomas Pabedinskas.

Taigi jei esate kūrybingi, mėgstate naująsias technologijas ir ieškote šiuolaikiškos studijų aplinkos, „Naujųjų medijų meno“ studijos – kaip tik jums !

„Muzikos produkcija“ – praktinės menų studijos, leidžiančios pasirengti sėkmingai savarankiškai kerjerai muzikos produkcijos, šiuolaikinių garso ir vaizdo technologijų srityse. Programos absolventai kuria originalius darbus garso įrašų ir garso dizaino, muzikos technologijų ir su jomis susijusiose srityse, pristato savo asmeninę kūrybą bei plėtoja asmeninius kūrybinius projektus.

„Universitetas turi puikią įrangą ir garso studijas muzikos kūrimui bei įrašymui. Studentai čia gali mokytis, dirbti ir taip tobulinti savo įgūdžius, kad baigę studijas taptų gerais savo srities žinovais, taip pat turinčiais ir platų universitetinį išsilavinimą. Taigi studijuoti muzikos produkciją kviečiame tuos, kurie siekia derinti kūrybinę laisvę su tvirtais technologiniais įgūdžiais ir plačiomis komercinės veiklos galimybėmis“, – sako studijų programos koordinatorius, kompozitorius prof. dr. Titas Petrikis.

 

Besidomintys „Naujųjų medijų meno“ ir „Muzikos produkcijos“ studijomis kviečiami dalyvauti konsultacijose ir parengiamuosiuose užsiėmimuose:

 

stojantiesiems į „Naujųjų medijų meno“ studijų programą

vasario 11 d., 15-16 val. konsultacija apie stojamuosius egzaminus

vasario 18 d., 15-16 val. parengiamasis užsiėmimas (fotografavimo užduoties aptarimas)

vasario 25 d., 15-16 val. parengiamasis užsiėmimas (kadruotės piešimo užduoties aptarimas)

kovo 4 d., 15-16 val. konsultacija apie stojamuosius egzaminus

 

stojantiesiems į „Muzikos produkcijos“ studijų programą

vasario 18 d., 14-15 val. konsultacija apie stojamuosius egzaminus

vasario 25 d., 14-15 val. parengiamasis užsiėmimas (pavyzdinių stojamojo egzamino užduočių aptarimas ir atlikimas)

kovo 4 d., 14-15 val. konsultacija apie stojamuosius egzaminus

Konsultacijos ir parengiamieji užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el. paštu rimgaudas.barauskis@vdu.lt

Daugiau informacijos stojantiesiems: https://menufakultetas.vdu.lt/studijos/stojantiesiems/

 

• Fakultetas
• International
• Katedros
• Kontaktai
• Kūrybinės industrijos (test)
• Mantvidas Žalėnas
• Menas
• Menų istorija, kritika ir medijos
• Mindaugas Kavaliauskas
• Mokslas
• Pradžia
• Pranešėjai
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai
• Vidmantas Čepkauskas
• Visos naujienos