Skelbiamas priėmimas į „Kūrybinių industrijų” magistrantūros studijų programą!
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2016 – 2018 m. m.
„Kūrybinių industrijų“ studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją. Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal 2015 m. studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.
2013 metais Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
Programą vertinę ekspertai pabrėžė išskirtinį programos inovatyvumą, konceptualų ir gerai praktikoje veikiantį tarpdalykinį programos pobūdį, dėstytojų ir administracijos atsidavimą, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarpdalykinėje aplinkoje, puikų programos valdymą bei nuosekliai plėtojamą grįžtamojo ryšio sistemą. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad „“Kūrybinių industrijų“ magistras VDU yra ambicinga, gerai sukurta ir pažangi mokymo programa. (…) Studentams naudinga pažangi programos koncepcija, kuri skatina kūrybiškai integruoti įvairius dalykus, atveriant puikias, vertingas tarpdalykines perspektyvas“.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą rasite čia.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
el. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programą „Teatrologija ir scenos menų vadyba“
Prestižinė, vakarietiška, šiuolaikiška magistrantūros programa, suderinanti solidų teorinį pagrindą ir lankstų praktinį pasirengimą.
Šiuolaikinėje kūrybinėje ir meninėje aplinkoje dirbantiems profesionalams reikalingi įvairialypiai įgūdžiai, leidžiantys suvokti, analizuoti, inicijuoti ir valdyti įvairius scenos meno procesus. Teatrologijos ir scenos menų vadybos programa suteikia ne tik klasikines menotyros žinias, gebėjimą analizuoti, vertinti ir interpretuoti scenos meno reiškinius vietiniame ir tarptautiniame kontekste, bet ir ugdo studentų įgūdžius kuruoti, administruoti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius scenos meno projektus bei programas, pritaikyti savo žinias praktinėje teatro procesų aplinkoje. Būtent tokių gebėjimų turintys profesionalai šiuo metu yra paklausiausi darbo rinkoje.
Išorinę programos analizę (2012 m.) atlikę tarptautiniai ekspertai ją įvertino geriausiai iš visų MF programų ir akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.
Programa orientuota į tarptautinį kontekstą, paskaitas dėsto geriausi savo srities specialistai ir vizituojantys užsienio universitetų profesoriai, studentams suteikiama galimybė semestrą studijuoti užsienio universitetuose, (programos partneriai: Helsinkio universitetas (Suomija), Stokholmo universitetas (Švedija), Bergeno universitetas (Norvegija), Aarhuso universitetas (Danija), Roueno universitetas (Prancūzija), Krokuvos Jogailaičių universitetas, Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje (Lenkija)) dalyvauti tarptautiniuose meno ir studijų projektuose, atlikti profesinę praktiką užsienio scenos meno organizacijose.
VDU Menų fakulteto ryšiai su Lietuvos teatrinėmis ir kultūrinėmis institucijomis ir socialiniai partneriai leidžia mums pirmiems sužinoti apie naujausius darbo pasiūlymus.
Baigę studijas magistrai gali dirbti teatro kritikais, teatrologais, dramaturgais, administratoriais, kuratoriais, scenos meno veiklos koordinatoriais, teatro procesų organizatoriais bei projektų vadybininkais įvairiose valstybinėse, privačiose ir nevyriausybinėse meno organizacijose (teatruose, festivaliuose, bendruomenėse, meno agentūrose ir pan.); valstybinėse institucijose, kurioms reikalingos kultūrinės srities kompetencijos (savivaldybės įstaigos, ministerijos, ambasados, fondai, tarptautinės agentūros); kultūros bei švietimo įstaigose, scenos meno organizacijose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, mokslo darbuotojais akademinėse ir švietimo institucijose, žiniasklaidoje bei leidybos srityje. Studijas galima tęsti doktorantūros programoje.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą rasite čia.
Daugiau apie programą ir studijas
www.vdu.lt
Facebook: VDU Teatrologijos katedra
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
el. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
VDU mokslininkams „Technorama 2016“ įvertinimai
Gegužės 19 d. vykusiame jaunųjų mokslininkų parodoje-konkurse „Technorama 2016“ tarp 70 inovatyvių idėjų turinčių komandų dalyvavo ir trys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai bei jaunasis kūrėjas iš VDU Rasos gimnazijos.
Virtualiam gidui – verslo dėmesys
Įmonės „TEO“ įsteigtą 200 eurų prizą laimėjo VDU Menų fakulteto (MF) Menotyros katedros dėstytojos dr. Daivos Citvarienės ir jos komandos audovizualinis maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“.
Šis projektas – tai unikalus miesto gidas, siūlantis gyvą emocinę patirtį, kurioje susipina istoriniai faktai ir meninė tikrovė, miesto praeitis ir čia gyvenusių žmonių dramos. Žurnalisto Ryčio Zemkausko sukurtas intriguojantis „dvasios“ pasakojimas (matomas planšetiniame ekrane ar išmaniajame telefone, „iPad“ ir pan.) įtraukia į XX a. pradžioje – II pasaulinio karo metu vykstančią istoriją, kurios personažai gyvena, kuria, kenčia ir myli čia pat – mūsų mieste, senamiesčio gatvėse, jo kiemuose ir namuose. XX amžiaus pradžios Kaunas, jo gyventojai ir tuometinio miesto atmosfera, kasdienybės istorijos ir miestiečių likimai negailestingos Istorijos vingiuose – visa tai kartu su audiovizualiniais elementais ir šiandieninio senamiesčio peizažo fragmentais susijungia į savotišką asmeninį filmą, fiziškai ir emociškai patiriamą miesto erdvėse.
Tarp laureatų ir unikalus moksleivio projektas
Kauno technologijos universiteto (KTU) Alumnų asociacijos Verslo klubo įsteigtas 500 eurų prizas atiteko VDU „Rasos“ gimnazijos moksleiviui Domantui Kildai už unikalų įrenginį – „KT88 lempinis galios stiprintuvas“. D. Kilda paminėjo, kad jau du tokius prietaisus yra pardavęs.
Gamindamas naujus modelius VDU „Rasos“ gimnazijos moksleivis eksperimentavo keisdamas galinio stiprinimo lempų tipus ir autorių siūlomas schemas. „KT88 lempiniame galios stiprintuve“ gerai suderinti vientakčio stiprintuvo privalumai ir dvitakčio stiprintuvo išėjimo galia. Jame išgautas žemas harmoninių iškraipymų spektras, kas būdinga vientakčių stiprintuvų dizainui, ir maksimalus išėjimo galingumas, būdingas dvitakčiams stiprintuvams.
Gyvoji istorija: virtuali tarpukario Kauno rekonstrukcija
Parodoje dalyvavo ir VDU Informatikos fakulteto (IF) Multimedijos laboratorijos studentai, kuruojami IF dėstytojo dr. Egidijaus Vaškevičiaus su projektu „Virtualybės“.
Kaunas – akademinis miestas, pasižymintis unikaliais modernios architektūros sprendimais. Šiandien Kaunas gali didžiuotis universitetų gausa, kūrybinėmis erdvėmis. Miestas atviras dabarčiai ir ateičiai. O kaip buvo prieš šimtą metų? Ta išsiaiškinti padeda projektas „Virtualybės“ ir siūlo vieno mygtuko paspaudimu persikelti į Smetoninę Lietuvą, pasivaikščioti po Kauno senamiestį, patiems įsitikinti, kodėl Kauno tarpukario architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas.
Kūrėjai pasakoja, kad žaidimams būdingų elementų taikymas leidžia inovatyviai pristatyti tarpukario Kauną, įtraukti žiūrovą į smagų pasivaikščiojimą senamiesčio gatvelėmis, supažindinti su gyventojais, išgirsti miesto garsus. „Žaidybinimo technologijų taikymas edukacijoje sudaro sąlygas parodyti šalies istoriją naujai: žaidėjui interaktyviai dalyvaujant, kuriant realaus pasaulio situacijas. Šiame darbe naudojant senovines nuotraukas ir fotografijas buvo sukurtas trimatis (3D) tarpukario Kauno senamiesčio maketas. Žaidėjas turi galimybę apžiūrinėti objektus, erdves bei sutiktus asmenis. Šiuo darbu siekiama pristatyti istorinį paveldą, lavinti kūrybinius gebėjimus ir motyvaciją mokytis“, – pasakoja VDU Informatikos fakulteto atstovai.
Medaus milteliai sveikatai
„Technorama 2016“ sveikatos mokslų srities projektą „Techniniai ir technologiniai aspektai džiovinant medų. Miltelinio medaus panaudojimo galimybės“pristatė ir VDU Gamtos mokslo fakulteto (GMF) atstovas Erikas Treskovkis. Darbo vadovai: VDU GMF profesoriai Saulius Mickevičius ir Algimantas Paulauskas.
Proejekto autoriai pasakoja, kad medaus kristalizavimasis apriboja medaus panaudojimą, dėl šio proceso medus papildomai turi būti tirpinamas, šildomas. Vienas tinkamiausių sprendimų – išdžiovintas medus. „Sukurta medaus pudra išlaiko savo naudingąsias savybes, todėl galėtų būti plačiai naudojama maisto gamyboje, konditerijoje, kosmetikoje, farmacijoje. Namų sąlygomis medaus pudra leidžia šiuolaikiniam vartotojui greitai ir patogiai gaminti gaiviuosius gėrimus, saldinti arbatą, panaudoti įvairiems kepiniams“, – apie pritaikomumą pasakoja kūrėjai.
„Technorama 2016“ – galimybė skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, formuoti inovacijų diegimui palankią aplinką Lietuvoje bei kurti naujas tarptautinės partnerystės galimybes, tęsti paramos inovatyvių mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų projektams paiešką.
Atnaujintos Muzikos produkcijos studijų erdvės
Šiuolaikinių menų katedra atnaujino Muzikos produkcijos studijų programą ir studijų erdves. Menų fakultetas įrengė garso studiją (Muitinės g. 7). Ji visiškai atitinka muzikos industrijos naujausius reikalavimus. Studijoje įrengta profesionali techninė ir programinė garso įranga suteiks studentams realią galimybę tobulinti savo praktinius įgūdžius bei užsiimti kūrybine veikla. Kaip teigia Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas doc. dr. Rimantas Plungė – tai yra svarbus žingsnis tinkamai aprūpinant studijų programos vykdymą. Nepaisant jau esamų resursų, Šiuolaikinių menų katedra ruošiasi naujų patalpų atidarymui Putvinskio gatvėje Kaune (jose studentai galės kurti nuo 2016 m. rugsėjo 1d.) . Naujame pastate bus įrengtos dar dvi, puikiai įrengtos ir dar didesnės garso įrašų studijos. Šios studijos tikrai yra išskirtinės, nes tai ne pritaikytos patalpos, o tikslingai ir profesionaliai projektuotos kaip garso studijos. Tinkamoms sąlygoms sukurti buvo keistos net pastato savybės, geriausiai akustikai išgauti naudotos specifinės garso studijų įrengimui būtinos medžiagos.
Šiais metais stojantys į Muzikos produkcijos studijų mokyklų absolventai galės laikyti muzikologijos egzaminą ir galės gauti ir studijų krepšelius. Tokia galimybė garantuoja didesnį studijų prieinamumą.
Naujųjų medijų meno specialybė tarptautinių ekspertų akredituota maksimaliam 6 metų laikotarpiui
Studijų kokybės ir vertinimo centras (SKVC) kiekvienais metais stebi ir vertina universitetų studijų kokybės procesus. 2015 m. pabaigoje SKVC sudaryta tarptautinių ekspertų grupė vertino Menų fakulteto, Šiuolaikinių menų katedros vykdomą Naujųjų medijų studijų programą. Tarptautinių ekspertų grupė visapusiškai apžvelgė studijų sąlygas, vertino Naujųjų medijų meno studijų programos sandarą, tikslus, uždavinius, programos vadybą, socialinių partnerių atsiliepimus, studijų aplinkas ir absolventų kūrybinės veiklos pasiekimus. Studijų programos aspektai buvo įvertinti puikiai ir labai gerai. Ekspertai pažymėjo, kad ypatingai išsiskiria du dalykai – tai fizinės erdvės, įranga bei puikūs dėstytojai, specialistai.
Vytauto Didžiojo universitetas nuolat, sistemingai atnaujina studijų erdves, įsigyja naujausią techninę ir programinę įrangą. Per paskutinius metus tam skirta daugiau kaip 3 milijonai eurų. Naujųjų medijų meno studentai gali naudotis fotostudija, fotolaboratorija, 3d studija (motion capture), garso studija, medijų studijomis su personaliniais (PC) ir mac (Apple) kompiuteriais, savarankiško darbo studijomis su naujausia kompiuterine įranga, piešimo planšetėmis, skaneriais ir spausdintuvais. Sklandžiai veikia įrangos skolininmo sistema, kuri leidžia kūrybinius uždavinius studentams atlikti ne tik universiteto erdvėse.
Ekspertai pažymėjo, kad Naujųjų medijų meno specialybės dėstytojų kolektyvas studentams perteikia naujausias kūrybines idėjas, supažindina su šiuolaikinio meno koncepcijomis ir moko valdyti naujausias kompiuterines technologijas. Dėstantys įvairių sričių profesionalai yra menininkai, kuratoriai, menotyrininkai, mokslininkai, kūrybinių industrijų praktikai, kurie perteikia ne tik teorines žinias, bet veikimo realiame kūrybiniame lauke patirtis. Studentams dėsto Nacionalinės meno premijos laureatas, žymūs profesionalai, dažnai yra kviečiami menininkai, profesoriai iš Europos ir viso pasaulio universitetų ir aukštųjų mokyklų. Studentai turi galimybes pagal Erasmus programą studijuoti Europos universitetuose, pagal dvišalių mainų programas – Korėjoje, JAV ir kitur. Sudarytos sąlygos praktikas 2-3 mėnesius (gaunant Erasmus stipendiją) atlikti bet kurioje Europos sąjungos šalyje studento pasirinktoje įstaigoje, organizacijoje ar įmonėje.
Apibendrindami studijų programos „Naujųjų medijų menas įvertinimą ekspertai pažymėjo, kad Naujųjų medijų studijų programa yra gera, stipri, reikalinga, svarbi, reikšminga kultūrai ir Kauno regionui”. Ekspertai taip pat įvardijo, kad „Vytauto Didžiojo universiteto Liberal Arts tradicija sudaro plačią ir solidžią bazę šios studijų programos vykdymui”.
Šiuolaikinio meno katedros vedėjas, Naujųjų medijų meno studijų programos kuratorius doc. dr. Rimantas Plungė pažymi, kad nepaisant labai gero programos įvertinimo katedros kolektyvas ir toliau nuolat tobulina studijų programą atliepdamas sociakultūrinės aplinkos realijas ir ruošdamas studentus šiuolaikinio pasaulio darbo rinkai.
Naujųjų medijų studijų programą vertino komisija, kurią sudarė komisijos vadovė Dr. Annie Doona (Jungtinė karalystė), Mika Ritalahti (Suomija), dr. Peter Purg (Slovėnija), David Quin (Airija), Vilma Samulionytė (Lietuva), Julia Paulauskaitė (Lietuva).
Festivalio prizas įteiktas Menų fakulteto trečiakursiui
Kauno kultūros centre „Girstutis“ tradiciškai rengiamame festivalyje „Lietuvos teatrų pavasaris” apdovanotas VDU Menų fakulteto „Vaidybos“ programos trečio kurso studentas Valerijus Kazlauskas. Jaunojo menininko prizas Valerijui Kazlauskui įteiktas už Nevykėlio vaidmenį Artūro Areimos teatro spektaklyje „NEvykelis“, pagal Eduardo Limonovo „Nevykėlio dienoraštį“ (rež. A. Areima). Prizą įsteigė Editos ir Fortūnato Gudišauskų šeima.
Audiovizualinis maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną”
Gegužės 5 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Istorinėje LR Prezidentūroje (Vilniaus g. 33) bus pristatomas unikalus audiovizualinis maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“. Pristatyme dalyvaus maršruto kūrėjai – projekto sumanytoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) dėstytoja ir galerijos „101“ vadovė, menotyrininkė dr. Daiva Citvarienė, scenarijaus autorius, žurnalistas, VDU dėstytojas Rytis Zemkauskas, istorikas Arvydas Pakštalis ir kiti.
Audiovizualinis maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ – tai unikalus miesto gidas, siūlantis gyvą emocinę patirtį, kurioje susipina istoriniai faktai ir meninė tikrovė, miesto praeitis ir čia gyvenusių žmonių dramos. Žurnalisto Ryčio Zemkausko sukurtas intriguojantis „dvasios“ pasakojimas (matomas planšetiniame ekrane ar išmaniajame telefone, iPade ir pan.) mus įtrauks į XX a. pradžioje – II pasaulinio karo metu vykstančią istoriją, kurios personažai gyvena, kuria, kenčia ir myli čia pat – mūsų mieste, senamiesčio gatvėse, jo kiemuose ir namuose. XX amžiaus pradžios Kaunas, jo gyventojai ir tuometinio miesto atmosfera, kasdienybės istorijos ir miestiečių likimai negailestingos Istorijos vingiuose – visa tai kartu su audiovizualiniais elementais ir šiandieninio senamiesčio peizažo fragmentais susijungs į savotišką asmeninį filmą, fiziškai ir emociškai patiriamą miesto erdvėse.
Įkvėpė asmeninė istorija
Projekto autorė, meno projektų kuratorė, VDU Menų fakulteto dėstytoja Daiva Citvarienė teigia, kad idėją inspiravo vieno Niujorko profesoriaus papasakota istorija. „Mokslininkas, tyrinėdamas iš Kauno kilusios savo močiutės biografiją, susidomėjo Juozo R. asmenybe, kurio gyvenimas, kaip pasirodė, buvo vertas „Šindlerio sąrašo“ scenarijaus“, – intriguoja menotyrininkė. D. Citvarienė pasakoja, kad Juozas R. gimė apie 1900 metus Kaune, išgyveno du pasaulinius karus, mokėsi Vytauto Didžiojo universitete, keletą metų kalėjo kalėjime. Buvo vedęs vokietę, kuri, Hitleriui įžengus į Klaipėdos kraštą, išsivežė jų tris sūnus į Vokietiją. Šie kovėsi vokiečių armijoje Prancūzijoje, kai tuo metu jų tėvas su beatodairiška drąsa iš getų „vogė“ žydų vaikus.
„Įdomiausia pasirodė ne tik tai, kad amžių sandūroje gimęs žmogus išgyveno du pasaulinius karus ir patyrė tiek, kiek užtektų keliems gyvenimams. Suintrigavo tai, kad per vieno asmens biografiją galima papasakoti viso miesto ir net šalies istoriją. Maršrute liko tik vienas, pats svarbiausias Juozo R. gyvenimo fragmentas, tačiau sukurta nauja istorija leido kalbėti apie kadaise multikultūriško miesto praeitį, kuri dažnai lieka nepelnytai užmiršta ar nutylėta. Ši Istorija mums padeda geriau pažinti save, savo ištakas ir, pagaliau, miestą, kuriame gyvename“, – tikina projekto sumanytoja.
Naujiena ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje
Pasaulyje miesto atminties, istorijos ir paveldo animacija yra itin paplitęs reiškinys. Alternatyvūs gidai, meninėmis priemonėmis pristatantys pamirštas ar istorijos vadovėliuose nutylimas miesto istorijas – itin populiarūs kūrybinio turizmo industrijoje ir šiuolaikinio meno kūriniuose. Tačiau ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje tokios praktikos dar visiškai naujos.
„Dvasios gidas po senąjį Kauną“ – tai viena dėlionės dalis, kuriant naują miesto mitologiją. Be to, tai miesto DVASIOS PAIEŠKOS. Kartu – tai originalus miesto prisijaukinimo būdas. Ir priminimas, kad miesto gyvybė yra jo istorijose.
Skaitmeninį gido failą miestiečiai galės nemokamai parsisiųsti nuo gegužės 5 dienos (daugiau žr. www.atmintiesvietos.lt maršrutai). Jam reikalingas mobilusis prietaisas (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris arba nešiojmas medijų grotuvas) ir ausinės. Maršruto trukmė – 70 min.
Kūrėjai:
Sumanymas – Daiva Citvarienė, scenarijus – Rytis Zemkauskas, vaizdas – Akvilė Anglickaitė, garsas – Vytautas V. Jurgutis, Daiva Stubraitė. Kūrybinės komandos nariai: Arvydas Pakštalis, Jolita Butkevičienė, Ana Čižauskienė.
Iš naujo permąstytos idėjos įgauna visiškai kitą prasmę ir kontekstą
Fotomenininkas Gintaras Česonis. Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Pirmadienį vykusio neeilinio Lietuvos fotomenininkų sąjungos susirinkimo metu išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo fotomenininkas Gintaras Česonis, iki šiol vadovavęs Kauno skyriui.
Su juo kalbamės apie naujas idėjas, gaires, apie tai, kuo ketina gyventi fotomenininkus vienijanti organizacija. Keliame klausimus ir apie tai, ko reikia gyvybingam menininkų bendruomenės gyvenimui, apie kintantį fotografijos suvokimą bei atvirumo pokyčiams būtinybę. Gintarui Česoniui labai svarbus yra atvirumas įvairių kartų, pažiūrų menininkams. Jis netgi svarsto, kad verta, jog jie vieni kitus provokuotų, nes tik per tokius susikirtimus gali gimti naujos idėjos.
Ar galėtumėte pakomentuoti netikėtų Lietuvos fotomenininkų sąjungos pokyčių kontekstą?
Iki tol vykdyta veikla bei valdymo metodai netenkino bendruomenės lūkesčių ir valdybos sprendimu buvo nuspręsta sušaukti neeilinį susirinkimą, surengti priešlaikinius rinkimus. Pagrindinė jų priežastis buvo bendruomenės išreikštas pokyčių poreikis. Tikiuosi, kad jie įvyks.
Laikinai LFS veiklos koordinavimą sąlyginai perkelsime į Kauną, kuriame visada istoriškai buvo svarbus fotografijos centras: čia gimė, gyveno, studijavo ir dirbo didesnė garsių Lietuvos fotomenininkų dalis, iki šiol vykdyta reikšminga fotografinė veikla.
Kokie būtų esminiai pokyčiai, kuriuos matytumėte kaip reikalingiausius, kokios naujos LFS veiklos gairės?
Fotomenininkų sąjunga buvo ypač reikšminga VII-VIII dešimtmetyje. 1969 metais įkurta ji buvo vienintelė tokio pobūdžio fotomenininkus vienijanti organizacija visoje Sovietų Sąjungoje. Per visą gyvavimo laiką joje įvyko labai daug prasmingų veiklų, pasiekta išskirtinių rezultatų .
Mes turime pagalvoti, ar neturėtume iš dalies o gal net iš esmės keistis, tapdami atviresni laikui, pokyčiams, naujiems žmonėms, naujoms iniciatyvoms. Šiuos žingsnius jau pradėjome žengti Kauno fotografijos galerijoje. Jos veiklos modelis tarsi pasiteisino, nes matome padidėjusį lankytojų skaičių, susidomėjimą, tapome matomi Lietuvos kontekste, atpažįstami tarptautiniuose renginiuose. Norisi, kad veikla išsiplėstų ir taptų gyvesnė ir įvairesnė ir į kituose Lietuvos miestuose, tokiu būdu galėtume nuveikti labiau matomų darbų Europos ir pasaulio kontekste.
Galbūt pokyčius, jų poreikį diktuoja ir kintanti fotografijos samprata?
Visiškai taip. Manau, kad mes turime nebijoti kartais ir visu kūnu panerti į tam tikrus pokyčius. Dalį bendruomenės vienu metu tai gali suerzinti, papiktinti, bet kartu ir auginti. Ne visos parodos visiems žiūrovams patinka, kai kurių jie nesupranta, visada norėtų matyti tai, ką matė VII-VIII dešimtmetyje. Jauni menininkai daugiau norėtų matyti šiais laikais sukurtų fotografijų, kurios yra sunkiau perskaitomos vyresnės kartos žmonėms. Bet apsikeitimas, provokacijos yra labai svarbios, per tai kuriasi naujos iniciatyvos, idėjos.
Kitimas yra nepaliaujamas, kiekviena naujai atrasta akimirka greitai tampa praeitimi, nieko nėra trapesnio už šiuolaikiškumą. Tampa itin svarbi veiklos kokybė. Tik taip turime vilties įprasminti bent dalį taip greitai besikeičiantį menamai šiuolaikinio pasaulio suvokimą. Viskas, kas šiandien sukuriama, turi turėti įmanomai kokybišką pateikimą, formą. Kiekviena surengta paroda, leidžiama knyga, kiekvienas kūrinys turi kelti jausmą, kad tai yra kažkuo ypatingas kūrinys. Net jei tai ne visada įmanoma – siekti to verta.
Fotomenininkų sąjunga visą laiką rengdavo Debiuto konkursą. Ar šio konkurso samprata keisis, ar išliks tokia pati?
Manau, kad Debiuto parodos idėja yra sveikintina, ją reikėtų palaikyti, bet išsamiau apie ją nesame diskutavę. Labai svarbu parodines erdves kartkartėmis atverti jauniems, neturintiems jokio pripažinimo kūrėjams. Sąlygos gali būti sudaromos ir konkurso būdu. Jauniems žmonėms labai svarbu išbandyti save profesionalioje meno erdvėje. Svarbu įsiklausyti, stengtis atpažinti ir ieškoti dialogo su pačiais jauniausiais, daugiausiai ernergijos turinčiais kūrėjais.
Panašu, kad fotomenininkų bendruomenė galės džiaugtis ganėtinai demokratiška LFS politika.
Ne vieną kartą esu pasakęs, kad viską, kas svarbiausia, mes sukuriame bendruomenėje. Kaune turime puikiai veikiantį darbinį kolektyvą, kuris net daugiau nei motyvuotas turėti kiek įmanoma geresnį rezultatą. Suvokiu, kad vienas situacijos niekaip nepakeisiu.
Kodėl panašus kolektyvas negali atsirasti Vilniuje, kituose miestuose. Pastaruoju metu labai palietė vėl atsiradusi naujų pokyčių viltis, vėl prisiminti neįgyvendinti projektai, idėjos, svajonės. Kol kas tokia atmosfera labai gražiai jaučiama ir matoma. Kiek ilgai tai truks, kaip pasiteisins praktikoje, dar pamatysime. Šiuo metu LFS yra labai gražus emocinis pakilimas, kuriuo reikia pasidžiaugti.
Dabar skambina, rašo bendruomenės žmonės, siūlo įvairiausių iniciatyvų bei sako, kad gali prisijungti prie idėjų, kurioms įgyvendinti būtų reikalinga pagalba. Būtent tai daugiausia teikia vilties. Nesu autokratinės vadovavimo sistemos šalininkas, vienas žmogus negali spręsti visų problemų ir suvaldyti visų procesų.
Suprantama bet kokios menininkų sąjungos koncentracija į savo bendruomenės veiklą, kūrybą, kokybės kėlimą. Tačiau šiandien fotografija yra itin išplitusi, kaip priemonė prieinama kiekvienam. Ar bendruomenė koncentruosis į kalbėjimą, kas yra fotomenas, kokybiška spaudos fotografija, platesnei visuomenei?
Iš pradžių mes patys turime išsiaiškinti, kokioje vietoje esame atsidūrę, prie kokio slenksčio priėję, kokie klausimai domina mus pačius. Tai galėtų virsti ir konferencija. Turėtume pabandyti įvardyti, kaip šiame laike atrodo kūrėjų organizacijos, kokie pokyčiai reikalingi, kad jos būtų produktyvesnės, patrauklesnės, įdomesnės, veiklesnės.
Kaune išbandytas galerinis modelis veikia puikiai, tad manau, kad šia gerąja patirtimi galime dalintis ir šalies mastu. Tai darysime artėjančiame Nidos seminare, kuris ruošias švęsti keturiasdešimtmetį. Būtent šiame, gilias tradicijas turinčiame seminare, bus labai prasminga aptarti, įvardyti esamą situaciją. Manau, kad ten taip pat kils naujų idėjų ir sprendimų, kaip viskas galėtų keistis.
Iš principo mes turime siekti būti atviri kontaktui su išore, nes kitu atveju neturime ateities.
Kai tenka vadovauti kokiai nors bendruomenei, būti atsakingam už grupę ganėtinai plataus laiko žmonių, skirtingų krypčių atstovų, sunkiai išvengiamas subjektyvumo momentas. Kiekvienas kaip žmogus paprastai esame artimesnis vienai ar kitai krypčiai. Kaip, Jūsų manymu, geriausia to išvengti?
Nežinau, ar Kaune pavyko iki galo būti atviriems labai skirtingiems fotografijos suvokimams, bet to tikrai buvo siekiama. Svarbu buvo parodyti, kad fotografijos erdvėje gali išsitekti tiek fantastiški, garsiausių fotografijos meistrų klasikiniai kūriniai, tiek absoliučias fotografijos užuomazgas, pamąstymus, kaip kinta fotografija, koks šiandien yra fotografo ir atvaizdo santykis, kaip šiuolaikiniame mene kamera naudojama kaip įrankis.
Kartais skirtingo lauko dalykus bandome priešpriešinti, o kartais tiesiog leidžiame jiems egzistuoti paraleliai. Fotografija gali būti taip skirtingai sukurta ir interpretuota, kad itin svarbu išlikti jautriems, į viską įsiklausyti. Visada yra rizika kažko nepastebėti, ypač kai bendruomenė yra gana didelė ir esamų interesų kiekis ir taip didelis.
Pabaigai norėčiau užduoti naivoką klausimą. Kas, Jūsų manymu, fotografiją padaro meno kūriniu? Kas lemia jos vertę? Kuo skiriasi atsitiktinai užfiksuotas įspūdingas momentas nuo intencionaliai kurto kūrinio? Kur yra šių dviejų dalykų riba? Ar ji apskritai egzistuoja?
Apie meno kūrinio kriterijus būtų galima kalbėti valandų valandas. Visų pirma tai yra fotografija arba atvaizdas, kuris keičia žiūrovo suvokimą. Tai fotografija, kuri leidžia kažką suprasti giliau, į kažką atkreipti dėmesį, kelia aktualių minčių. Skirties visų pirma ieškočiau šioje vietoje.
Šiais laikais laisvėja požiūris į techninį fotografijos atlikimo aspektą. Kartais ir sąmoningai pasirinkta nekokybė gali tapti tam tikru meninės vertės kriterijumi. Ar šioje vietoje egzistuoja kokia nors riba?
Peržengta riba visada provokuoja kažkokį žingsnį atgal. Kai paribiuose ieškome fotografijos tiesų, pasiilgstama tikro vaizdo, tikro pasakojimo vaizdu. Tai provokuoja poreikį ir atsiranda atsakas iš menininkų, kūrėjų pusės. Manau, kad ribų išplėtimas skatina kontraveiksmus, žingsnius į gylį, aukštį, plotį. Turėtume liautis galvoję, kad mes jau ką nors gerai žinome. Laike viskas yra reliatyvu, iš naujo permąstytos idėjos įgauna visiškai kitą prasmę ir kontekstą.
Vaiva Lanskoronkytė
Publikuota www.bernardinai.lt
Menų fakulteto Alumni susitikimas
2016 m. gegužės 7 d. VDU Menų fakultete vyko MF absolventų diena „Pasimatymai A ‘16”
Nuotraukos: Tomo Pabedinsko ir Rimanto Plungės.
VDU absolventai kviečiami į pasimatymą
Kaip ir kasmet, tęsdamas tradiciją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia absolventus sugrįžti į savo alma mater. Gegužės 7 d., šeštadienį, organizuojamas pasimatymas bus skirtas būtent absolventams ir jų nostalgiškiems prisiminimams apie studijų laikus universitete. VDU kviečia sugrįžti visus tuos, kurie studijas jau baigė – nesvarbu, ar prieš metus, ar prieš dešimtmetį. Įvairiuose susitikimuose absolventai galės jaukiai pabūti su seniai matytais kurso draugais, buvusiais dėstytojais, pasikalbėti tiek apie praėjusius studijų laikus, tiek apie dabartines akademinio gyvenimo aktualijas.
Kadangi VDU absolventai išsiilgę savo universiteto, paskaitų, auditorijų, dėstytojų bei savo nepakartojamų kursiokų – pasimatymas nusimato netrumpas ir truks visą dieną. Ypač jubiliejinių laidų alumni kviečiami dalyvauti visose skirtingose veiklose – nuo pat ryto iki vakaro.
Pavasario diena ir VDU žada suteikti puikių emocijų ir sustiprinti bičiulystę, todėl gegužės 7-ąją visi VDU absolventai laukiami ekskursijose po rekonstruotas universiteto erdves: VDU biblioteką, Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetų atnaujintas laboratorijas, naująjį Menų fakulteto pastatą Senamiestyje bei kasmet gražėjantį VDU Kauno Botanikos sodą. Jame, pirmosios ir jubiliejinės laidos (universitetą baigusios prieš 5, 10, 15 ar 20 metų) kviečiamos sodinti po savo laidos medelį.
Po ekskursijų, VDU fakultetai savo absolventus kvies kartu su dėstytojais ir bendrakursiais pasidalinti studijų laikų prisiminimais, pabendrauti, o gal būt ir prisiminti, ką reiškia būti studentu.
Bendra VDU absolventų pasimatymų popietė VDU didžiojoje salėje prasidės 15:30 val. Čia susirinkusius sveikins rektorius Juozas Augutis ir pirmosios VDU laidos absolventai. Popietės programos centre – pranešimai ir diskusijos tema „Kaip technologijos keičia šiandieninį mūsų pasaulį?“, kur mintimis apie technologijų įtaką skirtingoms profesinėms sritims dalinsis VDU absolventai.
Vakarą pratęs VDU aukcionas, kurio metu surinktos lėšos bus skiriamos VDU Botanikos sodo pergolės atstatymui, koncertas, vyno taurė ir jaukus šurmulys.
