Stojamieji egzaminai į menų gretutines studijų programas
Kviečiame studijuoti Naujųjų medijų meno ir Vaidybos gretutinėse studijose.
Stojantiems į Naujųjų medijų meno specialybės gretutinę studijų programą reikia pristatyti motyvacinė laiška ir savo kūrybinį aplanką (portfolio) laisva forma pristatyti iki rugsėjo 13 d. 17 val. į Muitinės g. 7-102 kab.
Stojantiems į Vaidybos greutinę studijų programą reikia išlaikyti egzaminą, susidedantį iš 3 dalių:
1. Parengtos programos atlikimas: 1-3 poezijos kūriniai, 1-2 prozos ištraukos, pasakėčia, 1-3 dainos (viena iš jų – liaudies), šokio arba judesio kompozicija.
2. Komisijos pateikiamų užduočių atlikimas: kalbos raiškos ir dikcijos pratimai, ritmikos ir muzikinės klausos patikrinimas, sceninė improvizacija (etiudas).
3. Motyvacinis pokalbis.
Egzaminas vyks Rugsėjo 9 d. 14:00 val. VDU teatre, S. Daukanto g. 27
Kontaktinis asmuo: Kristina Pliskaitienė
el. paštas: kristina.pliskaitiene@vdu.lt
Telefonas: +370 686 08535
Rugsėjo 1-osios proga – rektoriaus sveikinimas
Mokslo metų pradžios šventės proga visą Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenę, studentus, dėstytojus ir darbuotojus, sveikina universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.
Mielieji VDU bendruomenės nariai,
Akademinei bendruomenei rugsėjis – visada naujas etapas. Galima sakyti, metus ir tai, ką per juos planuojame nuveikti, pradedame skaičiuoti ir įgyvendintini ne nuo kalendorinių metų pradžios, o būtent nuo Rugsėjo 1-osios.
Tai nauja pradžia, kurią visi pasitinkame džiaugsmingi, kunkuliuodami nauja energija, pozityvumu ir naujomis idėjomis. Rugsėjis, o tiksliau nauji mokslo metai įkvepia. Tačiau kiekvienam mokslų metų eiga ir pabaiga gali būti skirtinga, tai didžiąja dalimi priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Kartais rutina ir darbų gausa mus sukausto. Noriu palinkėti išsikeltus tikslus pasiekti užtikrintai ir sėkmingai, nepasiduoti pilkai kasdienybei, o priešingai – joje atrasti motyvuojančius impulsus, kurie padėtų tobulėti profesinėje srityje.
Tačiau tam, kad kasdienybėje pastebėtume ne tik rutiną, reikia išmokti neskubėti ir nesiblaškyti. Gyventi lėtai, mėgautis tuo, ką darome ir ugdyti vidinę ramybę. Nors tai gyvenimiškas paradoksas – daryti lėtai ir padaryti daugiau – kuo toliau, tuo labiau gyvenimas įtikina šia tiesa.
Kviečiu visus pasitikti naujus mokslo metus drauge ir dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje!
VDU rektorius Juozas Augutis
VDU bendruomenei – mokslo metų pradžios šventė
Naujų akademinių mokslo metų eiga priklauso ne tik nuo studijų kokybės ar atsakingų bei kūrybingų studentų, bet ir kasdienių situacijų, kuomet itin svarbi vieninga universiteto bendruomenė ir teigiamas mikroklimatas, todėl Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia studentus, dėstytojus, darbuotojus kartu atšvęsti mokslo metų pradžią – tradiciniuose Rugsėjo 1-osios šventės renginiuose.
Mokslo metų pradžios šventė užbaigs pirmakursiams skirtą „Įvado į studijas VDU 2016“programą.
Rugsėjo 1-osios renginius, kaip įprasta, pradės Šv. Mišios, skirtos Kauno universitetų bendruomenėms, kurios vyks 12 val. Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
Vėliau, nuo 13.30 val., pirmakursiai dalyvaus šventiniuose susitikimuose fakultetuose su dekanais, dėstytojais ir aukštesnių kursų studentais. Menų fakultete susitikimas vyks Muitinės g. 7 kiemelyje.
Svarbi informacija apie akademinių mokslų metų pradžią
Artėjant naujiesiems mokslo metams, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl akademinių paskaitų pradžios.
Antro, trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentams specialybinių (C grupės) dalykų paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d. Bendrauniversitetinių dalykų paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d.
Visiems magistrantams ir vientisųjų teisės studijų 3–5 kurso studentams paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d.
Tiek sugrįžtančius po vasaros atostogų, tiek pradedančius studijas studentus kviečiame prisijungti prie tradicinių informacinių ir pramoginių „Įvadas į studijas VDU“ renginių.
Prasidėjo priėmimas į VDU Academia Cum Laude
Asmenys, norintys dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Academia Cum Laudepriėmimo konkurse, rugpjūčio 16 – rugsėjo 5 dienomis turi užildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.
Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos, bakalauro, ir vientisųjų studijų VDU studentai ne vėliau kaip nuo šešto studijų semestro. Daugiau informacijos apie priėmimą į akademiją ir kuratorių sąrašas pateikiamas puslapyje.
Academia Cum Laude – tai pirmoji Lietuvoje unikali individualių studijų sistema, vykdoma kuratorystės (tutorystės) pagrindu. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją. Academia Cum Laude, pirmiausia, yra dėstytojų ir studentų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.
„Sukūrėme tokią aplinką, kurioje galėsite patirti tikrą intelektualinę puotą – tai, ką Antikos laikų graikai vadino symposium. Akademijoje neužsidarysime į metodo ar disciplinos celę, o atrasime tarpdisciplininio bendradarbiavimo džiaugsmą. Matematikai, sociologai, fizikai, filosofai ir t.t. – visi jie natūraliai įkvepia vieni kitus. Būtent čia būtų siekiama tobulo svajonių universiteto modelio, kai didžiausią džiaugsmą teikia savęs tobulinimas“, – idėją pristato akademijos vadovas prof. Leonidas Donskis.
Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.
Visų studijų metu studentas dirbs su pasirinktu kuratoriumi (tutoriumi) – savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. Academia Cum Laude kuratoriai (tutoriai) – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai, mokslininkai, tyrėjai, menininkai, didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.
Pabaigus individualiąsias studijas studentams bus įteikiamas Academia Cum Laudepažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.
Daugiau informacijos:
Tel.: (8 37) 327 972
Mob.: +370 698 82 759
El. paštas: academiacumlaude@vdu.lt
K. Donelaičio g. 52-406, LT-44248, Kaunas
Naujųjų medijų meno studijų programa
LRT kultūra „Naktinis ekspresas“ | Jurgita Staniškytė
Teatro dienai artėjant. Kovo 27-ą minime Tarptautinę teatro diena. Didžiausioje metų šventėje profesionalaus teatro kūrėjams bus įteikti svarbiausi teatro apdovanojimai – „Auksiniai scenos kryžiai“ ir Boriso Dauguviečio auskaras. Ši šventė yra proga pažvelgti į praėjusius teatro metus, pakalbėti apie tai, kas gero buvo sukurta Lietuvos scenose, o kas nepavyko, kokios naujos tendencijos atsirado, kas pasikeitė? Pokalbyje dalyvauja VDU Menų fakulteto dekanė, Teatrologijos katedros profesorė, menotyros mokslų daktarė Jurgita Staniškytė ir LMTA lektorius, teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Naujas dizaino kūrinys Kaune bus laimės ir emocijų matuoklis | Jūratė Tutlytė
Ką bendra turi miestas ir dizainas? Atsakymą žino Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto docentė Jūratė Tutlytė.
Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ kūrybinių industrijų sektoriaus bei platformos „Dizaino potvynis“ kuratorė architektūrologė J.Tutlytė įsitikinusi, kad kauniečiai ir miesto svečiai ilgainiui ims geriau suprasti dizainą. Jos pristatoma idėja „Dizainas visiems“ vienija daug kūrybinių sumanymų, įvykių bei renginių. Kaunas žada sukviesti meno ir kultūros profesionalus diskusijoms šia tema į planuojamas tarptautines konferencijas. Tuo metu mieste atsiras laimės matuoklis. Europos kultūros sostinės statuso siekiantis Kaunas galės įrodyti, kad kultūra miesto žmonėms suteikia didesnį laimės pojūtį. Apie tai – pokalbis su J.Tutlyte.
– Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje pristatote idėją „Dizainas visiems“. Kas tai yra ir kas tie „visi“?
– Dizainas visiems – tai universalaus dizaino principais paremta koncepcija, idėja, vienijanti pasaulinę, o ypač Europos dizaino praktiką bei teoriją. Jos centre – tinkamas prisitaikymas prie žmonių įvairovės.
Tai kur kas daugiau nei vien stilius, mada, grožis ar estetiška daiktų išvaizda. Tai intervencija į aplinką, gaminius ir paslaugas, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas, nepaisant jo gebėjimų, poreikių, kultūros, amžiaus ar lyties, galėtų visavertiškai dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose.
Visi mes tam tikrose situacijose galime pasijusti neįgalūs.
Pavyzdžiui, kai atvykstame į svetimą miestą ir negalime susiorientuoti naujoje erdvėje, jei miesto dizaino elementai – nuorodos, informaciniai ženklai, kitos vizualinės komunikacijos priemonės ar miesto erdvinė struktūra – nepadeda mums jos lengvai perprasti ir suvokti. Tarkime, būdamas kairiarankis galite susidurti su tam tikrais sunkumais naudotis netinkamai suprojektuotais daiktais.
Štai išmaniųjų įrenginių ar kompiuterių aplinkų kūrėjai ne veltui šiandien konkuruoja dėl jų intuityvumo, kad technologijos būtų suprantamos visiems vartotojams, nepaisant jų amžiaus, išsilavinimo, naršymo įpročių, išmanymo ar kultūrinių skirtumų.
Iš čia kyla tam tikras aplinkos, daiktų ir paslaugų universalumo poreikis, kurio centre – naudotojas – skirtingas ir kitoks, bet kaip visuomet teisus ir turintis poreikį bei teisę tapti nepriklausomas, pasirinkti savąjį gyvenimo būdą. Iš čia kyla ir svarbiausias „Dizaino visiems“ tikslas – aplinkos be fizinių ar socialinių barjerų projektavimas bei kūrimas. Visiems.
– Kalbant apie dizaino universalumo idėją, kaip ji siejasi su Kaunu kaip UNESCO dizaino miestu?
– Labai tiesiogiai. Siekdami pateisinti Kauno, kaip UNESCO kūrybinių miestų tinklo dizaino srityje miesto vardą, turime ne tik džiaugtis, saugoti ir įveiklinti turimus architektūros bei dizaino paveldo išteklius, bet puoselėti visapusišką ir aktualią dizaino kultūrą.
Juk miestas – tai ne vien statiniai ir erdvinės struktūros, bet visi žmonės. Dizainas yra tam, kad padėtų sukurti žmogaus ir jo daiktinės aplinkos santykių harmoniją.
Taigi dizainas yra įrankis ir būdas viename, kuris gali padėti miestui tapti patrauklesniam, geriau veikiančiam, funkcionuojančiam, patogesniam, lengviau pasiekiamam, smagesniam gyventi. Juk net nesusimąstome, kad nuo daiktinės aplinkos „lengvumo“ ir draugiškumo priklauso ir mūsų psichofizinė, psichoemocinė būsena, santykiai vienas su kitu. Tai mokslininkai jau įrodė ir pagrindė. Tą, ko gero, esame vienaip ar kitaip patyrę per sovietmečio aplinkos rūstumą bei nerangumą.
Šia prasme dizainas, kaip mąstymo būdas arba kaip dizaino technikomis paremtas problemų sprendimo būdas, miesto atveju visų pirma reiškia viešų erdvių projektavimo, planavimo bei viešų paslaugų kokybės užtikrinimą bei prieinamumą.
Kauno atveju – tai neišvengiamai turėtų tapti prioritetine ir ilgalaike miesto strategija. O impulsą tam galėtų duoti Kauno, „Europos kultūros sostinės 2022“, programa bei renginiai.
Manau, labai svarbu išplėsti suvokimo ribas, kad dizainas – ne vien madingi daiktai, baldai, drabužiai ar interjeras. Reikia nutiesti tiltus tarp skirtingų su dizainu susijusių sričių, veiklų, „stovyklų“ – kūrėjų, menininkų, verslo bei pramonės atstovų – siekiant glaudesnio susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.
Turėtume siekti, kad miestas būtų ne tiek kūrybiškas, kiek pirmiausia kuriantis, kad imtume generuoti apčiuopiamus rezultatus, kad „užsikrėstume“ geru dizainu ir būtume verti Dizaino miesto vardo.
– Esate minėjusi, kad kultūra negali būti matuojama vien kiekybiniais skaičiais (pavyzdžiui, žmonių, atėjusių į parodą, skaičiumi).
Kaip tuomet išmatuoti kultūrą?
– Iš tiesų, pamatuoti kultūros vertę ar investicijų į kultūrą atsiperkamumą – labai sudėtingas ir opus klausimas. Dominuojanti ekonominio atsiperkamumo bei vadinamoji sektoriaus ekonominio augimo linija nėra pajėgi atspindėti visos vertės, kurią šis sektorius sukuria visuomenėje ir visuomenei.
Šalia skaičių labai svarbūs tampa kokybiniai rodikliai, liudijantys apie gerėjančią gyvenimo kokybę per stiprėjančius bendruomeninius santykius, augantį priklausymo vietai ir bendruomenei jausmą, pasitenkinimą gyvenimu, galimybę harmoningai derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą. Beje, tai liudija ir naujausios studijos, siekiančios išmatuoti meno, kultūros ir kūrybinių industrijų poveikį.
„Kauno – Europos kultūros sostinės“ programai šis klausimas yra itin aktualus. Neišvengiamai susiduriame su klausimu, kaip pamatuoti tokio kultūros įvykio, kaip šis, naudą ir vertę? Galiu pasakyti tiktai tiek, kad programoje esame numatę pasitelkti ne vien kompleksinius mokslinius įrankius, bet į problemą pažiūrėjome ir kaip į kūrybinį iššūkį.
Kadangi Kaunas siekia tapti laimingu miestu, įsirašęs tai į miesto strateginės plėtros programą, tad mes labai rimtai svarstome, kodėl gi tos laimės nepamatavus? Ketiname sukurti inovatyvų dizaino objektą – laimės ir emocijų matuoklį.
Publikuota 
Č. Milošo premija – MF profesorei Laimai Šinkūnaitei
Kėdainiuose šeštą kartą įteikta šio krašto garbės piliečio, rašytojo, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo premija. Ji atiteko Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkėms Laimai Šinkūnaitei ir Vaidai Kamuntavičienei.
Kauno VDU profesorėms Kėdainių meras įteikė Č. Milošo premiją už šešerius metus rašytą mokslo monografiją „Apytalaukio parapija. Mikrobendruomenės istorija“. Apytalaukis – gimtoji Č. Milošo parapija, jos bažnyčioje mokslininkių laukė daug netikėtumų.
„Mes radome freskas, ne vientisas, bet gabaliukais. Kai pradėjau tyrinėti, kas kaip kodėl, tada paaiškėjo, kad čia anksčiau galėjo būti puikus freskos pavidalo retabulas“, – pasakoja Č. Milošo premijos laureatė L. Šinkūnaitė.
„Kaip mano vyras juokaudamas sako, tu padarei tyrimą, kur dabar stovi bažnyčia ir trys namai, ir tas tyrimas apima daugiau nei 200 psl. Labai džiaugiuosi, kad Mokslo taryba išleido šitą knygą, nes jai irgi reikėjo padaryti sprendimą, ir kad tokie tyrimai yra ne apie Vilnių, bet apie provinciją, apie žmones, apie mažąją Č. Milošo tėvynę, jie yra labai svarbūs“, – sako Č. Milošo premijos laureatė V. Kamuntavičienė.
Pasak komisijos narių, iš trijų kandidatų monografija apie Apytalaukį pasirinkta dėl gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįstų bažnyčios, parapijos ir dvaro istorijos tyrinėjimų.
„Lietuvoje mažai yra tyrimų, skirtų labai konkrečiai parapijai ir bažnyčiai, kraštotyrinio pobūdžio yra, bet tai yra jau mokslinio pobūdžio. Abi profesorės labai gražiai pasižiūri į parapijų, bažnyčių istoriją ne vien tik jų kontekste, bet ir Lietuvos istorijos kontekste, Lietuvos bažnyčios kontekste“, – aiškina vertinimo komisijos narys Rytas Tamašauskas.
„Galėtų būti žanrai įvairesni, ne vien rašytiniai kūriniai, galbūt ir kino filmai, dokumentiniai, meniniai, dailės kūriniai. Išplėtę tą ratą, daugiau pritrauktume Lietuvos menininkų, žurnalistų, publicistų ir mokslininkų“, – siūlo Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
Kėdainių krašto garbės piliečio, Nobelio premijos laureato Č. Milošo premija teikiama nuo 2011-ųjų, siekiant puoselėti jo kūrybos idėjas, skatinti Kėdainių krašto pažinimą.
Publikuota
Menų fakulteto rugsėjo 1-oji
2016 m. rugsėjo 1-oji.
