Viešųjų erdvių kongresas –koks pilietiškumas (bus) ateities miestuose?

2016 m. rugsėjo 29–spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.

lietu_lt_10

Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.

Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.

Vieno iš renginio organizatorių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės Inetos Dabašinskienės teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu,” – kviečia profesorė.

Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).

Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).

c_1a_rick-lowe-portrait-at-project-row-houses-in-houston_c

Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I.Jurkonytė, E.Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniame puslapyje (www.co-ops.lt).

Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).

Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.

Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.

Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).

Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).

Mokslo komitetas

Pirmininkas: Gediminas Urbonas, menininkas, Architektūros fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto Meno, kultūros ir technologijų programos direktorius, JAV

nariai

Nomeda Urbonienė, menininkė, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėja, Masačusetso technologijų instituto mokslinė bendradarbė, JAV
Jonathan Crisman, architektas, urbanistas, Miesto humanistikos programos direktorius, Kalifornijos universiteto Architektūros ir miestų dizaino fakulteto mokslinis bendradarbis, JAV
Ann Lok Lui, architektė, Architektūros, interjero ir dizaino objektų programos docentė Čikagos instituto Meno mokykloje, JAV
dr. Jūratė Tutlytė, architektūrologė, docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros vedėja, Kūrybinių industrijų studijų programos vadovė, Lietuva
dr. Tomas S.Butkus, urbanistas, leidėjas, Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto mokslinis darbuotojas, Lietuva
dr. Jurgita Staniškytė, menotyrininkė,Teatrologijos katedros profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, Lietuva
dr. Ed Carroll, bendruomenių meno praktikas, Blue Drum steigėjas, Airija
Viktorija Rusinaitė, tyrėja, politikos mokslų doktorantė Vytauto Didžiojo universtete, tyrimų platformos Balticada bendradarbė, Lietuva
Dionizas Litvaitis, medijų tyrėjas, žurnalistas, tyrimų platformos Balticada bendradarbis, Lietuva

Organizacinis komitetas

Pirmininkė: Nomeda Urbonienė, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas & Masačusetso technologijų institutas, JAV

nariai

Ina Žurkuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Šarūnas Bagdonas, Judėjimas už Lietuvą be kabučių, Lietuva
dr. Julija Reklaitė, architektūros tyrėja, kultūros etaše Lietuvos ambasadoje Romoje, Italija
Dionizas Litvaitis, Balticada, Lietuva

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Jutempus tarpdisciplinio meno programa, tyrimų platfoma Balticada (Lietuva), dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV). Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Informacinis partneris – 15min.lt; Partneriai: Valstybės pažinimo centras, Doxa, Nacionalinė dailės galerija, Architektūros fondas, Lux Express.

Platesnė informaciją apie renginį:
www.co-ops.lt
www.fb.com/industriesofcrisis,
www.tw.com/co_ops

Daugiau informacijos:
Ina Žurkuvienė
Tel. +370 37 327960
Mob. +370 652 14555
El. paštas: ina.zurkuviene@vdu.lt

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” 2016 padėka

Menų fakultetas gavo mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” 2016 organizatorių padėką už bendradarbiavimą rengiant tryliktąjį nacionalinį mokslo festivalį.

Kokia pasirodys Lisabona, jei dukart pavėluosi į paskutinį metro? | Ingrida Veliutė

Senas, triukšmingas ir nepakartojamas Lisabonos tramvajus. Eliaso Zamoros nuotrauka

Tai, kas atsitiko kartą, gali nebeatsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį.

P. Coelho. „Alchemikas“

Viena iš tų citatų, kurios nepasensta, nenusibosta ir nuolat pasiveja vieną ar kitą gyvenimišką akimirką. Suvokus, jog paskutinis metro jau ne pirmą kartą per savaitę nuvažiuos anksčiau, nei baigsis smalsumas tyrinėti naktinio miesto kultūrą ir subkultūras, neteko nusivilti nė akimirkos, nes tai reiškė tik dar keletą naujų atspalvių jau pradėtoje dėlioti Lisabonos mozaikoje.

Kažkada buvusi tolima ir nepažįstama šalis, pastaruosius penkerius metus Portugalija lyg magnetas kasmet traukia ne tik dėl šilto klimato ir plačių šypsenų. Gamta ir kultūra čia gausi netikėtumų, darbiniai susitarimai su portugalais visada preciziškai tikslūs ir konkretūs, o kultūros, meno, paveldo srityje dirbančiųjų požiūris į aktualias problemas beveik analogiškas lietuviškajam. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokios artimos kasdienės godos, kaip, turint ribotą finansavimą, pasiekti maksimalų rezultatą; kaip, nepaisant didžiulio pasipiktinimo ir iš esmės keičiant koncepciją, suvilioti daugiau jaunų lankytojų į garsųjį Calouste’o Gulbenkiano muziejų¹; kaip iš Europos kultūros sostinės reiškinio gauti ilgalaikės naudos miesto gyventojams arba kaip išvengti paveldo niokojimo dėl naujo greitkelio ir begalė kitų, leidžia bendrauti taip, lyg gyventume kaimynystėje ir pažinotume vieni kitus nuo neatmenamų laikų. Tai, kad jie ir mes gyvename didelių valstybių pašonėje ir esame priversti mokėti keletą užsienio kalbų², atidaro duris į kitas kultūras; tai, jog iš kadaise buvusių didelių istorinių žemių tenka susispausti į gerokai kuklesnius geopolitinius rėmus, giliai širdyje leidžia jausti buvusios megakultūros alsavimą; tai, jog vis užkliūvame už tokių istorinių neteisybių kaip karai, okupacijos arba žemės drebėjimai, skatina ieškoti vis naujo, bet nebūtinai prastesnio kultūrinio tapatumo takelio. Jau kelerius metus priebėgomis palyginant vieną ar kitą kultūrinį reiškinį, po truputį smelkiasi supratimas, jog svarbiausia jausti nacionalinį išskirtinumą, bet tuo pat gebėti komfortiškai gyventi ir dirbti daugiakultūrėje pasaulinėje terpėje.

Ar iš ties Europa ant karo slenksčio?

Į Portugaliją vis sugrįžti priverčia kas antrus metus organizuojamas tarptautinis renginys, sutraukiantis paveldo, turizmo ir kultūros specialistus iš viso pasaulio, ta pati priežastis ir šiemet atvedė į Lisaboną. Čia jau penktąjį kartą vyko konferencija „HERITAGE 2016 – 5th International Conference on Heritage and Sustainable Development“ („Paveldas 2016 – 5-oji tarptautinė paveldo ir tvarios raidos konferencija“). Vienas šio renginio sėkmės garantų – plenarinės sesijos, į kurias kviečiami tokie aukščiausio lygio specialistai kaip Prancūzijos ICOMOS generalinė sekretorė ir viceprezidentė Michèle Prats, visame pasaulyje garsus profesorius Gregory J. Ashworthas ar pranešimus BBC rengiantis politikos filosofas Viriato Soromenho-Marquesas. Šios asmenybės nevengia dalyvaujančiųjų dėmesio, pasiduoda diskusijoms įvairiausiais kultūros klausimais prie taurės vyno ir nebijo pasakyti, jog net sulaukę pasaulinio pripažinimo savo srityje, neranda universalaus rakto visoms šalims būdingų problemų rebusui įveikti.

Pasislėpęs naujos architektūros inkliuzas senamiestyje

Ne mažiau svarbus ir tarptautinių patirčių bei praktikų pasidalijimas, itin specifinių sociokultūrinių problemų analizė, kolegų kritikos susilaukiantys bent kiek rizikingesni projektai. Suvokimas, kad artefaktai ir nematerialūs paveldėti reiškiniai daugelyje šiandienos kultūrų sparčiai niveliuojami, o gelbėti juos įmanoma tik taikant jau išbandytus modelius ir išvengiant kitose šalyse padarytų klaidų, padeda jausti Europos, o gal ir pasaulio piliečių paramą. Šiek tiek sunerimti privertė tai, jog lygiagrečiai konferencijos programai, išskirtinio dėmesio neformaliose diskusijose sulaukė tokie politiniai įvykiai kaip Britanijos balsavimas už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, JAV prezidento rinkimai ir nuogąstavimai dėl tinkamo pasirinkimo, o Australijoje gyvenantis profesorius, išeivis iš Lenkijos, jau daug metų nevengiantis paklausti, kaip laikosi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, šiemet netikėtai susirūpino: ar tiesa, jog Lietuvai gresia išnykimas po 50 metų? Jeigu tolimosios Australijos link ištransliuojama tokia žinia apie buvusios LDK baigtį ir ten kažkam rūpi, galbūt reikėtų susimąstyti ir tiems nykstantiems.

Na, ir savotiškai nerimauti paskatinęs R. Gharibo pranešimas³, kaip aukštųjų mokyklų studentai ugdomi pažinti musulmonų dogmas, perimti tradicijas ir integruoti jas šiuolaikinėje aplinkoje. Lyg ir natūraliai į paveldo tyrimų kontekstą įsikomponuojantis pranešimas, tik kas 20 minučių pasikartojantis žodžių junginys „musulmonų miestai“ paliko abejonių ir privertė susimąstyti, kodėl mes neugdome savo studentų statyti „krikščionių, pagonių, budistų miestų“, o gal mokome net patys to nejausdami, ar tai kaip nors susiję su liūdnais šiandienos įvykiais, gal ir netolima ateitimi… Ir kai pakeliui namo prie lėktuvo pamatau prieš save tobulų bruožų musulmoną, susimąstau, ar iš tiesų esu tolerantiška, ar ne per mažai apie šią kultūrą žinau pati ir ar nereikėtų apie tai daugiau kalbėtis su draugais, pažįstamais, studentais. O Prancūzijos oro uoste iki dantų apsiginklavęs ES kareivis, lyg tyčia, pasirodo grėsmingiau negu tas dailus arabas. Ne vieną savaitę neapleidžia mintis, jog Europa nebe tokia, kokia buvo. Reiškiniai Nicoje, Miunchene, Stambule virpina orą ir burnoje ima atsirasti keistas niekada iki šiol nepatirtas karo prieskonis. Tai bus viena iš tarptautinių patirčių, kuriomis rudenį norėsis pasidalyti su jaunaisiais kolegomis.

Asmenukė iš 1997-ųjų…

Turint net keletą pasiūlymų į renginius, vykstančius tuo pat metu, bet skirtingose vietose, visur suspėti galima tik tikintis, jog kažkuris iš jų vėluos, ir pasikliaujant nuojauta. Vienas iš tokių šįkart buvo garsaus Portugalijoje fotografo Jorge’o Molderio parodos atidarymas. Netikėtai susipažinus su parodų kuratore Cristina Filipe ir gavus asmeninį pakvietimą į pusiau uždarą renginį, teko atsisakyti deserto kartu su pasaulio piliečiais ir paveldo specialistais, nes intriguojantis fotografo veidas žadino smalsumą.

Lisabonos universitete baigęs filosofiją J. Molderis išgarsėjo kaip fotografas dar 1977 metais. Jis greitai įsigijo sekėjų, o portretinės nuotraukos netrukus buvo išspausdintos įvairiuose specializuotuose leidiniuose bei knygose. Fotografas dalyvavo tarptautinėse San Paulo (1994) ir Venecijos (1999) bienalėse. Kurį laiką jis direktoriavo garsiajame Gulbenkiano modernaus meno muziejuje, apdovanotas valstybiniais premijomis.

2016 m. liepą ekspozicijų erdvėje „Chiado 8 – Espaço Fidelidade Arte Contemporânea“ atidaryta personalinė 1997 metų portretų paroda „Anatomia e Boxe“. Pakeliui į atidarymą su kolegomis iš Kanados ir Švedijos pajuokavome, jog pagaliau ir asmenukėms atėjo laikas keliauti į parodų sales. Ekspozicija išties nustebino įspūdingo ir pedantiškai sterilaus formato parinkimu, o asmenybės dramatiškumas, vidinis žavesys ir charizma spinduliavo ne tik iš fotografijų, bet ir iš aplink besisukiojančio autoriaus veido. Laiką gerokai aplenkęs asmenukių autorius turėjo aiškų tikslą – šokiruoti žiūrovą, leisti save pamatyti tokį, koks jis būna tik vienumoje kartu su fotoaparatu. Šio žanro mėgėjams tikrai yra iš ko mokytis ir kur tobulėti.

Muziejai, fado ir kitokia kultūra

Sėdint oro uoste negali sustoti rašyti ir bandai bent trečdaliu perteikti įgytą meno, mokslo ir kultūros potyrį, kuris banguodamas vėl ir vėl grąžina į besišypsantį miestą. Įspūdingas romėnų amfiteatro muziejus, kuriame pasijauti nereikšmingas ir menkas stovėdamas prieš kelių šimtmečių laiko juostą ir pro kurio langus atsiveria nepakartojamos Lisabonos terasos su senuoju tramvajumi, dundančiu pro šalį, ir tolumoje plaukiojančiais laivais. Maloni moteris metro padėjusi dviem kitataučiams mokslininkams prisiminti garsiąją markizo de Pombalio pavardę, dar kartą nusišypso jau kaip muziejaus direktorė ir padeda susipažinti su modernia ekspozicija. Miestas kupinas netikėtumų.

b_600_400_2734_00_images_iliustracijos_benofotkes_006-veliute

Fado koncertas Duque da Rua bare. Ingridos Veliūtės nuotraukos

Kas bent kartą apsilankys Portugalijoje, neišvengiamai susidurs su fado – gatvėje, koncerte, muziejuje. Tai lyg mūsų sutartinės, tik gyvos ir dainuojamos ne vien per dainų šventes, bet ir įvairiose netikėtose vietose. Šįkart po gerą pusdienį trukusios dalykinės miesto analizės, kurios niekaip nepavadinsi turistine ekskursija (jei vietiniai žmonės ima klausti kelio, vadinasi jau esi susiliejęs su aplinka), atsitiktinai gavau pakvietimą į fado koncertą mažyčiame „Duque da Rua“ bare. Tokiame, kur sėdint esi priverstas šypsotis prie gretimo staliuko linksmai besišnekučiuojantiesiems jau vien dėl ankštos vietos nuolat susitinkant žvilgsniams ir vis susiglaudžiant pečiams. Tokioje siauroje erdvėje melodingos fado dainos, net nesuprantant visų žodžių, turi aiškią prasmę – sugraudinti, sujaudinti, perkelti į kažkokią sunkiai suvokiamą erdvę ir tuomet grąžinti į realybę: „Bėk, nes pavėluosi į paskutinį metro!!!“ Nesibaigiančiais laiptais žemyn, dešinėn, dar kairėn. Bet kodėl reikėtų bėgti melancholiškos nuotaikos naktiniame mieste, kur skamba draugiškas juokas ir miestas pilnas jautrių fado akordų. Net važiavimas taksi su jaunu ir laužyta anglų kalba bandančiu visaip išgirti Lisaboną taksistu, kurio automobilis nelabai nusiteikęs riedėti, taip pat yra miesto kultūros dalis, iš kurios tikrai neverta bėgti.

Kai imi manyti, jog per mokslinę sesiją surandi idealius kolegas ir vienminčius, kurių tyrimo tematika labai panaši, o požiūris į gyvenimą beveik identiškas tavajam, staiga iškyla dilema ir suvoki, jog šitiek metų gyvenai pernelyg tradicinėje, gal net archajiškoje aplinkoje, kur viskas saugiai sudėliota į lentynėles, kur, išskyrus kasdienį erzelį, ne kažin kas keičiasi. O kažkur greta yra kitas arba kitoks gyvenimas, į kurį patenki visai netikėtai po solidaus atviro „Teatro Nacional de São Carlos“ koncerto. Vienas kitas posūkis klaidžiomis Bairro Alto gatvelėmis, Salgadeiras akligatvis, Purex ir daug kitų beveik į važiuojamąją dalį išgriuvusių barų, pernelyg vyriška aplinka ir viena kita savo partneriui stipriai į parankę įsitvėrusi moteris-turistė, baugščiai skuodžianti tik vyrams priklausančia gatve. Ir jeigu kas nors paklaustų, kokia netikėčiausia tema aptarinėta per mokslinį vizitą Lisabonoje, šįkart pasakyčiau, jog tai diskusija apie 8 dešimtmečio pradžioje Kanadoje, Kvebeke, egzistavusią ženklų kalbą tarp gėjų, kai šis judėjimas dar buvo draudžiamas. Buvo akimirkų, kai dantis smarkiai šiepė netolerancija, tačiau galimybė stovėti (ne)turistų pusėje ir neribotai klausinėti, smalsumo patenkinimas ir kvietimas pasisvečiuoti kitoje gaublio pusėje esančiame Kvebeko gėjų kvartale tirpdė nepasitikėjimą ir mažino priešiškumą, o korektiškumas ir dalykiškumas iki paskutinės Lisabonoje praleistos akimirkos dar kartą leido patirti, kad niekada nežinai, ką pasiūlys šitas spalvingas miestas.

Ingrida Veliutė

¹Šiame muziejuje sukaupta viena iš turtingiausių Lisabonos meno kolekcijų: gulbenkian.pt/museu/en/.

² Portugalai „iš visų romanų lengviausiai išmoksta angliškai; anglų, prancūzų ir vokiečių kalbų kursus lanko daugybė žmonių“ (Richard D. Lewis. „Kultūrų sandūra“. – V.: „Alma littera“, 2002).

³ Pranešimo santrauką galima nemokamai perskaityti čia: heritage.greenlines-institute.org/en/topics/heritage-2016-book-of-abstracts.

Publikuota www.literaturairmenas.lt

VDU mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“

Spalio 6 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), naujame daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įvyks aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“, kuriame susiburs verslo ir viešosios politikos sprendimų priėmėjai, mokslininkai bei tyrėjai, kurie diskutuos apie socialinių inovacijų, kurių įtaka ekonomikai kasmet didėja, padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.

7f6a9766-768x1152 „Renginyje vyks konferencija, kurioje dalyvaus įkvepiančias idėjas skleidžiantys pranešėjai, vyks kūrybinės dirbtuvės, mokslo ir technologijų demonstracijos, socialinių inovacijų pristatymas. Visose šiose veiklose įdomių užsiėmimų atras tiek moksleiviai, tiek ir mokslininkai, vadovai ar verslininkai“, – teigia VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė, kuri pabrėžia forumo atvirumą visuomenei ir išskirtinę galimybę nemokamai dalyvauti vienos dienos renginyje, subursiančiame tiek daug tarptautinių, skirtingų sričių lyderių.

VDU rektorius Juozas Augutis teigia, kad VDU forumo tikslas – socialinių inovacijų, mokslinių tyrimų, modernių ugdymosi technologijų ir procesų kūrimosi skatinimas ir viešinimas visuomenėje. „Išsilavinusios ir ne tik ekonomiškai, bet ir morališkai stiprėjančios visuomenės sėkmės garantas – tarpdiscipliniškumo plėtra, bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir viešojo sektorių stiprinimas bei pažangos skatinimas mūsų valstybėje“, – įsitikinęs J. Augutis.

re120937-975x1024

Socialinių inovacijų samprata kinta

Forumo pavadinimas „SOCIAL CODE“ ir pati idėja VDU pasirinkta neatsitiktinai – juk esminė jungtis tarp mokslo, verslo ir socialinės sferos yra socialinės inovacijos, kuriomis siekiama tenkinti socialinius poreikius, įgalinti ir sieti skirtingas žmonių grupes bendrai veiklai ir taip stiprinti tvarią piliečių visuomenę. „Tarpsektoriniai, tarpdalykiniai įvairių, anksčiau nebendradarbiavusių, visuomenės grupių ryšiai, nauji socialiniai tinklai leidžia spręsti visuomenės iššūkius, kurti naujus verslo modelius ir minimaliomis sąnaudomis išgauti didesnį poveikį nei vien technologinėmis inovacijomis“, – įsitikinusi J. Kiršienė.

Šiandien mūsų kasdieniniame gyvenime tokias inovacijas kaip „Facbook“, „Pokemon GO“, sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), „Uber“ ar kitas priimame kaip savaime suprantamas, tačiau ar susimąstėme, kad technologinių inovacijų sėkmę iš esmės lemia būtent sinergija su socialine inovacija? Socialinės inovacijos, kurios sukėlė 4-ąją pramonės revoliuciją, tik įgauna pagreitį.

VDU mokslo prorektorė ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė J. Kiršienė pasakoja, kad socialinės inovacijos nebėra tik piliečių įtraukimas į valdymo procesus, tai pasitikėjimo bei drąsos rizikuoti kultūra, kuri labai reikalinga mokslo ir technologijų inovacijoms kurti. „Neseni įvykiai ES parodė, kad ekonomikos augimas pats vienas savaime negarantuoja skurdo panaikinimo ir kitų visuomenės iššūkių (klimato kaita, senstanti visuomenė, nedarbas, migracija) sprendimo, todėl reikalingas sisteminis požiūris siekiant spartinti aukštųjų technologijų plėtrą“, – apie būtinus pasikeitimus kalba VDU profesorė. re120163-919x1024

Konferencijos pranešimai: išgirsti neužtenka, reikia suvokti ir pradėti įgyvendinti

Į mokslo ir inovacijų forumą „SOCIAL CODE“ Kaune suvažiuoja tiek skirtingų profesinių sferų atstovai sukaupę patirtį skirtingose šalyse, tiek ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai ir atstovai, kurie dalinsis ne tik gerąja patirtimi, bet savo pranešimuose atkreips dėmesį į problemas, trukdančias sėkmingai ir užtikrintai išnaudoti nuo kūrybiškumo neatsiejamas socialines inovacijas mūsų kaip pažangios šalies kūrime.

Pranešimus VDU konferencijoje skaitys tokie profesionalai, kaip Prancūzijos intelektualas dr.Dominique Wolton – Medijų ir politinės komunikacijos ekspertas, tyrimų centro CNRS tyrimų direktorius, medijų specialistas, jau 40 metų tyrinėjantis viešąsias erdves, politinę komunikaciją, globalizaciją, santykį tarp mokslo, technologijų ir visuomenės; JAV gyvenantis ir Silicio slėnyje dirbantis Romanas Zontovičius – rizikos kapitalo fondo “Nextury Ventures” (JAV) partneris, 2013 m. tarptautinio profesionalų tinklo “Global Lithuanian Leaders” išrinktas metų mentoriumi; JAV, San Franciske gyvenantis Julius Narkus – vienos iš pagrindinių rinkodaros personalizacijos platformos “Boomtrain” marketingo operacijų vadovas, anksčiau dirbęs svarbiausiose start-up erdvėse Sidnėjuje ir Londone, praplėsdamas programinės įrangos įmonės “Feedback Loop” galimybes ES rinkoje; konferencijoje bus galima išgirsti Fionn Dobbin– Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos filialo Rygoje dėstytoją, kūrybinių industrijų studijų programos vadovą, žinomiausio socialinio verslo Baltijos šalyse „Mammu“ ir „Design Development and Production Ltd.“ įkūrėją, kūrybos direktorių. Dalyvaus ir daugelis kitų išskirtinių svečių, kurie savo pranešimus skaitys skirtingose forumo erdvėse.

Skirtingos erdvės ir potyriai

„SOCIAL CODE“ forumas, kuris vyks naujai atidaromame architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės projektuotame VDU daugiafunkciniame studijų ir mokslo centre, bus suskirstytas į penkias erdves: startuolių aikštelę, atradimų bei ugdymo technologijų erdves, kūrybines dirbtuves bei vaizduotės salę. Juose apie mokslą bus galima ne tik sužinoti, bet ir išbandyti gyvai.

VDU Verslo praktikų centro direktorius dr. Osvaldas Stripeikis pasakoja, kad „Startuolių aikštelėje“ bus įsikūrusios interaktyvios erdvės, kuriose bus galima praktiškai susipažinti su inovatyviomis, disciplinų sandūroje gimusiomis idėjomis. „Pamatysite ką galima pasiekti, kai jėgas suvienija mokslininkai, tyrėjai ir studentai. Galėsite susitikti su studentais, įkūrusiais savo pradedančiąsias įmones (angl. start-up), išgirsti jų pasakojimus apie pirmus žingsnius derinant mokslą ir verslą“, – tikina pašnekovas.

osvaldas-stripeikis

VDU „Atradimų erdvėje“ bus galima atrasti esminę jungtį tarp mokslo, verslo ir socialinės sferos – socialines inovacijas, kuriomis siekiama rasti sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams. Atskirose erdvėse pasiskirstę kūrėjai interaktyviai pristatys savo socialinius projektus.

Taip pat bus galima išbandyti VDU laboratorijose taikomas aukščiausio lygio technologijas: multimedijų projektams skirtus virtualios realybės akinius „Oculus Rift“, neurotechnologijas arba kompiuterines, smegenų skenavimo, stimuliavimo, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas ir t. t. Erdvėje taip pat veiks „Relax zone“, 3D vizualizacijos, „Tarpukario Kaunas“, „Išmanusis miestas“, „Dvasios gidas“. Technologijas mėgstantys moksleiviai galės dalyvauti jiems skirtuose specialiuose užsiėmimuose.

VDU Edukologijos katedros docentė Lina Kaminskienė, atsakinga už „Ugdymo technologijų“erdvę, kviečia mokytojus ir dėstytojus dalyvauti praktiniuose seminaruose ir kūrybinėse dirbtuvėse. „Užsiėmimų metu bus galima sužinoti apie pažangiausius, naujausius švietimo sprendimus ir išmėginti naujausius ugdymo metodus ir modelius. Taip pat bus atskleista ir patariama kaip taikyti ugdyme įtraukų, integruotą mokymąsi, kūrybiškumą, ugdyti kritinį ir analogijomis paremtą mąstymą“, – pasakoja VDU edukologė.

re120027-2-846x1024

Forumo „SOCIAL CODE“ rengėjai pasakoja, kad dvi erdvės – „Kūrybinės dirbtuvės“ bei „Vaizduotės salė“ – bus įdomiausios tiems, kurie į gyvenimą ir jo problemas žiūri bei sprendžia kūrybiškai. „Kūrybinės dirbtuvės“ bus skirtos interaktyvioms audiovizualinėms instaliacijoms, sceninei improvizacijai, idėjų generavimui, šokiui, dailės terapijai, fotografijai, pažinčiai su garso įrašų studijomis, jų veikla bei technine baze, praktiniams garso eksperimentams garso įrašų studijoje ir kitoms sritims. Moksleiviai galės dalyvauti interaktyviose paskaitose, skirtose kūrybiškumo ugdymui. „Vaizduotės salė“ bus erdvė, skirta pasisemti įkvėpimo socialinėms ir verslo idėjoms. Bus galima išbandyti kūrybiškumą (pavyzdžiui, idėjų generavimą su „LEGO Serious play“ metodika) ir inovacijų kūrimą skatinančius metodus, analizės, bendravimo ir problemų sprendimo technikas, paremtas verslo, organizacijos vystymosi, psichologijos sričių tyrimais. Čia bus galima praktiškai išmėginti, kaip spręsti problemas kūrybiškai ne tik asmeniniame, bet ir komandiniame bei organizaciniame lygmenyje.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus

lietu_lt_10-700x433

Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.

Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.

Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai), joje taip pat dalyvaus Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja doc. Dr. Jūratė Tutlytė.

f_2016_09_10_urbonai-nomeda-ir-gediminas

Nomeda ir Gediminas Urbonai

Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniame puslapyje (www.co-ops.lt).

Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).

Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,
http://www.facebook.com/industriesofcrisis

Erasmus+ konkursas 2016/2017 m. m.

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ambasadoriumi? Dalyvauk Erasmus+ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2016 m. rugsėjo 25 d.

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių tarnybos skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu rugsėjo 30 d.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+ informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.

Erasmus+ programos koordinatoriai VDU Tarptautinių ryšių tarnyboje:

VDU studentams –„Erasmus+“ praktikos konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba (TRT) informuoja, kad skelbiamas pirmasis konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2016/ 2017 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2016 m. lapkričio 13 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų/praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRT nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRT nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro/magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2016 m. lapkričio 23 d.

Daugiau informacijos

Dvišalių mainų atranka studijoms užsienyje

pexels-photo-large

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba (TRT) primena, kad vyksta atranka 2016/2017 m. m. pavasario semestro studijoms užsienyje pagal VDU dvišalio bendradarbiavimo sutartis. Paraiškas galima teikti internetu iki rugsėjo 30 dienos.

Reikalavimai dalyviams

Atrankoje dalyvauti gali studentai, kurie:

studijuoja bakalauro arba magistrantūros studijų programoje;
turi aukštesnį nei 8 akademinį vidurkį;
pasižymi stipria motyvacija ir turi aiškų tikslą.

Studentai kviečiami išsirinkti juos priimsiančią užsienio aukštojo mokslo instituciją, pasirašiusią dvišalio bendradarbiavimo sutartį su VDU.

Aukštojo mokslo institucijų sąrašas

Reikalingi dokumentai

Prie užpildytos anketos taip pat reikia pridėti šiuos dokumentus:

Gyvenimo aprašymas (CV);
Skaitmeninė Jūsų nuotrauka;
Priimančios organizacijos/institucijos ar universiteto patvirtinimas (teikiantiems paraiškas tarptautinėms praktikoms).

Prieš pasirinkdami užsienio universitetą, dalyviai prašomi peržiūrėti jo siūlomų dalykų aprašus ir įsitikinti, kad programa užsienyje atitiks jų studijas VDU. Dėl galimybių dalyvauti mainuose bei dalykų suderinamumo studentai prašomi konsultuotis su savo studijų programos vadovu arba fakulteto tarptautinių ryšių koordinatoriumi.

Atrinktiems studentams bus skirta pilna arba dalinė VDU mobilumo stipendija. Negavusiems VDU mobilumo stipendijos, bet atitinkantiems mainų kriterijus, bus sudarytos sąlygos į mainus vykti savo lėšomis.

Informacija apie VDU Mobilumo stipendijas

Stipendijos dydis priklauso nuo studijų laikotarpio ir šalies, kurią studentas (-ė) pasirenka studijoms ar praktikoms:

Šalių grupė	Šalis	Stipendijos dydis
I mobilumo programų stipendija	Australija, Argentina, Ekvadoras, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Korėja, Venesuela, Singapūras, Brazilija, Meksika, Indonezija, Malaizija, Indija, Taivanas	500 EUR/mėn. studijoms, 600 EUR/mėn. praktikai
II mobilumo programų stipendija	Airija, Azerbaidžanas, Danija, Islandija, Lichtenšteinas, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Suomija, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Tailandas*	400 EUR/mėn. studijoms, 500 EUR/mėn. praktikai
III mobilumo programų stipendija	Austrija, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandų Karalystė, Kazachstanas, Kipras, Malta, Portugalija, Rusija, Pakistanas	350 EUR/mėn. studijoms, 450 EUR/mėn. praktikai
IV mobilumo programų stipendija	Armėnija, Baltarusija, Bulgarija, Gruzija, Čekija, Estija, Latvija*, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija, Ukraina, Turkija	250 EUR/mėn. studijoms, 350 EUR/mėn. praktikai

*-žvaigždutėmis pažymėtos šalys, į kurias galima vykti VDU dvišaliams studijų mainams.

Daugiau informacijos:

Mokesčių lengvatų konkursai studentams

9QEVP5YHO3

Įgyvendindamas socialiai atsakingo universiteto misiją, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia mokesčių už studijas ir bendrabučio apgyvendinimo mokesčių lengvatų konkursus 2016/2017 m. m. rudens semestrui.
VDU teikiamos mokestinės lengvatos studentams skiriamos vadovaujantis VDU mokestinių lengvatų teikimo ir kompensacijų skyrimo tvarkos aprašu ir gali sudaryti iki 100 proc. mokesčio mokėjimo.

Dokumentus lengvatoms gauti galima teikti nuo rugsėjo 5 iki 19 dienos. Studentai, norėdami pretenduoti į mokesčių lengvatas, turi užpildyti elektroninę paraiškos formą, joje pateikdami (įkeldami) dokumentus, įrodančius socialinę studento šeimos situaciją.

Mokesčio už studijas lengvata gali būti skiriama VDU studentams, kurių:

sudėtinga socialinė padėtis;
paskutinės sesijos išklausytų dalykų, įvertinus kreditus, vidurkis (pirmo kurso studentams – stojamasis konkursinis balas) yra ne mažesnis kaip 8 (aštuoni) balai.

Apgyvendinimo mokesčio lengvata gali būti suteikiama atsižvelgiant į studento:

socialinę padėtį;
gyvenamąją vietą bendrabutyje.

Mokestinės lengvatos konkurso būdu yra skiriamos prioriteto tvarka:

studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jų tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
studentams, turintiems negalią, atsižvelgiant į esamą darbingumo lygį;
studentams iš šeimų, kurios augina 4 (keturis) ir daugiau vaikų, jei jie yra:
- mažamečiai;
- mokosi pagal bendrojo ugdymo programą;
- būdami vyresni kaip 18 metų, mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą;
- studijuoja aukštojoje mokykloje;
studentams, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tenkančias vienam asmeniui.

Svarbi informacija

Studentai, neturintys socialinio išskirtinumo, t. y. tie studentai, kurių šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažos, gali teikti tik vienos – studijų arba apgyvendinimo mokesčio – lengvatos prašymą, todėl anketą turi galimybę pildyti tik vieną kartą.

Studijų ir apgyvendinimo bendrabutyje mokesčio lengvatų konkurso rezultatai bus paskelbti iki š.m. rugsėjo 30 d. informuojant kiekvieną lengvatos prašiusį studentą elektroniniu laišku, nurodytu el. paraiškos formoje bei universiteto internetinėje svetainėje.

Daugiau informacijos

Apie mokestines lengvatas
Informacija apie konkursui pateikiamus dokumentus
Paraiška mokestinėms lengvatoms 2016 / 2017 m. m. rudens semestre

Daugiau informacijos:

Studentams pristatys tarptautinio mobilumo galimybes

Nori sužinoti daugiau apie dalines studijas ar praktiką užsienyje? Išgirsti apie studijas ir praktiką užsienyje iš pirmų lūpų? Gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus? Atvyk į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnybos (TRT) organizuojamą susitikimą rugsėjo 8 d. (ketvirtadienį), nuo 16 val. VDU Didžiosios salės I a. foje (S. Daukanto g. 28).

Programa:

Trumpas atidarymo žodis, šiek tiek gardžios mainų statistikos;
Pasiruošimo dalinėms studijoms patirtis iš pirmų lūpų;
Dokumentų pateikimo, keliamų reikalavimų pristatymai;
Studentų gerųjų patirčių pristatymai;
Atsakymai į rūpimus klausimus;
Atsisveikinimo žodis.

Neturite galimybės atvykti? Prisiminkite, kad:

Atrankos tarp dokumentai pateikiami:

Erasmus+ studijoms – iki rugsėjo 25 d.
Erasmus+ praktikai – iki lapkričio 13 d.
Dvišalių mainų studijoms – iki rugsėjo 30 d.

Daugiau informacijos apie renginį socialiniame tinkle „Facebook“.

Informacinis susitikimas vyks lietuvių kalba.

14207643_1186394084752353_7254846875327101511_o