Menų fakulteto doktorantas Gytis Dovydaitis festivalyje „Latitute59“ pelnė pagrindinį prizą
Kasmetinio startuolių festivalio „Latitute59“ metu Estijos menų akademijoje gegužės 19 d., įvyko verslo idėjų plėtros programos „STARTER“ finalas. Pagrindinis programos prizas atiteko komandai „Dokas“, kuriai vadovavo Vytauto didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantas, naujųjų medijų menininkas Gytis Dovydaitis. Prizas pelnytas už internetinę programą – Kultūros dokas, idėja šiuo metu jau funkcionuoja ir yra įtraukta į „Kaunas 2022“ Europos kultūros sostinės programą.
Kultūros dokas – tai inovatyvi internetinė programa, modernizuojanti kultūrines patirtis Kaune, Lietuvoje. Tai veikia kaip žaidimas – fizinę kortelę gauni dalyvaudamas kultūriniame renginyje, pvz. paroda, spektaklis. Skaitmeninius taškus gausite ir užregistravę kortelę savo internetiniame profilyje – taškai keičiami į dovanas. Platformos tikslas – atkreipti daugiau žmonių dėmesio į meno sceną, taip pat apdovanoti kultūros entuziastus „kišenine“ meno kolekcija.
STARTER – tai jungtinė Talino technologijos universiteto, Talino universiteto, Estijos menų akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos, Estijos verslo mokyklos ir Estijos taikomųjų mokslų verslumo universiteto programa, kuri per vieną semestrą padeda studentams pereiti nuo idėjos iki verslo modelio.
Kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“: laimė yra dalijimasis
Laimė – ne tik nepatogi, bet ir mokslininkus, menininkus gluminanti tema. Apie laimę kalbama daug, bet vis rečiau rimtai. Ar vis tik yra šiame žodyje koks nors turinys? Ar tai emocija, būsena, supratimas, o gal žinojimas? Kokios yra sąlygos žmogaus laimei, ypač šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais? Šie ir kiti klausimai bus keliami pirmajame tarptautiniame kongrese „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuris vyks birželio 1–3 dienomis Kaune.
Šiomis dienomis organizatoriai taip pat pradės įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijos po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir karo brutalumą. Toje pačioje teritorijoje, birželio 1-ąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks ir solidarus ukrainiečių ir lietuvių piknikas, organizuojamas kartu su Olego Šurajevo įkurtu 1k paramos fondu.
Apsijungs mokslo, kultūros ir meno laukai
„Laimės dulkėmis nupūstoje visuomenėje susiduriame su itin vienpusišku ir vien pozityviomis emocijomis bei saldžiu individo jausmingumu tapatinamos laimės supratimu. Tačiau, ypač dabar – karo ir kitų nelaimių, nestabilumo ir nerimo sužeisto pasaulio akimirkomis, kaip niekad aktualu susimąstyti, ką iš tiesų reiškia laimė ir kas ją lemia?“, – kongreso tikslus pristato viena iš kongreso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė dr. Jūratė Tutlytė.
Pirmą kartą rengiamame kongrese dalyvaus pasauliniu mastu pripažinti tyrėjai, ekspertai ir menininkai: vienu įtakingiausių pripažintas šių dienų filosofas Rice universiteto (JAV) prof. Timothy Morton, Pasaulio laimės duomenų banko įkūrėjas, Erazmo universiteto prof. Ruut Veenhoven (Nyderlandai), pasauliniu mastu pripažinti lietuvių menininkai, edukatoriai ir MIT universiteto mokslininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai (JAV), Nacionalinės premijos laureatė, prozininkė, dramaturgė ir poetė Vaiva Grainytė, biologas, mikologas ir rašytojas Merlin Sheldrake (D. Britanija), fotografas ir parodų kuratorius Alex Zakletsky (Ukraina) ir menininkas Dan Perjovshi (Rumunija), kurio kritiški, šmaikščiai politiški ir šio pasaulio absurdiškumą tyrinėjantys kūriniai eksponuojami nuo MoMA iki šių metų „documenta 15“ parodos vyksiančios Kaselyje, Vokietijoje.
Kiekvieną kongreso dieną sudarys trys dalys: mokslinių paskaitų ir diskusijų rytai, kūrybinės-performatyviosios popietės ir vakarai. Renginyje apsijungs mokslo, kultūros ir meno laukai. Tarp numatomų renginių – ne tik mokslininkų pranešimai ir diskusijos, bet ir meniniai vyksmai, Nomedos ir Gedimino Urbonų vykdomas tarpdisciplininis meno-mokslo ir sensorinių patirčių eksperimentas „Baby Aleksa“, kuriamas bendradarbiaujant su dirbtinio intelekto mokslininkais dr. Jonu Kubiliumi (threethirds.ai) ir prof. dr. Tomu Krilavičiumi (VDU) ir siūlantis naują, kūrybišką, empatišką požiūrį į biotopą, pasitelkiant dirbtinį intelektą. Taip pat – naujo dvikalbio Vaivos Grainytės koliažinio romano „Rožės ir bulvės“ (leidykla „Baltos lankos“), gimusio kongreso apmąstomų klausimų kontekste, pristatymas ir performatyvi, netikėta ekskursija su šiuolaikinio šokio profesionalu Mantu Stabačinsku Kauno vandenvalos įmonėje.
Kongrese, kuriame šiais metais apie laimę diskutuojama bendruomenių kontekste, bus kviečiama pergalvoti ir perkainuoti reikšmes, įvertinti slinktis nuo perdėto susirūpinimo savo asmenine laime ir savų kaprizų tenkinimo prie gilesnių ir platesnių prasmių paieškos bendrystėje su kitais ir aplinka. „Šis kongresas yra skirtas permąstyti laimę: priminti, kad laimė nėra uždarumas, garantuojantis ramybę, sotumą ir saugumą savoje jaukioje aplinkoje, neįsileidžiant ir nematant nieko, kas nemalonu, kas kelia nemielas asociacijas, kas gąsdina ar tiesiog nerūpi. Diskusijose sakysime, kad negali būti ap(si)tvertos, susikurtos sau, jėga ir gudrumu apsaugotos savos laimės. Laimė yra sugyvenimas su kitais, kitokiais žmonėmis, kitomis ir net labai kitokiomis gyvybės rūšimis“, – temų įvairove dalijasi viena iš kongreso organizatorių, VDU docentė dr. Jurga Jonutytė.
Pasak J. Jonutytės, laimė yra ne susikuriama, o duodama ir priimama nuolatos dalinantis. Laimė – tai dalinimosi procesas, o ne turėjimas to, ką pavyko gauti sau. Tą ypač stipriai pajutome Rusijai pradėjus karą Ukrainoje: apie savo individualią gerovę tapo neįmanoma galvoti ir daugelis lietuvių susitelkė siekdami padėti Ukrainos gyventojams.
Kiekviena kongreso diena bus skirta vis kitiems klausimams apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe, su visais, kuriuos galime laikyti arba reikalingais ir gerbiamais bendrininkais, arba nepageidaujamais priedais prie savo kuriamos gerovės.
Ilgiausios meno galerijos kūrimas ir piknikas tarptautinę vaikų gynimo dieną
Siekiant išreikšti solidarumą su ukrainiečių tauta, reflektuoti skausmu pažymėtą realybę bei komunikuoti laisvę kongreso organizatoriai kartu su Kijevo meno galerija „Karas Gallery“ taip pat inicijuoja 1 km ilgio galerijos „No-Fly Zone“ po atviru dangumi įkūrimo veiksmą simbolinėje buvusioje karinės aviacijos teritorijoje Aleksote, Kaune. Galeriją kurs vietos, užsienio ir Ukrainos menininkai bei ukrainiečių bendruomenės. Jėgas apjungs tiek profesionalūs menininkai, tiek į Lietuvą pasitraukę ukrainiečių šeimos su vaikais, juos įtraukiant į gatvės meno edukacijas. Taip tikimasi dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į brutalius karo veiksmus, kurie vidury Europos vyksta XXI a. Kongreso dienomis savo patirtis ant sienos gyvai fiksuos menininkės iš Ukrainos: Marija Oscpischeva, Mariko Gelman ir Ksenja Oksin, taip pat pop meno kūrėjas iš JAV, Los Andželo, Scott Douglas Hattox. Savo vizualųjį žodį tars ir Gedimino ir Nomedos Urbonų kuruojama dirbtinio intelekto vaizduotė „Baby Aleksa“, kurią ant sienos perkels gyvos grafikos kūrėjas Tadas Šimkus.
Galerijos „No-Fly Zone“ dalimi taps ir atrinkti Ukrainos vaikų piešiniai. Birželio 1-ąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks jų ir jų šeimų edukacinės piešimo dirbtuvės. Geriausius darbus ant sienos perkels gyvosios grafikos kūrėjai.
Antras galerijos kūrybos etapas numatomas liepos mėnesį. Kovo 17 d. šioje vietoje jau įvyko pirmasis meninis pareiškimas – ant sienos buvo realizuoti tarptautiniu mastu pripažinto rumunų menininko Dan Perjovschi karo absurdiškumą liudijantys piešiniai. Šio menininko vizitas Lietuvoje numatomas spalio mėnesį.
Birželio 1 d. taip pat vyks solidarumo akcija – piknikas. Kai kurios ukrainiečių šeimos Lietuvoje gyvena jau daugiau nei mėnesį – jie vis dar bando prisitaikyti prie gyvenimo svečioje šalyje: aktyviai įsilieja į darbo rinką, švietimo sistemą ir kuriasi naujus socialinio bei kultūrinio gyvenimo įpročius. Ukrainos šeimos tampa mūsų visuomenės dalimi. Metas juos pažinti iš arčiau, o jiems – mums. Pilnavertis bendruomeninis gyvenimas iš karo zonos pasitraukusioms mamos ir vaikams yra ypač svarbus siekiant palaikyti jų dvasią, juk po kurio laiko jie grįš į gimtąją šalį ir turės kurti savo namus iš naujo.
Pikniko dieną startuos kviestinių menininkų gyvas piešimas ant betoninės sienos „No-Fly Zone“, kuris baigsis birželio 3-ąją. Menininkų kūrybos veiksmą galės stebėti visi pikniko dalyviai.
Kongresas vyks skirtingose Kauno miesto ir rajono erdvėse: VDU Botanikos sode, Kauno vandenvalos įmonėje Marvelėje, artilerijos amunicijos sandėliuose („Kauno tvirtovės parkas“), Aleksoto inovacijų pramonės parko teritorijoje ir VDU Žemės ūkio akademijos 4 rūmuose.
Tarptautinį kongresą „CoHappiness. Permąstant laimę“ organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas. Renginys yra „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
„No-Fly Zone“ galerijos po atviru dangumi kūrimo partneriai: tarptautinis projektas „T-Factor“ (partneriai KTU, KMS, VšĮ „Kauno tvirtovės parkas“), „Karas Gallery“ (Kijevas), Kauno Europos informacijos centras.
Ilgiausia meno galerija po atviru dangumi „No-Fly Zone“
Birželio 1-ąją Vytauto Didžiojo universitetas pradeda įgyvendinti vienos ilgiausių Baltijos šalyse meno galerijų „No-Fly Zone“ po atviru dangumi idėją, kurios tikslas – komunikuoti laisvę ir karo brutalumą. Iniciatyvą kuruoja tarptautinio kongreso „CoHappiness. Rewilding & Rethinking“, kuris yra „Kaunas 2022“ programos dalis, organizatoriai.
Siekiant išreikšti solidarumą su ukrainiečių tauta, pikniko dieną startuos kviestinių menininkų gyvas piešimas po atviru dangumi įsikursiančioje meno galerijoje „No-Fly Zone“. Rusijai vykdant žmonių genocidą Ukrainoje, o pasauliui vis labiau susitaikant su karo šioje šalyje mintimi, kongresas „CoHappiness“ ir Kijevo meno galerija „Karas Gallery“ inicijuodami galerijos įkūrimą tikisi dar kartą atkreipti pasaulio dėmesį į brutalius karo veiksmus, kurie vidury Europos vyksta XXI a. Menininkų kūrybos veiksmą galės stebėti visi pikniko dalyviai.
1 km ilgio galerija „No-Fly Zone“ po atviru dangumi įsikurs simbolinėje buvusioje karinės aviacijos teritorijoje Aleksote, Kaune. Galeriją kurs vietos, užsienio ir Ukrainos menininkai bei ukrainiečių bendruomenės. Jėgas suvienys tiek profesionalūs menininkai, tiek į Lietuvą pasitraukusios ukrainiečių šeimos su vaikais, juos įtraukiant į gatvės meno edukacijas.
Kongreso dienomis savo patirtis ant sienos gyvai fiksuos menininkės iš Ukrainos: Marija Oscpischeva, Mariko Gelman, taip pat popmeno (angl. pop art) kūrėjas iš Los Andželo (JAV) Scott Hattox. Savo vizualųjį žodį dėl karo Ukrainoje tars ir Nomedos bei Gedimino Urbonų kuruojama dirbtinio intelekto vaizduotė „Baby Aleksa“, kurios darbą ant sienos perkels gyvos grafikos kūrėjas Tadas Šimkus. Gyvas piešimas vyks iki birželio 3-osios.
Galerijos „No-Fly Zone“ dalimi taps ir atrinkti Ukrainos vaikų piešiniai. Birželio 1-ąją, tarptautinę vaikų gynimo dieną, VDU Botanikos sode vyks jų ir jų šeimų edukacinės piešimo dirbtuvės. Geriausius darbus ant sienos perkels gyvosios grafikos kūrėjai.
Antras galerijos kūrybos etapas numatomas liepos mėnesį.
Kovo 17 d. galerijos erdvėje jau įvyko pirmasis meninis pareiškimas – ant sienos buvo realizuoti tarptautiniu mastu pripažinto rumunų menininko Dan Perjovschi karo absurdiškumą liudijantys piešiniai.
Tarptautinis mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuris vyks birželio 1–3 dienomis Kaune, aptars laimės prielaidas ir sąlygas šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais. Šių metų kongrese bus kalbamasi apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe.
Vaikų gynimo dieną Kaune – solidarus ukrainiečių ir lietuvių piknikas
Tarptautinę vaikų gynimo dieną, birželio 1-ąją, Kaune apsistoję Ukrainos piliečiai ir kauniečiai kviečiami dalyvauti solidariame piknike, kuris vyks VDU Botanikos sode nuo 17 val.
Pikniko iniciatoriai – „1k paramos fondas“ bei Vytauto Didžiojo universiteto įgyvendinamas tarptautinis meno ir mokslo kongresas „CoHappiness. Rewilding & Rethinking“.
Jie yra mes, mes esame jie
Pikniko idėja svarbi dėl keleto priežasčių. Pirma, nesantaiką ir abejones kurstančio turinio socialinėse medijose augimas. Antra, pilnavertis bendruomeninis gyvenimas iš karo zonos Ukrainoje pasitraukusiems mamoms ir vaikams yra ypač svarbus siekiant palaikyti jų dvasią. Ukrainiečių šeimos Lietuvoje gyvena jau daugiau nei du mėnesius – jie vis dar bando prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje: aktyviai įsilieja į darbo rinką, švietimo sistemą ir kuriasi naujus socialinio bei kultūrinio gyvenimo įpročius. Ukrainos šeimos tampa mūsų visuomenės dalimi: riba tarp „jie“ ir „mes“ išsitrynė. Yra tik mes. Piknikas – natūrali aplinka pažinti vieniems kitus iš arčiau.
Idėją palaiko „Kamado bono“, „Santoku“, „Mona Ližė“, „Urban Pizza Dealer“, „Čilas“– jie pikniko metu ukrainiečiams paruoš 2000 maisto porcijų. Tuo tarpu Ukrainos moterys dalyvius vaišins ukrainietiškais barščiais. Visi ateinantys kviečiami atsinešti pledus, maisto, stalo žaidimų.
Pikniko metu vaikams bus organizuojamos edukacijos, veiks biblioteka, vyks sporto užsiėmimai, šokiai, piešimo dirbtuvės, moterys jungsis į sutartinių ratą, suaugusieji taip pat galės dalyvauti paskaitose, knygos pristatyme ir kitose veiklose.
Piknikas vyks birželio 1 d., trečiadienį, 17.00 – 21.00 val., VDU Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 4), Kaune.
Idėją palaiko: įmonių grupė „Nuova“, Kauno kamerinis teatras, teatrų vaikams ir jaunimui asociacija ASITEŽAS, šokių studija „Me Gusta“, „Crazy foxes“, „Lady & Grace”, Kotryna Zylė, Dorotė Girskienė, „Yzipet“, Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka, „Oku karate akademija“, asociacija „Lygiai“, nevyriausybinė organizacija „Stebėk teises“, Tadas Šimkus, Lillia Manovych, Audriaus Banionio ūkis.
Tarptautinis mokslo ir kūrybos kongresas „CoHappiness. Permąstant laimę“ („CoHappiness. Rewilding & Rethinking“), kuris vyks birželio 1–3 dienomis Kaune, aptars laimės prielaidas ir sąlygas šiais neramiais karo, sveikatos, ekologinių ir socialinių krizių laikais. Šių metų kongrese bus kalbamasi apie santykį su kitais: žmonėmis, kuriuos norime ar nenorime įsileisti į savo aplinkas, su gyvūnais, medžiais ir visa kita gyvybe.
Kongresas yra „Kaunas 2022“ programos dalis.
Prof. dr. Rasutės Žukienės kuruojamoje parodoje Kaune – išskirtiniai eksponatai
Rasa Žukienė / M. Plepio nuotr.
„Mūsų, kurie gyveno sovietmečiu, pareiga yra pasakoti apie tai, kas vyko. Kaip matome dabar, kova už laisvę niekada nesibaigia. Pagaliau, pasipriešinimo turi kiekviena jaunimo karta“, – sako menotyrininkė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė dr. Rasa Žukienė, rašoma „Kaunas 2022“ pranešime žiniasklaidai.
Savaitgalį Kauno centriniame pašte atidaroma paroda „1972. Pramušti sieną“, skirta pažymėti Romo Kalantos susideginimo 50-ąsias metines. Tačiau paroda pasakos ne tik apie R. Kalantą, joje – ir kitos su kova už laisvę susijusios temos.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojama paroda veiks iki rugpjūčio 31 dienos. Ji lankytojus nukels į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių nepaklusniųjų ir pasipriešinusiųjų sistemai žmonių bendruomenes: jaunimo roko muzikos grupes, Kauno dramos ir pantomimos aktorius, maištingus hipius, modernius Kauno ir Vilniaus dailininkus. Paveikslai, fotografijos ir kino filmai, dokumentiniai muzikinio gyvenimo liudijimai, šio laikotarpio jaunimo mada ir kiti artefaktai pasakos apie alternatyvią kultūrą ir nesovietinį gyvenimo būdą sovietinėje Lietuvoje.
Rasa Žukienė / M. Plepio nuotr.
Spaudimą pajuto menininkai
Pasak R. Žukienės, mintis surengti tokią parodą jai kilo prieš kelis metus. „Esu dailės istorikė ir man svarbu įvykiai, datos, jubiliejai. Kai supratau, kad tais pačiais metais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, bus ir Romo Kalantos susideginimo 50-osios metinės, pasiūliau šios parodos idėją.
Menas nėra kažkas atskira nuo sociumo, nuo gyvenimo įvykių ir labai daug kas mene yra gimę iš gyvenimo, atspindi žmonių jausenas, emocijas. Šią parodą norėjosi dedikuoti Romo Kalantos kartai“, – sakė parodos kuratorė R. Žukienė.
R. Kalantos kartai sovietmečiu teko išgyventi prievartą, žlugdymą, o tai žmonės dar stipriau patyrė po 1972-ųjų metų gegužės 14 dienos, kai Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylęs benzinu ir protestuodamas prieš sovietinį režimą susidegino R. Kalanta.
„Ypatingai stipriai spaudimą pajuto tam tikros žmonių grupės, visų pirma – hipiuojantis jaunimas. Antra grupė buvo kūrybos žmonės: menininkai, teatralai, dailininkai.
To meto jaunimas pasakojo apie labai stiprią kontrolę, kuri buvo ir dėl jų išvaizdos, kas dabar atrodo tiesiog neįmanoma. Net plaukus po kalantinių saugumiečiai galėjo nukirpti čia pat, įstūmę į Laisvės alėjos bromą. Jau nekalbant apie stipresnį spaudimą, apie pokalbius su saugumiečiais ir cenzūrinę akį“, – kalbėjo R. Žukienė.
Laisvės alėja / E. Blaževič/LRT nuotr.
Pasak pašnekovės, kalbant apie meną, nuo 1970-ųjų metų jame buvo juntamas laisvėjimas, modernizacija. Situacija po R. Kalantos susideginimo pasikeitė: „Kūrybos žmonės pajuto dar stipresnius varžtus. Tai nereiškia, kad jie nustojo kurti, tačiau buvo išblaškyta pantomimos grupė – pačiu brutaliausiu būdu. Šios trupės artistai patys pirmieji išgirdo apie R. Kalantos susideginimą – jie repetavo Kauno muzikiniame teatre. Pantomimos grupės kūrybos kryptis tuo laiku buvo vakarietiška ir R. Kalantos įvykis tapo paskutiniuoju tašku juos išsklaidyti.“
To meto nuotaikos, emocijos atsispindėjo kitų menininkų kūriniuose, kuomet per meną buvo kalbama apie kasdienį gyvenimą, o dailininkų darbuose nestigo ironijos.
„Menininkai mąstė apie priespaudą, kurios atspalvių yra galybė: nuo partizanų iki drabužių kontrolės ir neleidimo elgtis taip, kaip nori ar įsivaizduoji“, – sakė R. Žukienė.
Daug dėmesio dailės kūriniams
Paroda Kauno centriniame pašte apie šį laiką pasakos skirtingais būdais – per dailę, muziką, fotografiją, kiną, o parodos kuratoriams pavyko surinkti įspūdingą kolekciją.
R. Žukienė teigia, kad daug dėmesio parodoje skiriama dailės kūriniams: „Visi dailės darbai pasakoja apie tam tikrą laikmečio gyvenimo pusę. Viena teminė dalis yra priespauda, antra – kasdienybė, trečia – moderni gyvensena ir pastangos būti vakarietiškiems.
Atskira tema – meilė ir merginos. Ji atspindi ir anekdotines situacijas, kuomet buvo teigiama, kad Sovietų sąjungoje sekso nėra. Dar viena kūrinių dalis pavadinta „Vakarų ilgesys“. Menininkai stengėsi kurti lygiaverčiai normaliai meno raidai, tai – pati artimiausia vakarietiškam modernizmui to meto lietuvių dailės dalis.
Kai kuriems iš jų, pavyzdžiui, Vladislovui Žiliui, Marijai Teresei Rožanskaitei, Vincui Kisarauskui yra tekę dėl kūrybos turėti rimtų susidūrimų su saugumiečiais.“
Rasa Žukienė / M. Plepio nuotr.
Parodoje nemažai muzikos akcentų. Kaip sakė R. Žukienė, eksponatai primins ir supažindins su alternatyvia muzikine kultūra, kuri prieštaravo oficialiai muzikinei kultūrai.
„7-ąjame ir 8-ąjame dešimtmetyje buvo daugybė jaunimo grupių, ansamblių, kurie stengėsi groti roką. Rokas ir gitaros buvo pagrindinis alternatyviosios muzikos ženklas. Tai – „Aitvarai“, „Gintarėliai“, „Gėlių vaikai“ ir taip toliau.
Parodoje – su tuo susiję daiktai, dokumentiniai liudijimai. Vienas iš objektų – buvusio Kauno politechnikos instituto kultūros klubas, kurie 1971 metų vasarą surengė ansamblių festivalį, virtusį hipių festivaliu. Į jį atvažiavo ir jaunimas iš kitų sąjungos šalių, o vėliau studentus tikrino, svarstė komjaunimo komitetuose. Yra išlikę ir dokumentai, kurie irgi bus parodoje“, – pasakojo R. Žukienė.
R. Kalantos drabužiai išsaugoti 50 metų
Kuratorė sako, kad esminė parodos tema yra nepaklusnumas tam, kas tuo metu buvo diktuojama. Paroda – ne apie sovietinę kultūrą, tačiau apie žmones, kurie gyveno savo gyvenimą, užėmė alternatyvią poziciją viešai kultūrai.
Pasak R. Žukienės, nors R. Kalanta nebuvo menininkas, tik savo malonumui grojęs gitara, įvykis miesto sode inspiravo dar stipresnį norą nepasiduoti tam, kas diktuojama. Be to, žiūrint iš šiuolaikinio meno ir kultūros pusės, jei žmogus talentingai dirba, jei palieka pėdsaką visuomenėje – toks žmogus yra taip pat menininkas.
Tarp parodos eksponatų lankytojai galės išvysti R. Kalantos gitarą, autobuso bilietą, su kuriuo jis atvažiavo iš Vilijampolės į miesto centrą, laikrodį. Tačiau vienas iš emociškai jautriausių eksponatų – R. Kalantos drabužių likučiai.
„Man pačiai didžiausią emocinį įspūdį paliko, kai Kauno IX forto muziejuje, ieškant eksponatų, pamačiau R. Kalantos rūbų likučius – tai, kas liko po susideginimo. Tai sauja džinsų medžiagos, marškinių medžiagos – skuteliai. Tikrai jaudinantis eksponatas. Jaudina ir tai, kad jie yra išlaikyti 50 metų. Tai liudija, kad mūsų visuomenei ši tema yra svarbi ir daugybė žmonių suvokė, kad juos reikia išsaugoti.
Parodoje R. Kalanta – kaip asmenybė – bus pristatytas, bet mes nenorime užimti istorijos muziejaus pozicijos. Paroda dedikuota jam, bet nedetalizuojama apie asmenį, šeimą“, – sakė R. Žukienė.
Parodą lydės ir daugiau renginių
Lankytojai taip pat išvys menininko Romualdo Požerskio nuotraukų ciklą „Neramūs keliautojai“. Tai – nuotraukos apie to meto kartą, apie keliavimą, nes kelias ir kelionės irgi buvo svarbi sovietmečiu gyvenusio jaunimo dalis.
Pasak R. Žukienės, dabartiniam po pasaulį keliaujančiam jaunimui nėra lengva suprasti, kodėl ir koks džiaugsmas sovietmečiu buvo išvykti į Taliną, tuometinį Leningradą ar net Palangą, Nidą.
Tarp eksponatų – hipio Kristupo Petkūno kurti žurnalai. Nuo 1968 metų jis rinko, klijavo į sąsiuvinius informaciją apie vakarų muziką anglų, čekų, lenkų kalbomis. Taip pat 1972 metų „Katalikų Bažnyčios“ kronika: „Tai buvo lygiai taip pat vykusi kova už laisvę, už laisvą mąstymą, už savo teises. Vieni kovojo pasaulietiškame gyvenime, kiti – čia.“
Parodos lankytojai kviečiami stabtelėti improvizuotoje kino salėje, kurioje pristatomas ne tik lietuvių, tačiau ir avangardinis čekų kinas: „Čekija yra mūsų paralelė kovoje už laisvę, todėl parodoje su Čekija norėjome turėti ryšį.“
Kaip sakė R. Žukienė, Kauno centrinis paštas šiai parodai puikiai tinka: „Paštas yra įstaiga, per kurią būdavo bandoma bendrauti su pasauliu, skambinti, rašyti telegramas, atsiimti siuntinį. Arba jo negauti, tik sulaukti raštelio, kad jūsų knyga, siunčiama iš Vakarų, patalpinta į Lenino biblioteką.
Laisvės alėja / E. Blaževič/LRT nuotr.
Kitas dalykas – tai Laisvės alėja, kuri mums iš tikrųjų yra Laisvės alėja. Ir čia pat yra vieta, pro kurią R. Kalanta, tikėtina, praėjo: jis atvažiavo iš Vilijampolės, ėjo pro paštą ir atėjo iki miesto sodo.“
Parodą, skirtą „Kauno pavasario“ 50-osioms metinėms, lydės ir daugiau dabartinei visuomenei mažai žinomą laikmetį atversiančių renginių. Pašte ir kitose vietose vyks diskusijos su parodos kuratoriais, istorikais, 1972 m. pavasario įvykių Kaune dalyviais, o jaunimui siūlomos edukacinės programos.
Parodos komanda: kuratorė Rasa Žukienė, Arūnas Streikus, Aušra Lisauskienė, Edgaras Klivis, Egidijus Aleksandravičius, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė, Gediminas Jankauskas, Genovaitė Vertelkaitė-Bartulienė, Kotryna Džilavjan, Kristina Budrytė-Genevičė, Milda Rutkauskaitė, Raminta Jurėnaitė, Rimantė Tamoliūnienė, Vytautė Šapokaitė-Samulėnienė, Zita Bružaitė.
Partneriai: Čekijos respublikos ambasada Lietuvoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno IX forto muziejus, Kauno miesto muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, Vytauto Didžiojo universitetas.
Dr. Jolita Butkevičienė išrinkta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos pirmininke
Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja, architektūrologė, kultūros paveldo specialistė dr. Jolita Butkevičienė išrinkta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos pirmininke. Aukštųjų mokyklų ir architektų bendruomenės atstovus jungianti ekspertų komisija aktyviai veikia tęstinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos formavime, dalyvauja strateginiame planavime, vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų rengime ir tobulinime išsaugojimo ir valstybinio finansavimo prioritetų atrankos procesuose, teikia LR Kultūros ministrui ir kitoms valstybinėms institucijoms išvadas, siūlymus ir rekomendacijas. Šiuo metu vienu iš svarbesnių komisijos veiklos prioritetų yra dalyvavimas naujo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo rengime. Įsitraukdama į įvairialypių problemų sprendimų procesą, komisija prisideda prie nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos demokratizavimo, sprendimų priėmimo skaidrnimo procesų.
Ką veikia Menotyrininkas? Doc. dr. Edgaras Klivis
Įdomu, ką veikia menotyrininkas?
Įvairius menotyrininko profesijos aspektus atskleisti padės žinomi šios srities profesionalai. Antrasis – menotyrininkas, #VDUMF Menotyros programų absolventas, o šiuo metu Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas, Menų fakulteto dėstytojas, teatrologas Edgaras Klivis.
Daugiau informacijos apie „Meno istorijos, kritikos ir medijų” studijas VDU Menų fakultete:
Ką veikia Menotyrininkas? Doc. dr. Linara Dovydaitytė
Įdomu, ką veikia menotyrininkas?
Įvairius menotyrininko profesijos aspektus atskleisti padės žinomi šios srities profesionalai. Pirmoji – menotyrininkė, VDU Menų fakulteto Menotyros programų absolventė, o šiuo metu Menų fakulteto dėstytoja, meno kritikė, tyrėja ir parodų kuratorė Linara Dovydaitytė.
Skelbiamas paskutinis „Erasmus+“ praktikos konkursas 2021–2022 m. m.
VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia septintąjį ir paskutinį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2021–2022 m. m. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2022 m. gegužės 31 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
Atrankos anketa „Outgoing-Application for Erasmus Student Traineeship (EU countries)“;
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.
Šis konkursas yra paskutinė galimybė būsimiems absolventams (studijas baigiantiems 2022 m. birželį) pateikti paraišką absolventų praktikoms.
„ConTempo“ paskaita su Vaidu Jauniškiu: kai režisuoja miestas ir peizažas
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ kviečia į paskutinę jaunųjų kritikų dirbtuvių paskaitą gegužės 16 d.13 val. VDU Menų fakultete, 106 auditorijoje. Paskaitą „Kai režisuoja miestas ir peizažas“ ves kultūros analitikas ir teatro kritikas Vaidas Jauniškis.
Jauniškis sukūrė ir redagavo interneto svetainę Menų faktūra, išleido esė rinkinį „Patirti peizažą“ (2021). Rašo kultūros politikos, scenos menų temomis, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Aktyviai domisi šiuolaikinio teatro procesais, tad paskaitoje remdamasis Lietuvos ir užsienio trupių pavyzdžiais, sieks paaiškinti įvietinto meno, socialinės skulptūros, gentrifikacijos ir kitus fenomenus, keičiančius įprastą teatro veiklą ir sampratą apie jį.
Šių metų „ConTempo“ programoje gausu spektaklių, vykstančių atvirose miesto ar gamtos erdvėse ir orientuotų į pojūčius. Todėl paskaita turėtų būti naudinga visiems, kas nori labiau suprasti vasarą vyksiančius pasirodymus. „Nuo kritiko lopšio žinome – režisuoja režisierius, rašo dramaturgas, vaidina aktoriai ir t.t. Rutininė teatro kasdienybė. O kas atsitinka, kai viso spektaklio (veiksmo, vyksmo, įvykio) tekstą ima diktuoti miestas, vietovė, kaimo peizažas, apleistas baseinas, didmiesčio užkaboriai? Kokia jų įtaka, kaip įvairūs kūrėjai taiko savo metodus dorotis su kur kas didesnėmis, bet ir patrauklesnėmis dekoracijomis ir dramomis?“, – sako kritikas.
Paskaitos trukmė – 1,5 val.
Primename, kad dirbtuvių paskaitos yra nemokamos ir jose gali dalyvauti visi norintieji, ne vien jau užsiregistravę dalyviai!
Tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“ nuo 2019 m. kiekvieną rugpjūčio mėnesį į Kauną ir Kauno rajoną atneša dar daugiau gyvybės, nematytų triukų, kvapą gniaužiančių pasirodymų, jautrių meninių emocijų ir netikėtų susitikimų su įdomiausiais Lietuvos ir pasaulio menininkais. Inicijuotas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, šiais metais festivalis pristatys įspūdingiausią renginį savo istorijoje. Visa programa jau netrukus www.contempofestival.lt.
Festivalį pristato „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, paskaitų partneris – Vytauto Didžiojo Universitetas.
