VDU Kultūros dienos 2019

Nuotraukos Julijos Ruškutės

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“

Gegužės 30 d., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atsidaro Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Bangladešo vaikai“.

Požerskis, kartu su tarptautinėmis fotografų grupėmis, trys kartus vyko į Bangladešą ir kiekvienos kelionės metu šioje, vienoje skurdžiausių, bet ir viena spalvingiausių (ir tiesiogine, ir metaforine prasme) pasaulio šalių. Dienos uždarbio vidurkis apie 1 Eurą, gyventojai vidutiniškai suvartoja apie 3 kilogramus mėsos per metus, gyvenimo vidurkis tik 32 metai.

Požerskis įamžino sunkų, primityviomis priemonėmis vaikų atliekamą darbą: laivų remonto dirbtuvėse, šiukšlių rūšiavimą prie Čitagongo uostamiesčio, Jaflongo akmens kasyklose, ryžių džiovyklose, plytų gamyklose, žvejų uostuose, palei geležinkelio bėgius nusidriekusius lūšnynus, kur žmonės gyvena kartoninėse pastogėse be vandens ir elektros. Dakoje, Harizabe (Hazaribagh) rajone, įsikūrusios 240 mažos odos raugyklos šalia kurių gyvena darbininkų šeimos. Tarp kalnų išmestos odos teka grynos chemijos – toksiško, nuodingo, skysčio druskingos chromo užteršti ūpeliai, tai turbūt labiausiai užterštas rajonas pasaulyje.

Dakoje Požerskis užfiksavo Holi šventę, kurios metu induistai barstosi ryškiaspalviais milteliais ir dažais, taip pat fotografavo musulmonišką Biswa Ijtema šventę, kurioje dalyvavo apie keturis milijonus maldininkų.

Socialinis ir edukacinis tikslai buvo ypač svarbūs paskutinės kelionės į Bangladešą metu. Kauno progimnazijos mokiniai perdavė savo vaikystės brangiausius žaislus, kuriuos Požerskis išdalino Bangladeše vaikams ir įamžino juos savo fotografijose. Su dovanotais žaislais pozuojančių vaikų fotografijos byloja apie žmonių gebėjimą dalintis, net jei juos skiria, atrodytų, neįveikiami geografiniai nuotoliai ir kultūriniai skirtumai.

Socialinis ir edukacinis tikslais, mes galime supažindinti mūsų vaikus su nelengva tolimos šalies kasdienybe ir suvokti kokioje nuostabioje šalyje gyvename.

Paroda skirta tarptautinei vaikų gynimo dienai.

Romualdas Požerskis – žinomas Lietuvos fotomenininkas ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, apdovanotus ordino „Už nuopelnus Lietuvai” Riterio kryžiumi, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros profesorius.

Paroda veiks iki birželio 13 d.

Naujųjų medijų meno kūrybinės fotografijos peržiūros 2019

Kultūros viceministre paskirta menotyrininkė, paminklosaugininkė, Menų fakulteto dėstytoja dr. Ingrida Veliutė

Tomo Pabedinsko nuotrauka

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Ingrida Veliutė. Jos atsakomybės sritys – kultūros paveldo ir atminties institucijų politikos, kultūros turinio skaitmeninimo ir sklaidos klausimai.

Menotyrininkė, paveldo tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktarė I. Veliutė buvo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja, taip pat dėstė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete, yra vadovavusi Kauno miesto muziejaus Pilies skyriui. Viceministrė iki paskyrimo buvo Lietuvos kultūros tarybos nare, Tarptautinės paminklų ir paveldo vietovių tarybos (ICOMOS) Lietuvos nacionalinio komiteto viceprezidente.

Ingrida Veliutė – trečioji M. Kvietkausko paskirta viceministrė. Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė kuruoja profesionalaus meno ir kultūros edukacijos klausimus, o kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė – visuomenės informavimo, autorių teisių politikos, Europos Sąjungos ir valstybės investicijų kultūros srityje koordinavimo klausimus.

Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūryba pristatoma Meksike ir Venecijoje

Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūryba pristatoma Meksike (Meksika) ir Venecijoje (Italija).

Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės videofilmai (“Digital Dream I ir II”, 2019 m.) rodomi Italijoje, Venecijojoje parodoje ALIVE IN THE UNIVERSE.

Videofilmuose autorius nagrinėja savo subjektyvios patirties slinktis. Autorius lieka ištikimas savo pagrindiniams tyrimo objektams – asmeniniam tapatumui, laikui ir erdvei. Videofilnuose autorius naudoja slow motion, fast motion technikas, eksperimentuoja su laiko transformacijomis, atskleidžia asmeninės mitologijos motyvus.

Parodos pristatomieji renginiai vyko nuo jau nuo balandžio 20-23 dienomis (pre screening party).
Paroda vyksta Gegužės 8 – Birželio 4 dienomis – Palazzo Pesaro Papafava rūmuose (Calle de la Racheta, 3764, 30121 Vencija VE, Italija). Parodą kuruoja Caroline Wiseman ir David Baldry.

Daugiau informacijos apie parodą http://www.aliveintheuniverse.com ir https://www.facebook.com/aliveintheuniverse.

Autoriaus eksperimentinės fotografijos pristatomos parodoje Meksikoje, Meksiko mieste parodoje ENDEMICO vs GLOBAL. Parodoje eksponuojamos autoriaus nuotraukos diskuotuoja erdvės tapimo vietomis transformacijas, jų patyrimo aspektus, vizualiai kontrastuoja tradicinius peizažus su brutalios sovietinės architektūros urbanistiniais peizažais taip originaliai interpretuodamas lokalumo/globalumo temą.

Paroda vyksta Kovo 15 – Birželio 28 dienomis – Šiuolaikinio meno ir kultūros centre (Circuito Centro Cultural, Ciudad Universitaria, Coyocan, 04510, CDMX, Meksikas, Meksika).

Parodą kuruoja Manolo Cocho, Vasja Nagy, Josip Zanki ir Maja Flajsog.

Daugiau informacijos apie parodą https://www.c3.unam.mx/globalendemic/globalendemic.html.

Rimantas Plungė yra šiuolaikinis meninkas aktyviai veikiantis tarptautiniame meno lauke, savo kūrybą nuolat demonstruojantis įvairiose pasaulio šalyse (Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Meksikoje, Kroatijoje, Danijoje, JAV, Lietuvoje ir kitur). Meninkas dirba įvairiomis medijomis – fotografijos, video, tapybos, kuria koliažus, meninius objektus, bei kaip medija dizaineris atlieka medijų produktus televizijoms bei prodiuserinėms kompanijoms.

Atidaroma doc. dr. Rimanto Plungės fotografijų paroda „Pauzės”

Šiandien, gegužės 17 d., 18 val., Savicko paveikslų galerijoje (Basanavičiaus g. 11, Vilnius) atidaroma VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės fotografijos paroda „Pauzės”

PAUZĖ MUMS IR APIE MUS…

Malonu pristatyti drąsaus ir savitą braižą plėtojančio menininko, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės kūrybą. Jo nuosekliai vystomi fotografijų ciklai nenustoja gluminę dėl užfiksuotų tikrovės atvaizdų ir jų tarpusavio komponavimo. Plungės išplėtota meninė kalba ženklina joje esant ne tik atsitiktinumą, bet ir logiškai grindžiamą vizualinio pasakojimo strategiją. Šiuo atveju žiūrovą užklumpa duali ir sukeistinta patirtis; t. y. Plungės kūrinius galima traktuoti kaip kvietimą dialogui, provokavimą pasiduoti klaidžiojimo po asociacijų labirintus malonumui. Kai kurie tikrovės atvaizdų deriniai paklaidindami žiūrovą, mums rodo, kad racionalūs žodžiai ir logiškai popieriuje išguldytas raštas tampa bejėgiai prieš jausmus įaudrinančius vizualinius pasakojimus. Šie klystkeliai gali priversti žiūrovą iš naujo atrasti save, o gal būt net perkainoti savo vertybes, pasverti tai ką dauguma mūsų laiko vertingais arba bereikšmiais daiktais, reiškiniais arba patirtimis…

Naujoje parodoje menininkas vienu metu mūsų ir savęs klausia apie tai kas yra pauzė, kaip ją galima ne tik mąstyti ir įvardinti žodžiais, bet ir kaip perteikti vaizdais. Šiuo atveju Plungės kūriniai ir jų pagalba keliamas klausimas apie pauzę mane verčia prisiminti Johno Cage jokiais instrumentais neišgrojamą muziką, Kazimiro Malevičiaus atpažįstamų tikrovės formų ir figūratyvinės tapybos strategijos atsisakymą paveiksluose, Marko Rothko prioritetą spalvos deriniams tapyboje ir jų pagrindu tyrinėjamą harmoniją, Billo Violos minimalias vaizdo projekcijas, keliančias asociacijas su budistų meditacijos fenomenu.

Vis dėl to Plungė puikiai suprasdamas Vakarų kultūros vaizdavimo tradiciją kviečia mus ieškoti ir surasti kitokias pauzes, o taip pat išlaisvinti daiktuose ir jų santykiuose tvyrančias, dar niekados anksčiau neįvardintas pauzes. Viena vertus, Plungės pauzės, kuriamos fotografijos medijos pagalba, yra pripildytos prasmėmis, antra vertus prasmės žaismas mums kuria ne tuščias, bet gana pilnas, o kai kada net perpildytas pauzes. Paradoksas, bet pauzė pripildyta prasmėmis vis tiek Plungės kūryboje išlieka ir niekur nepradingsta… t. y. ji netampa užpildyta talpa, kurios apibūdinimui nebetintų pauzės sąvoka.

Galima teigti, kad pauzės į mus ne tik kalba ir nenutyla, bet kartu paskleidžia tam tikrą įtampą, kartais lemia nebūtinai sąmoningą pasipriešinimą, o galiausiai jos keldamos klausimus apie mūsų aplinkoje tarpstančius daiktus drįsta mūsų paklausti ar tikrai save visada puikiai suprantame kaip čia ir dabar esantį homogenišką „AŠ“? Vargu ar šiuo atveju galimas koks nors vienprasmis ir teisingas atsakymas…

Galiausiai, Plungės sukurtos vizualinės pauzės netyla. Jos lyg atvira žaizda, vienu metu didina skausmą ir traukiasi… Taigi, pauzės skauda garsiai, tikriausiai dėl to man norisi retoriškai paklausti – ar gali būti kas nors skausmingiau ir garsiau už pačias pauzes?… Turiu nuvilti, ir vėl konstatuoti, kad į šį klausimą nėra teisingo atsakymo. Kad jo neverta ieškoti rodo mums pati Plungės kūrybą; t. y. kūriniai neklausia mūsų apie pačias pauzes… jie tiesiog yra… jie tiesiog „išskauda“ mūsų pasaulį tam tikromis, skirtingos trukmės pauzėmis… Plungės fotografija mūsų klausinėja tik apie mus pačius…

Verta paminėti, kad Plungė kūryboje gausiai naudoja fotojuostą. Savo kompozicijose jis specialiai mums palieka įrodymus (kadrų numerius, pirštų ir dulkių atspaudus, etc.). Menininkas parodo, kad kūryboje labiausiai yra taikoma analoginė technika. Juosta – tai atvaizdų anatomijos pagrindas. Ji kaip sustabdyta akimirka pati save signifikuoja lyg tam tikrą pauzę. Taigi, Plungės kūryba ne tik yra pauzė klausianti mūsų apie mus pačius, bet ir dar kartą kelianti klausimą apie tai kas yra fotografija, kas yra laikas ir erdvė atvaizduose, koks yra pasaulis net ne sekundėje, bet jos atitinkamoje dešimtojoje, o kartais ir šimtojoje dalyje… Fotografija yra tikrovės pauzė, kurios negalėtume pamatyti ir apmąstyti, o galiausiai net susimastyti ties didžiaisiais gyvenimo klausimais, jei neturėtume šios puikios atvaizdų kūrimo medijos!

Prof. dr. Remigijus Venckus

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„VDU Kultūros dienos”: diskusija „Ar Lietuvos muziejų laukia nauja era?”

Diskusijoje dalyvo trys naujai išrinkti nacionalinių muziejų vadovai:

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Ina Pukelytė

Diskusiją moderavo menotyrininkė Linara Dovydaitytė.

Pilna tiesioginė Facebook transliacija su publikos klausimais: http://bit.ly/2WQnxFJ

Nuotraukos Julijos Ruškutės

Skelbiama papildoma konsultacija stojantiems į Muzikos produkcijos studijų programą

Konsultacija

VDU Menų fakultetas džiaugiasi, galėdamas pakviesti stojančiuosius pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas Muzikos produkcijos studijų programoje. Kviečiame į papildomą konsultaciją stojantiesiems gegužės 29 d., 15 val., VDU garso studijoje (Putvinskio g. 23, 410 kab.). Konsultacijos metu apie Muzikos produkcijos programą jums papasakos jos vadovas ir dėstytojas, kompozitorius Titas Petrikis, galėsite apžiūrėti garso studijas ir įrangą, su kuria dirba Muzikos produkcijos studijas pasirinkę studentai.

Atvira paskaita

Taip pat kviečiame pasinaudoti išskirtine proga ir gegužės 29 d. sudalyvauti atviroje elektroninės muzikos prodiuserio Justino Chachlausko paskaitoje. Paskaita vyks VDU Menų fakultete (Mutinės g. 7), 207 a., nuo 12 val.

Justinas Chachlauskas – du solinius albumus Lietuvoje ir šimtus originalių kūrinių bei remiksų visame pasaulyje išleidęs elektroninės muzikos kūrėjas, muzikos gerbėjams žinomas kaip Virus J (House Of Virus, Justin Cholewski). Kūrėjo įrašus leidžia geriausios pasaulio šokių muzikos įrašų kompanijos: Ultra, Defected, Armada, Hed Kandi, Pacha ir Toolroom, jo įrašų studijos duris varsto Inner City, Sandy Rivera, Kevin Saunderson, Marshall Jefferson, Eddie Amador ir kt., savo pasirodymus Justinas Chachlauskas rengia didžiausiuose pasaulio naktiniuose klubuose bei festivaliuose. 2012 metais kūrėjas nominuotas M.A.M.A. apdovanojimams, veda Freakin Radio laidą Power Hit Radio eteryje.

nuotr. Artiom Ištuganov

Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Beprotiškos vestuvės Nevados dykumoje”

Gegužės 7 d., nuo 18 val., Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu 18, kviečia apsilankyti Romualdo Požerskio fotografijų parodoje „Beprotiškos vestuvės Nevados dykumoje“. Naujoje autoriaus fotografijų serijoje įamžintos poros, žiedus sumainiusios grandiozinio meninio projekto „Degantis žmogus“ metu, kai ribos tarp meno ir gyvenimo visiškai ištirpsta.

„Degantis žmogus“ yra žinomas kaip unikaliausias masinis alternatyvaus meno reiškinys pasaulyje. Tai industrinės pasąmonės, postmodernios technokultūros, archajiškos, mitologijos ir ugnies kulto kratinys, kasmet kviečiantis savęs atsivėrimui, išraiškai, transformacijai, nuostabai. Antropologai, sociologai, menotyrininkai iki šiol tebeanalizuoja šį renginį – jis toks daugialypis, unikalus ir nuolat kintantis, kad jį sudėtinga objektyviai apibrėžti. Praleidę ten savaitę vis vien liktumėte nieko nesupratę. Logiškai ten viskas yra nesąmonė. Niekada daugiau nepavyktų prisigalvoti tokių kvailysčių ir situacijų, kurios nutinka karštoje, dulkėtoje dykumoje. Tai keistas alternatyvus pasaulis, kurio gyventojai ateiviai iš tolimos galaktikos.
Festivalio metu palapinėse nuolatos vyksta įvairūs projektai. Vienose atsidaro barai, kitose kuriami menai, kurias aplanko vienas už kitą keistesni festivalio dalyviai. Visi išmoningi, laisvi, pozityviai nusiteikę, su įmantriausiais kostiumais ar makiažais.

Dykumoje, kylant saulei ar jei nusileidus, persirengę jaunieji ir jų svečiai prisiekia vienas kitam amžina meile.

Paroda veiks iki gegužės 31 d.