VDU Menotyros studijos – geriausios Lietuvoje trečius metus iš eilės

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame universitetų studijų krypčių reitinge VDU Menų fakulteto menotyros krypties bakalauro (programa „Menų istorija, kritika ir medijos”) ir magistrantūros (programos „Meno kuratorystė”, „Teatrologija ir scenos menų vadyba”) studijos dar kartą užėmė pirmą vietą tarp visų šios krypties studijas vykdančių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Pastebėtina, jog pagal darbdavių nuomonę apie alumnus VDU menotyros studijos įvertintos geriausiai Lietuvoje.

Kitos VDU Menų fakulteto vykdomos studijų kryptys – komunikacija (bakalauro ir magistrantūros studijų programos “Kūrybinės industrijos”), paveldo studijos (magistrantūros studijų programa “Kultūros paveldas ir turizmas”), medijų menas ir kinas (bakalauro studijų programa “Naujųjų medijų menas”), teatras (bakalauro studijų programa “Vaidyba”), muzika (bakalauro studijų programa “Muzikos produkcija) – universitetų studijų krypčių reitinge užėmė antrąsias vietas.

Studijų programų reitingas sudarytas įvertinus šiuos kriterijus: darbdavių nuomonė apie alumnus, šios krypties vykdomų studijų programų skaičius, 2019 m. priimtų pirmakursių skaičius, 2019 m. priimtų pirmakursių balo vidurkis, 2019 m. priimtų geriausių abiturientų skaičius, 2019 m. priimtų pirmakursių žemiausias balas, šios krypties programų vertinimas SKVC bei rodikliai apie alumnų įsidarbinimą ir gaunamą atlyginimą.

Sveikiname Menų fakulteto dėstytojus, studentus, absolventus ir socialinius partnerius bendru darbu pasiekusius tokius aukštus įvertinimus!

Studentams įteiktos V. Kuprevičiaus ir prof. B. Vaškelio stipendijos

Gruodžio 4 d., trečiadienį, VDU rektorato posėdžio metu universiteto studentams buvo įteiktos buvusio VDU rektoriaus prof. Broniaus Vaškelio ir kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijos.

Viktoro Kuprevičiaus vardinė stipendija

V. Kuprevičiaus stipendijos konkursą šiemet laimėjo VDU Menų fakulteto Kultūros paveldo ir turizmo magistrantūroje studijuojantis Donatas Čėsna už savo bakalauro diplominį darbą, skirtą P. Višinskio gatvės senųjų pastatų architektūrai.

„Studentas tikrai labai sėkmingai atskleidė šią temą savo bakalauro darbe. Be to, kiek supratau, jis žada plėtoti ją ir toliau. Džiaugiuosi, kad kasmet stipendijai randame iš ko rinktis, šiemet taip pat buvo labai rimtų darbų“, – posėdyje pažymėjo kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius, kuris savo tėvo Viktoro Kuprevičiaus vardinę stipendiją universitete įsteigė prieš 17 metų.

„Mecenatystė jau tūkstančius metų lydi švietimą, jaunų žmonių žinių siekį. V. Kuprevičiaus stipendija universitete yra vienas gražiausių universiteto veiksmų. Maestro Giedrius Kuprevičius, mūsų universiteto profesorius, kasmet aplanko VDU ir įteikia stipendijas – skatindamas jaunimą, rodydamas pavyzdį“, – kompozitoriaus parama džiaugėsi rektorius.

Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakulteto arba Muzikos akademijos magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą.

Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu jis dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo. V. Kuprevičiaus vardu pavadinta viena Kauno pagrindinė mokykla.

Prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija

VDU rektorato posėdyje taip pat buvo įteiktos ir kasmetinės buvusio VDU rektoriaus, Garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos.

Šių metų stipendijos laureatai – Humanitarinių mokslų fakulteto Literatūros ir spaudos II kurso magistrantė Kristina Tutlytė, Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos II kurso magistrantas Lukas Alsys ir Humanitarinių mokslų fakulteto Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų II kurso magistrantė Audinga Leliukaitė.

Universitete įsteigta prof. Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra kasmet skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros ir Istorijos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams, kurie gerai mokosi, aktyviai dalyvauja kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtoja teatrologijos, lietuvių literatūros arba istorijos mokslinių tyrimų tematikas.

B. Vaškelis ir jo žmona filantropinę veiklą vykdo nuo pat pirmųjų universiteto atkūrimo dienų. 2011 m. B. Vaškelis įsteigė savo vardo stipendiją, taip norėdamas įvertinti ir motyvuoti jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų.

Prof. Bronius Vaškelis yra teatrologas, literatūrologas, VDU Garbės profesorius, buvęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas (1992 m.) ir VDU rektorius (1993–1996 m.), Teatrologijos katedros įkūrėjas ir vedėjas (1997–2003 m.), nuo 2009-ųjų – profesorius emeritas. Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Gyvendamas JAV dirbo Lafayette koledže, kur buvo Užsienio kalbų fakulteto dekanu, nuo 1975 m. – profesoriumi, taip pat Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedros vedėju.

VDU dėstytojui – Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija

(Nuotraukos autorius – Kastytis Antanaitis)

Lapkričio 19 d., Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje VDU Menų fakulteto docentui, Šiuolaikinių menų katedros vedėjui dr. Tomui Pabedinskui įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) premija. Minint LFS penkiasdešimtmetį, premija VDU dėstytojui skirta už reikšmingą profesionalią Lietuvos fotografijos sklaidą Lietuvos ir užsienio auditorijoms, ilgametį indėlį į istorinius tyrinėjimus.

Lietuvos fotografijos kritikos, teorijos ir istorijos lauke dr. Tomo Pabedinsko veikla matoma jau beveik du dešimtmečius. Autorius yra išleidęs dvi monografijas, skirtas šiuolaikinei Lietuvos fotografijai, publikavęs apie du šimtus fotografijos ir šiuolaikinio meno kritikos straipsnių. Dr. Tomui Pabedinskui nesvetima ir fotografijos kūrybinė praktika – jis yra surengęs asmeninių fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavęs grupiniuose šiuolaikinio meno parodose, nuolat dėsto ne tik teorinius, bet ir praktinius fotografijos dalykus Menų fakulteto studentams.

Anot Menų fakulteto dekanės prof. dr. Jurgitos Staniškytės, labai džiugu, kad MF absolvento ir dėstytojo dr. Tomo Pabedinsko indėlį į Lietuvos fotografijos tyrimus įvertino kolegos fotomenininkai. Kartu šis apdovanojimas įrodo, kad fotografijos teorija ir praktika yra itin sėkminga VDU MF Šiuolaikinių menų katedros studijų ir tyrimų kryptis.

Sveikiname ir didžiuojamės!

Skelbiamas „Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia antrąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2019–2020 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2020 m. sausio 12 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2019 m. rugsėjo 20 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2020 m. sausio 20 d.

Daugiau informacijos

Ar dirbtinis intelektas keičia meno rinką?

Ar galėtų dirbtinis intelektas (DI) praturtinti žmogaus kūrybiškumą? Tokį DI galima stebėti eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“, kurią Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Naujausias mokslininkų projektas laboratorijoje – „Pelkių intelektas“.

Įprastai dirbtiniai neuroniniai tinklai taikomi atlikti įvairias užduotis, reikalaujančias aptikti struktūrą duomenyse: atpažinti pacientų patologijas medicinoje, prognozuoti akcijų pokyčius, paversti tekstą balsu ir atvirkščiai, diagnozuoti mašinų gedimus. Tačiau šįkart jie pritaikyti itin kūrybiškam tikslui – savarankiškam vaizdų kūrimui. Kartu su lietuvių startuolio „Three Thirds“ mokslininku Jonu Kubiliumi, N. ir G. Urbonai pritaikė generatyvinį priešininkų tinklą (angl. generative adversarial network, GAN), apmokytą sugeneruoti tikroviškus įvairių gyvūnų, daiktų, vietovių ir kitokių sąvokų paveikslėlius. Tačiau kitaip nei įprastuose GAN, „Pelkių intelektas“ klausia, kaip atrodytų vaizdiniai, esantys tarp kelių sąvokų ribų.

„Pelkių intelektas pats pasirenka po vieną sąvoką iš skirtingų kategorijų – pavyzdžiui, varlė-mečetė, o tada iš triukšmo sugeneruoja šių kategorijų hibridinį vaizdinį. Neuroninis tinklas remiasi griežta logika ir neatsižvelgia į kontekstą – paradoksalu, tačiau dėl to jo vaizduotė yra mažiau apribota nei žmogaus/menininko, kuris tą neuronų tinklą sukūrė. Viso to dėka žiūrovo interpretacijai pateikiami gana keisti ir neapibrėžti vaizdiniai“, – aiškina kūrinio autoriai.

GAN sudaro du vienas su kitu konkuruojantys komponentai: generatorius, kuris mokosi kurti tikrovišką vaizdą iš vizualinio triukšmo, ir diskriminatorius, kuris bando atspėti, kuris vaizdas yra tikras, o kuris – sugeneruotas. Jei generatorius kuria netikroviškus vaizdus, diskriminatorius lengvai atspėja, kurie yra netikri, ir taip apmoko generatorių kurti realistiškesnius vaizdus – ir atvirkščiai.

„Šiame nuolatiniame balansavime tarp realaus ir įsivaizduojamo, GAN mėgdžioja slopinantį biologinės pelkės atoveiksmį. Skirtingai nuo ankstesnių architektūrinių pareiškimų – tokių kaip „Superstudio“ sukurtas „Ištisinis paminklas“, kuris architektūrą atskyrė nuo jos aplinkos – GAN ieško būdų organiškai sujungti naujas architektūrines idėjas su esamu kraštovaizdžiu“, – pasakoja Gediminas Urbonas.

Lietuvos paviljone Venecijos architektūros bienalėje bei neseniai pasibaigusioje MO muziejaus parodoje „Gyvūnas–Žmogus–Robotas“ Nomeda ir Gediminas Urbonai kartu su Jonu Kubiliumi pristatė meninius eksperimentus, kurie rėmėsi būtent tokiu kūrybingu DI pritaikymu. Tyrėjai svarsto, jog ateina era, kai atsiras alternatyvios intelekto formos: jau dabar mažiausiai 40 proc. viso interneto srauto priklauso botams – programoms, atliekančioms įvairias užduotis automatiškai, imituojant žmogaus veiklą.

„GAN variantas, ištreniruotas generuoti meno kūrinius, tikriausiai tapo pirmąja sistema, visiškai autonomiškai kuriančia netikėtus, sudėtingus ir estetiškai patrauklius paveikslus. 2018 m. spalį „Christie’s“ aukcione Niujorke vienas iš tokių sugeneruotų paveikslų buvo parduotas už beveik pusę milijono JAV dolerių. Konceptualiai žvelgiant, „Pelkių intelektas“ atveria galimybę tarsi pažvelgti į mašinos vaizduotę ir priversti ją mąstyti vaizdiniais, slypinčiais už žmogaus vaizduotės ribų“, – teigia Jonas Kubilius.

„Pelkės intelektas“ yra projekto „Pelkių mokykla“ dalis. VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) nuo pavasario veikianti eksperimentinė laboratorija yra unikali nauja edukacijos platforma, kurioje pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas mokslininkai ir studentai ieško naujų bendradarbiavimo formų, kuria prototipus ir projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

Skelbiami vardinių prof. Broniaus Vaškelio stipendijų konkurso nugalėtojai

Konkursinė komisija, peržiūrėjusi gautas paraiškas, vardines prof. Broniaus Vaškelio stipendijas skyrė šiems studentams:

Teatrologijos katedros studentui:

Lukui Alsiui (magistrantūros studijos, Teatrologijos ir scenos menų vadyba, 2 kursas )

Lituanistikos katedros studentei:

Kristinai Tutlytei (magistrantūros studijos, Literatūra ir spauda, 2 k. )

Istorijos katedros studentei:

Audingai Leliukaitei (magistrantūros studijos, Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijos, 2 k.)

Skelbiamas kasmetinis konkursas vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia kasmetinį konkursą vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti.

Stipendija skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų ir Muzikos akademijos magistrantūros studijų studentams. Ja siekiama paskatinti Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūros tyrinėjimus. Vienkartinės stipendijos dydis – 500 €. Pernai ši stipendija buvo įteikta VDU Istorijos mokslų krypties II kurso magistrantui POVILUI BARŠTAIČIUI už baigiamąjį bakalauro darbą „Sporto ir muzikos įžymybių kūrimas Lietuvoje 1926-1940 m.”

Reikalavimai pretendentams:

Konkurse gali dalyvauti magistrantūros studijų studentas(ė), parašęs bakalauro darbą iš Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ar sovietmečio meno, kultūros ir istorijos, bei tęsiantis tos pačios tematikos Prioritetas teikiamas Kauno miesto kultūrologiniams tyrimams.
Stipendiatas(-ė) turi būti gerai besimokantis, aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje.

Dokumentų priėmimas:

Pretendentai į kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendiją
iki 2019 metų lapkričio 25 d. turi pateikti:

Bakalauro darbą (po komisijos posėdžio darbai bus grąžinti);
Studijų pažymą;
I kurso magistrantai pristato bakalauro studijų akademinės pažymos kopiją;
II kurso magistrantai pristato magistrantūros pirmo kurso akademinę pažymą.

Apie stipendiją

Apie V. Kuprevičių

Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo.

Dokumentus priima MF referentė Aida Semaškienė

Menų fakultete, Muitinės g. 7, 102 kab.

Informacija teikiama: tel. (8-37) 327878, el. paštas: aida.semaskiene@vdu.lt

VDU Absolventų diena 2019

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tęsia gražią kasmetinę tradiciją ir vėl kviečia universiteto absolventus apsilankyti savo alma mater – šįkart VDU absolventų dieną minėsime lapkričio 8-ąją, penktadienį.

Nuo 16.00 val. prasidės tradiciniai absolventų susitikimai fakultetuose, kurių metu alumnai galės pabendrauti su dėstytojais ir studentais, dalintis praktine patirtimi ir prisiminimais apie universitetą, susipažinti su dabartinėmis VDU aktualijomis.

Menų fakultetas kviečia absolventus į ekskursiją po fotografo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, VDU Menų fakulteto profesoriaus Romualdo Požerskio parodą „Laura – spinduliuojanti tamsa“ (VDU Menų galerija 101, Muitinės g. 7) ir susitikimą su parodos autoriumi. Susitikimo pabaigoje – neformalūs pokalbiai prie kavos ar arbatos puodelio ir tradicinis absolventų tortas.

Vėliau, nuo 18.00 val., visi VDU absolventai bus kviečiami rinktis „Volfas Engelman Studijoje“ (Kaunakiemio g. 2, Kaunas), kur vyks diskusija apie alaus kultūrą ir jos sąsąją su studentišku judėjimu. Po diskusijos alumnai kviečiami kartu žiūrėti krepšinio varžybas ir palaikyti Kauno „Žalgirį“ (nuo 19.45 val. Kauno „Žalgiris“ žais su Barselonos „FC Barcelona“).

Daugiau informacijos – jau netrukus. El. paštas pasiteiravimui: info@alumni.vdu.lt.

Absolventai, kurie planuoja dalyvauti šventėje, maloniai kviečiami registruotis.

R. Požerskio fotografijų serijoje – pasakojimas apie žmogaus likimą

Spalio 17 dieną, (ketvirtadienį), 17 val., Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, Muitinės g. 7, Kaune, atidaroma Romualdo Požerskio paroda „Laura – spinduliuojanti tamsa“. Joje žymus fotografas eksponuoja naujausių savo darbų seriją, pasakojančią apie jaunos moters neregės gyvenimą, jo svarbiausius įvykius ir kasdienybę.

Parodoje pristatomi septynerių metų fotografo ir jo darbų herojės kūrybinio bendradarbiavimo rezultatai, kurie leidžia į Lauros gyvenimą pažvelgti humanistiniu žvilgsniu. Fotografijose nesunku atpažinti daugeliui žmonių bendras patirtis, bet kartu nuotraukos leidžia nujausti ir dramatiškas, daugumos mūsų nepatirtas aplinkybes, kuriomis Laura išsaugojo žmogiškas vertybes. Fotografas įamžino jauno žmogaus gyvenimo tarpsnį, paženklintą, tikriausiai, svarbiausių to gyvenimo įvykių: šeimos sukūrimo, dukros gimimo, išsiskyrimo su mylimuoju ir mamos netekties. Tačiau naujas R. Požerskio darbas – tai ne dokumentinė ir ne socialinė fotografija. Konkretūs įvykiai, buities sąlygos ir kita kasdienybės proza yra tik numanomas kontekstas ir vizualus fonas, o dažnai ir apskritai lieka „už kadro“. R. Požerskis dažnai sąmoningai atskiria fotografijų heroję nuo jos įprastos aplinkos: jie kartu keliauja prie jūros, kitas vaizdingas Lietuvos vietas, lankosi miesto šventėse, viešuosiuose renginiuose ir net pakyla oro balionu. Taip Lauros istorija fotografijose virsta apibendrintu, metaforiniu pasakojimu apie žmogaus ryžtą, nepaisant nieko, patirti gyvenimo pilnatvę. R. Požerskio darbai jam pozavusią moterį tartum „pakylėja“ virš kasdienybės, o pačią fotografiją išlaisvina nuo tiesmuko dokumentalumo ar moralizuojančio socialinio angažuotumo.

Ar naujuose R. Požerskio darbuose gyva Lietuvos fotografijos mokyklos tradicija? Ar juose galima įžvelgti paties autoriaus ryškiausius kūrybos bruožus? Pažvelgus giliau, pro šį kartą spalvotų atvaizdų ir naujos istorijos paviršių į fotografijų prasmę, akivaizdu, kad fotografas lieka ištikimas humanistinei pasaulėžiūrai ir kūrybiniams principams, kuriuos jau ne kartą įtvirtino ankstesniuose savo darbuose. R. Požerskio fotografijos iš senelių namų („Paskutinieji namai“, 1983-1990) leidžia įsitikinti, kad autorius atranda gryniausią žmogiškumo ir gyvenimo džiaugsmo išraišką, kur ją, regis, turėtų negailestingai užslopinti fizinė negalia. Dešimtmetį kurtas ciklas apie mažaūgį Alfonsą („Mažojo Alfonso vargai ir džiaugsmai“, 1992-2008) R. Požerskį Lietuvoje išskyrė kaip autorių, nuosekliai įsigilinusį į vieno žmogaus asmenybę ir įamžinusį jo neįprastą likimą.

Serijoje „Laura – spinduliuojanti tamsa“ fotografas tęsia iš esmės tą patį pasakojimą, tik naujomis aplinkybėmis ir dalyvaujant kitiems herojams. Naujieji R. Požerskio darbai ne tik gyvenimiškos dramos, bet ir gyvenimo šventės centre parodo tuos, kuriuos neretai tikimės sutikti tik jos prieangyje. Tokia ir yra humanistinės fotografijos esmė – pastebėti ir pasakoti apie žmones, kurie nepaisydami nepalankių aplinkybių nors trumpomis akimirkomis patiria gyvenimo džiaugsmą ir taip žiūrovui leidžia tikėti žmogiškomis vertybėmis, kurios atrodo amžinos.

Vardinės prof. B. Vaškelio stipendijos konkursas

VDU skelbia kasmetinį vardinės prof. Broniaus Vaškelio stipendijos konkursą. Kviečiame teikti dokumentus iki spalio 31 d.

Universitete įsteigta buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros ir Istorijos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams.

Pagrindiniai stipendijos skyrimo kriterijai

Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos, lietuvių literatūros arba istorijos mokslinių tyrimų tematikas.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki spalio 31 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

Prašymą dalyvauti konkurse;
Gyvenimo aprašymą (CV);
Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate;
Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.

Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija. Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.

Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio mėnesį.

Dokumentus reikia pristatyti iki spalio 31 d. šiuo adresu:

Referentė Asta Šlapikienė, Menų fakulteto dekanatas, Muitinės g. 7–104, Kaunas.

Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 877 ir el. paštu asta.slapikiene@vdu.lt.