Pastaruoju metu švietimo sistemoje susiduriama su labai sudėtinga, precedento neturinčia situacija, susijusia su COVID-19 valdymu. Vytauto Didžiojo universitete, kaip ir visose Lietuvos aukštosiose mokyklose, studijas pradėta vykdyti kontaktiniu būdu, tačiau sudėtinga pandeminė situacija studijų dalyviams kelia nemažai klausimų.

„Mums yra be galo svarbu, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja bendruomenė. Nuolat ieškome subalansuotų sprendimų, kad kuo didesnė jos dalis jaustųsi saugiai ir užtikrintai. Tačiau ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų norų. Turime visi suremti pečius ir priimti kylančius iššūkius“, – teigia VDU Studijų prorektorė dr. Simona Pilkienė.

Vyriausybė taip pat pritarė, kad nepasiskiepiję nuo COVID-19 ligos ar ja nepersirgę aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, besimokantys pagal tęstinio profesinio mokymo programas, norėdami dalyvauti kontaktiniuose mokymo užsiėmimuose, galėtų testuotis kas 7–10 dienų, t. y. nebūtinai kas 48 valandas, kaip iki šiol. Toks palengvinimas galios iki spalio 15 d.

Vytauto Didžiojo universiteto administracijai gaunant studentų užklausas apie studijų procesus, žemiau pateikiama informacija apie dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su Vyriausybės sprendimais dėl studijų vykdymo tvarkos ir eigos:

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybėmis išvykti studijų mainams arba praktikai užsienyje. Jums tereikia užpildyti paraišką konkursui – žengti pirmą žingsnį svajonės link!

Siūlome net keturias skirtingas programas tarptautiniams mobilumams:

• „Erasmus+” studijos (ES šalys). Paraiškas teikti galite iki 2021 m. spalio 4 d.
• VDU Dvišaliai mainai ir „Erasmus +“ studijos (ne ES/EEE šalys). Paraiškas konkursui galite teikti iki 2021 m. spalio 4 d.
• „Erasmus+” praktikos (ES/EEE šalys) Paraiškas konkursui galite teikti iki 2021 m. spalio 3 d.
• Tarptautinės praktikos (ne ES/EEE šalys). Paraiškas konkursui galite teikti iki 2021 m. spalio 31 d.

Neapsisprendėte kur vykti? Rugsėjo 22–24 dienomis prisijunkite prie „Erasmus Days’21”,  kurių metu galėsite ne tik sužinoti daugiau apie mainų galimybes, bet ir tapti įvairių įdomių ir prasmingų iniciatyvų dalimi. Renginių metu, tiek virtualiai tiek ir gyvai, bus pristatomos mobilumo galimybės, dalinamasi studentų patirtimis, žygiuoti, žiūrėti filmus, dalyvauti konkursuose ir kitose iniciatyvose.

Daugiau informacijos

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto kūrybinių industrijų magistrantūros studijų studentei Paulinai Okunytei buvo įteikta ketvirtoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardinė 1100 EUR stipendija. Likusią stipendijos dalį magistrantė gaus užbaigusi savo mokslinį darbą. Stipendija skirta už Lietuvos kultūros bei šeimos ūkio ekonomikos raidos mokslinius tyrinėjimus.

Saliamono Banaičio vardinė stipendija universitete buvo įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje, Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus, atliekančius tyrimus, susietus su pirmosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos (1918 m. – 1940 m.) asmenybėmis, organizacijomis įvykiais ar procesais, kurie vienaip ar kitaip yra susiję su Nepriklausomybės akto signataro S. Banaičio veikla ir aplinka.

Pirmoji S. Banaičio vardo stipendija buvo įteikta 2016 m. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto meno kuratorystės magistro studijų programos absolventei Neringai Krikščiūnaitei, kuri domėjosi ir tyrinėjo tarpukario Lietuvos menininkės Marijos Minginaitės kūrybą. 2018 m. antroji stipendija buvo įteikta Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos doktorantui Gediminui Kasparavičiui, kuris tyrinėjo „Lietuvos garlaivių bendrovės“ istoriją, o 2020 metais trečioji stipendija įteikta VDU filologijos doktorantei Gerdai Pilipaitytė, už mokslinį straipsnį tema „Julijos Pranaitytės darbuotė: tautiškumo ir tarpkultūriškumo santykis“.

Ketvirtoji S. Banaičio stipendijos laureatė Paulina Okunytė pasakoja, jog ateidama iš kūrybinių industrijų studijų srities, kurios tyrinėja kūrybinį miestą ir jo potencialą, nusprendė pritaikyti tą pačią paradigmą ir patyrinėti „Kūrybinį kaimą“. „Tyrinėti kūrybinį kaimo potencialą yra svarbu, norint rasti naujų inovatyvių būdų formuoti regionų politiką“, – teigia P. Okunytė.

Stipendijos laureatė P. Okunytė pasakoja, jog jai yra labai svarbu kelti klausimus apie regionų tuštėjimą, apmirimą ir jų gaivinimą, kadangi tai yra įsisenėjusi problema, kuriai valstybės skiria daug lėšų.

„Istoriškai miestai žmones traukė dėl didesnių galimybių ir geresnio gyvenimo, o kaimą paprastai esame linkę sieti tik su žemės ūkiu. Tačiau nuotolinis darbas, kurį sėkmingai pritaiko kūrybinėse industrijose dirbantys specialistai, suteikia galimybę nebeprisirišti prie miesto arba tam tikros lokacijos. Galimybė dirbti kūrybinius darbus nuotoliu gali pritraukti žmones kurtis kaimo vietovėse ir tokiu būdu ne tik pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir atgaivinti regionus“, – savo mintimis apie  nuotolinio darbo galimybes ir neprisirišmą prie vienos vietos siekiant skatinti regionų augimą, dalinasi P. Okunytė.

P. Okunytės manymu, kūrybinių industrijų tyrimuose dažnai pastebima tendencija, jog apleistos miesto teritorijos, buvę industriniai kvartalai, kūrybininkų pagalba atsigauna ir virsta prestižine vieta. Kaip pavyzdį ji pateikia Užupio kvartalą Vilniuje. Pasak stipendijos laureatės, jaučiama kūrybininkų kraustymosi banga į gamtos vietoves, padės atgaivinti ištuštėjusias kaimo vietas, kuriant ekogyvenvietes.

„Manau, kad tokie patys procesai vyksta ir kaimo vietovėse, kuomet kūrybininkų pagalba vieta ima generuoti didesnę emocinę ir ekonominę vertę, ir tokiu būdu pritraukia dar daugiau naujakurių“, – pastebėjimais apie savo mokslinio darbo reikšmę dalinosi P. Okunytė.

Saliamonas Banaitis (1866.07.15 – 1933.05.04) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas.