VDU KULTŪROS DIENOS: R. POŽERSKIO PARODA „PASLAPTINGAS BANGLADEŠAS“
2018 m. balandžio 19 dieną (ketvirtadienį), 19 val. kviečiame aplankyti Nacionalinės premijos laureato Menų fakulteto profesoriaus fotografo Romualdo Požerskio parodą „Paslaptingas Bangladešas“ ir dalyvauti susitikime su autoriumi (Muitinės g. 7).
Apie parodą „Paslaptingas Bangladešas“
2016 ir 2017 metais Romualdas Požerskis, kartu su tarptautinėmis fotografų grupėmis, vyko į Bangladešą ir kiekvienos kelionės metu šioje, vienoje skurdžiausių pasaulio šalių, praleido po dešimt dienų. Jų užteko sukurti fotografijoms, kurios parodo, kad Bangladešas yra ne tik viena neturtingiausių, bet ir viena spalvingiausių (ir tiesiogine, ir metaforine prasme) pasaulio šalių.
Fotografuodamas Bangladešo sostinėje Dakoje, R. Požerskis įamžino sunkų, primityviomis priemonėmis atliekamą darbą ir vakariečiui sunkiai įsivaizduojamas gyvenimo sąlygas: laivų remonto dirbtuves, odos apdirbimo fabrikėlių rajoną, per kurį teka pasaulyje labiausiai chemikalais užteršti upeliai, palei geležinkelio bėgius nusidriekusius lūšnynus, kur žmonės gyvena kartoninėse pastogėse be vandens ir elektros. Skurdas ne mažiau ryškus ir kitose šalies vietovėse, kur lankėsi fotografas: šiukšlynuose prie Čitagongo uostamiesčio, kaimeliuose, kur neturtingos šeimos gyvena valtyse, Jaflongo akmens skaldyklose ar ryžių gamyklose.
Kita vertus, R. Požerskio fotografijose Bangladešas atrodo ryškiaspalvis, egzotiškas, išsaugojęs pirmapradį, civilizacijos neišbalansuotą, gyvenimo ir darbo ritmą. Ji nesunku pajusti žvejų uosto fotografijose ir netoli turizmui pritaikyto Koks Bazar miesto įsikūrusiuose kaimuose, kur dživinama sugauta žuvis. Tačiau bene įtaigiausiai Bangladešo kultūros savitumas atsiskleidžia tradicinių švenčių fotografijose. Dakoje R. Požerskis užfiksavo Holi šventę, kurios metu, kovo mėnesį, esant mėnulio pilnačiai induistai barstosi ryškiaspalviais milteliais o antrąją šventės dieną laistosi spalvotais dažais. Ne mažiau spalvingos ir fotografijose įamžintos žmonių emocijos, nes tai – pavasario ir džiaugsmo šventė. Šalies sostinėje parodos autorius taip pat fotografavo musulmonišką Biswa Ijtema šventę, kurioje dalyvavo apie keturis milijonus maldininkų
Šie kontrastingi savo turiniu vaizdai R. Požerskio fotografijose sugula į kone tobulas kompozicijas, kurios traukia žvilgsnį mums neįprastu koloritu, tolimų geografinių platumų šviesos žaismu, pasikartojančiais formų ritmais. Tačiau šiuos vizualiai patrauklius vaizdus sukūręs talentingo fotografo regėjimo heroizmas (amerikiečių rašytojos Susan Sontag sąvoka) neatskiriamas ir nuo etinių prieštaravimų. Ar gėrėtis fotografijomis reikštų pripažinti, kad skurdus gyvenimas nuotraukose gali atrodyti gražiai ?
Požerskis į šį klausimą savo kūryboje atsakė prieš daugelį metų. Kitoniškumo, savitumo ieškojimai jam nesvetimi nuo pat kūrybinio kelio pradžios. Dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje keliaudamas su draugais po Lietuvą motociklais autorius atrado tuomet jam visai nepažįstamą religinių atlaidų pasaulį, kuris vėliau tapo bene svarbiausio jo fotografijų ciklo Atlaidai tema. Vėliau kelionių geografija plėtėsi. R. Požerskis jau ne vienerius metus dalyvauja festivalyje Degantis žmogus, vykstančiame JAV Vakarų pakrantėje esančioje Nevados dykumoje, kuri kiekvienais metais, besibaigiant vasarai prisipildo ritualinio vyksmo ir karnavališkų šiuolaikinio meno projektų.
Tačiau nepriklausomai nuo geografinės ir kultūrinės aplinkos svarbiausi R. Požerskio kūrybos ir pasaulėžiūros principai išlieka tie patys. Dokumentinis atvaizdo aspektas, jo perteikiama informacija, kaip ir estetinis grožis fotografui yra lyg tolimasis atvaizdo planas, tik padedantis išryškinti įamžintų žmonių charakterį, jų emocijas ar gilesnius dvasinius išgyvenimus. Taip pat R. Požerskis žvelgia ir į Bangladešo kasdienybę bei šventes – tęsdamas Lietuvos ir tarptautinės humanistinės fotografijos krypties tradicijas savo darbais autorius teigia, kad žmogiškieji ryšiai ir gyvenimo džiaugsmas yra universalios vertybės, nepatiriančios nuvertėjimo net ir sunkiomis aplinkybėmis.
Tomas Pabedinskas
