„Erdvių transformacija“ – tai trumpametražis virtualios realybės videoeksperimentas, miesto ir kaimo erdvių transformacija, išreiškianti sąsają tarp šiuolaikinių technologijų, miesto ir visuomenės, pasitelkiant virtualiosios realybės vaizdavimo metodą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Videomenininkas Tadas Marcinkevičius remiasi postmodernizmo hipertikrovės idėja, kurioje teigiama, jog ypatingai technologiškai pažengusiuose postmoderniuose civilizacijose sąmonei nebegalima atskirti realybės nuo simuliuojamos realybės.
„Šiandien abstraktuojamasi nebe žemėlapiu, antrininku, veidrodžiu arba sąvoka. Simuliuojama nebe viena ar kita teritorija, referencinė būtis, substancija. Dabar pasitelkus modelius generuojama tikrovė, neturinti nei kilmės, nei realybės: tai hipertikrovė. Teritorija nebeina pirma žemėlapio ir negyvuoja ilgiau už jį. Nuo šiol žemėlapis eina pirma teritorijos – simuliakrai eina pirma – jis gimdo ją ir, prisimenant Borgeso pasaką, šiandien būtent teritorijos skutai palengva pūva skersai išilgai viso žemėlapio. Tikrovės, o ne žemėlapio liekanos išnyra šen bei ten dykumoje, kurią palieka po savęs ne imperija, o mes patys. Tai tikrovės dykuma.“ Ištrauka iš Jean Baudrillard, „Simuliakrai ir simuliacijos“, [„Simuliakrai eina pirma“. Vilnius: Baltos lankos. 2002. 7.]
Menininkas analizuoja sąsają tarp virtualiosios realybės ir tikrovės erdvių. Keliamas klausimas – kaip virtualioji realybė pakeičia tikrąją realybę? Ar iš viso įmanoma pakeisti tikrąją realybę, ar vis dėlto virtualioji realybė yra aukščiausia realybės simuliacijos manifestacija?
Šis videoeksperimentas yra tęstinis projektas, siekiantis tyrinėti klausimą apie miesto erdves, jas formuojančią architektūrą, gamtos ir šiuolaikinės visuomenės interakcijas su technologijomis ir jų perkėlimą į virtualią erdvę. Ką tai reiškia mūsų visuomenei, kai tikroji realybė vis labiau perkeliama į virtualią erdvę?
Pasitelkiant naujausias šiuolaikines technologijas, naudojant tikrovės perkėlimo technikas į virtualią erdvę ir jas animuojant, menininkas sukuria vizualini naratyvą tarp žiūrovo ir miesto bei gamtos erdvių.
Atsižvelgiant į technologinį progresą, leidžiantį kūrėjams išnaudoti naujas meninės išraiškos formas, šioje veikloje videomenininkas taiko šiuolaikinėmis technologijomis grįstus kūrybinius metodus, tokius kaip realių miesto erdvių perkėlimas į virtualią erdvę. Visa tai atliekama 360 fotografijos ir filmavimo metodu bei naudojant vaizdo manipuliavimo ir animavimo programas, pasitelkiant abstrakčias animacijas atskleidžiančias ryšį tarp miesto erdvių ir technologinės visuomenės. Taip tyrinėjamos virtualiosios realybės galimybių ribos.
Tadas Marcinkevičius – video menininkas, 2015 m. įgijo VDU Naujųjų medijų meno bakalauro laipsnį, Fluxus meno ministerijos rezidentas, performanso meno atlikėjas, Fluxus meno atstovas, atlikęs darbus su tokiais menininkais kaip Jonas Mekas, Auris Radzevičius ir kiti.
Pasak video menininko Tado Marcinkevičiaus, virtualiosios realybės (VR) technologija yra gana nauja tiek Lietuvos, tiek pasaulio kontekstu, todėl šios raiškos priemonės panaudojimas yra mažai pritaikytas Lietuvoje ir turi didelį potencialą augti.
Virtualaus filmo projektą galima pažiūrėti internete.