VDU teatre – susitikimai su ypatingais svečiais
Gruodžio 5 d., trečiadienį, 19.30 val. VDU teatre (S. Daukanto g. 27) vyks „Uždaras vakaras“ – pirmasis susitikimas su gerai pažįstamu teatro žmogumi, kuris surengs specialų pasirodymą. Tokius susitikimus su ypatingais svečiais VDU teatre žadama rengti nuolat.
Uždaras vakaras – gerai pažįstamas žanras. Šiuos žodžius kartais perskaitai, priėjęs prie teatro, koncertų salės ar restorano durų. Jei net ir neketinai eiti vidun, jei prie tų durų atsiradai atsitiktinai, tiesiog eidamas pro šalį – tampa smalsu: kas gi ten tokio ypatingo, kas, nuo ko ir kodėl šįvakar užsidarę slepiasi? Tuo metu pro tave į vidų skuba iš matymo gerai pažįstami veidai. Greit susigaudai, kad dauguma jų kažkaip susiję su kūrybinėmis profesijomis. Aktoriai, architektai, muzikantai, režisieriai, mokslininkai, rašytojai, dailininkai, poetai, žurnalistai. Jų draugės, draugai ir prijaučiantys. Greit sumeti – bohema… Matei juos parodų atidarymuose, kino festivaliuose, spektaklių premjerose, filharmonijoje, džiazo koncertuose, gal net sėdėjai prie gretimo stalelio lauko kavinėje.
Norėtum susipažinti iš arčiau? Pagalvok, kaip patekti vidun. Turėtų pavykti, juk ne pirmas kartas. Apsimesk, kad esi vienas iš jų. O gal tu tikrai esi vienas iš jų? Tuomet gerai pataikei: seni pažįstami, sava kompanija. Jei meno, mokslo ir kitų sričių kūrėjų draugija tau laikinai atsibodo – ramiai eik šalin (namo ar į barą) ir sugrįžk kitą kartą, kai būsi geresnės nuotaikos. Juk vistiek sugrįši. Bičiuliai pasakys: vėl buvom susirinkę, o tavęs pritrūko.
Tik nepražiopsok – renkamės trečiadieniais (bet ne kiekvieną savaitę, sek gandus), 19.30 val. Tokiu laiku teatruose kažkada prasidėdavo spektakliai – prisimeni? Vadinasi, ir čia kažkas bendro su teatru. Kažkas vyks scenoje, kažkas sėdės sausakimšoje (o gal – pustuštėje) žiūrovų salėje. 84 sėdimos vietos, naujutėlaitė scena, joje – keli foteliai, raudonas stalas. Gęsta šviesos… Gerai pažįstamas Senamiesčio pianistas nuleidžia pirštus ant klavišų kaip tik tose vietose, kur pažymėtos tavo mylimos gerai pažįstamos natos. Scenoje pasirodo gerai pažįstamas kalbėtojas, su būdingu apsimestiniu kuklumu pasakoja eilinę (galbūt – girdėtą) istoriją ir pakviečia pagrindinį vakaro svečią – labai gerai pažįstamą teatro žmogų.
Nuo šios akimirkos viskas sukasi apie jį. Sėdėdamas minkštame fotelyje jis postringauja apie gyvenimą, atsakinėja į klastingus klausimus, skaito trumpą (7 min.) paskaitą tikriems ir įsivaizduojamiems studentams, egzaminuoja publiką, dirbtinai nustemba, išgirdęs čia pat scenoje choro jam dainuojamą mėgstamos dainos versiją, komentuoja nūdienos socialines, politines ir, žinoma, kultūrines aktualijas. Džiaugiasi spontaniškais (iš tiesų – gerai surepetuotais) plojimais, kuriais žiūrovai reaguoja į labiausiai pavykusius ekspromtus (jis juk taip ilgai juos ruošė). Valanda prabėga nejučia. Tu nori čia sugrįžti. Sužinojai, kad tas teatro žmogus kaskart bus vis kitas: tau pavyko per petį žvilgtelėti į būsimųjų sąrašą – oho, net ministrai, ambasadoriai ir (Euro-) parlamentarai. Kaip pavyko juos prisikviesti? Teatralų ryšiai… Suprantama, pasakysi ir draugams. Tik neatsivesk jų per daug. Juk vakaras – uždaras.
