VDU Menų istorijos, kritikos ir medijų bakalauro studijų studentės Jurgitos Ilčiukaitės straipsnis apie dailininko J. Maldžiūno kūrybą ir jo parodą „Parko galerijoje“
Įsisiūbavus rudens šėlsmui ir mūsų ramybei namuose, Kauno širdyje esanti „Parko galerija” atveria duris į Jono Maldžiūno parodą „Odė mažutėliams”.
Įkvėptas gamtos
Abstrakcionisto, pasižyminčio ekstravagantiška menine kūryba, savo darbais poetiškai kalbinančio žiūrovą ir siekiančio kreipti jo žvilgsnį į pačius mažiausius šioje Žemėje – kas gi jie?, drobėse ryškūs peliukų, paukščių, grybų ar kitų gamtos reiškinių motyvai, tačiau mažutėlių sąvoką ir parodos idėją menininkas palieka žiūrovui atrasti.
J.Maldžiūnas – ryškus tapytojas, grafikas, poetas, pedagogas ir labai gerai žinomas meninių akcijų sumanytojas. Meno pasaulyje labiausiai menininkas atsiskleidžia per savo autorinę abstrakcijų tapybą, kuri nelieka nepastebėta ne tik Lietuvoje bet ir pasaulyje. Tai liudija gauta Jacksono Pollocko žmonos įkurto Pollock-Krasner fondo stipendija ir prieš 20 metų gautas kvietimas atstovauti Lietuvai geriausių 2 tūkst. dailininkų forume Nyderlanduose.
Gyvendamas savo sodyboje, J.Maldžiūnas kuria iš gamtos, čia kūryba ir įkvėpimas prisipildo gamtos vaizdinių ir jos spalvų mozaikos. Todėl nestebina net ir tai, kad abstrakcijai būdingas bedaiktiškumo principas J.Maldžiūno abstrakcijose mus pasitinka kitokia maniera ir parodo kitokią pusę: čia išvystame grybus, peliukus ar mažus gyvūnėlius, sukurtus ekspresionistine tapyba, su abstrakčiais figūrų elementais, tačiau vis dar gerai atpažįstamus. Mažutėliai – taip juos įvardija menininkas. Jie dažnai gyvena J.Maldžiūno drobėse, atgyja jo kūryboje, o menininko žvilgsnį patraukia labai paprastai – jie sutinkami jo sodyboje. Kartais menininkas juos vadina savo pašnekovais, kartais – ir draugais. Tie, kurių mes nepastebime, tai, kas mums atrodo arba nepatrauklūs, arba dažnai net neatkreipia mūsų žvilgsnio, yra išaukštinami, o jų garbei sukuriama abstrakčių paveikslų paroda kaip „Odė nepastebėtiesiems”.
Ryškus braižas
Čia sutinkama J.Maldžiūnui rečiau būdinga ramybe alsuojančių žemės, natūralių ochros spalvų gelmė, kurią kontrastais papildo lokalios spalvos. Dailininko idėja nenauja, gamtos motyvus, konkrečiai – grybus, svirplių ir pelių siluetus, menininkas kuria nemažai metų, tai neišsemiama ir visada įkvėpimą žadinanti tema. Šią temą galime pastebėti ir ankstesnėse parodose, tokiose kaip „La ma yu ru” (2014 m. „Meno parkas”), „Akmenuotas krantas” (2017 m. „Aukso pjūvis”), „Pašnekesiai” (2018 m., „Parko galerija”). Nors tema ir nėra naujausia dailininko kūryboje, tačiau vis dar žadanti naujų žvilgsnių į gamtą.
Į abstrakcijos rėmus įkomponuoti realūs objektai vis dar domina žiūrovus, o naujas koloritas leidžia naujai pažvelgti į siužeto vingius, pajausti smulkiosios gamtos grožį ir dažnai nepastebimą estetiką. Visus šiuos kūrybos motyvus galime nusakyti paprastai: tai menininko braižas, kurį kartais galime įvardyti kaip per daug pažįstamą ir nebenaują, o kartais – labai vertingą, tik menininkui būdingą stilistiką. Tai žiūrovo sprendimas.
„Parko galerijoje” veikiančioje parodoje atsiskleidžia menininko kūryba per darnų kolorito žaismą: čia sutinkama J.Maldžiūnui rečiau būdinga ramybe alsuojančių žemės, natūralių ochros spalvų gelmė, kurią kontrastais papildo lokalios spalvos: raudona, mėlyna, geltona. Taip blyški paletė praturtėja ir atskleidžia siužeto mintį. Ekspresyvios formos, kontūrai kartais kuria padūkusio, audringo peizažo elementus, kartais formos nurimsta ir užliūliuoja ramiomis spalvomis.
Parodos koncepcija ir paveikslų tema stebina panašumu. Įžengus į „Parko galerijos” parodų salę, pasitinka J.Maldžiūno tapybos braižas, autoriui būdinga koncepcija: abstrakcijos – skirtingos ir kartu panašios.
Motyvų burtai
Paroda leidžia pajusti menininko tapybą, godžiai gerti meno dvasią, kurią siekia perteikti žinomas menininkas. Vienos temos tęstinumas, o gal „Odės mažutėliams” ilgumas čia matomas aiškiai, su gana ryškiu cikliškumu. Tam pasitarnauja „Parko galerijos” jaukumas, profesionalus kuratorių žvilgsnis ir pagarba menui. Paroda pasižymi estetišku kūrinių eksponavimu, puikiai atskleistomis erdvėmis. Apibendrinant parodą galime įžvelgti ir senų ir naujų J.Maldžiūno kūrybos bruožų. Tiek parodos vientisumas, kūrinių išraiškos priemonių tęstinumas, pasikartojantis nuo drobės prie drobės, tiek siužeto tematika ir drobėse gyvenantys mažutėliai, jau matyti elementai, tačiau ramesnė spalvų mozaika, naujai atrasti abstraktyvūs ir ekspresyvūs potėpiai vis žadina lankytojų jausmus, kelia susižavėjimą kūryba ir smalsų klausimą – ko laukti toliau? Nors dėl pandemijos šėlsmo oficialus parodos atidarymas neįvyko, tačiau galerija lankytojus kviečia parodą apžiūrėti gyvai, užtikrinant saugų atstumą, ribojant lankytojų srautus, tačiau išlaikant labai artimą sąlytį ir ryšį su meno pasauliu, kviečia būti greta paslaptingų ir kiekvienam vis kita kalba kalbančių meno kūrinių.
Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/j-maldziuno-parodoje-ode-tiems-kuriu-nematome-997270
