Gervė – tai paukštis, kuriam nereikia spalvingos išvaizdos, jog pateisintų savo statusą. Visiems gerai pažįstamas pilkumas negali užgožti didingo, elegantiško ir grakštaus gyvūno, kuris daugelyje pasaulio kultūrų išlieka laisvės ir pilnatvės simboliu, rašoma Jurgitos Ilčiukaitės parengtame tekste.
Ištikimybės, taikos ir garbės ženklu tapęs sparnuotis sutinkamas ir menininkės Inesos Antanauskienės kūryboje. Personalinėje parodoje „Balta“ atsiskleidžia gervių silueto plastiškumas, viską jungiantys baltos spalvos deriniai bei taikos motyvai, kurie kartu persipina ir įprasmina parodą.
Gervės jau seniai tapusios I. Antanauskienės sielos ir jausmų išraiškos ambasadoriais. Kaip menininkė sako: „Stebint gerves atrodo, kad jos turi sielą, artimą žmogiškajai, kad jos jaučia, myli, džiaugiasi, ir liūdi taip, kaip mes, žino, kas yra ištikimybė, draugystė ir garbė…“ Bendrystė, harmonija ir stiprus tarpusavio ryšys yra tai, ko iš tikrųjų ieškome gyvenime, bet dažnai pametame. Paroda šią mintį primena, atgręždama žvilgsnį ne tik į gamtą, bet ir meną.
Išties menininkės darbuose vieno paukščio dominavimą galime matyti, kaip vienijančią kūrybos liniją ar išskirtinį braižą. Gervės autorę lydi ne tik Lietuvoje eksponuojamose, tačiau ir tarptautinėse parodose: Italijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje – jos jau tapę dailininkės atpažinimo simboliu.
Apdovanojimai taip pat išryškina meninių darbų išskirtinumą – Šveicarijoje, Italijoje, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose tarptautiniuose konkursuose pelnyti aukšti įvertinimai. O štai dalyvavimas Londono Meno Bienalėje, vykusioje Chelsea senamiesčio rotušėje 2021 metais, atkreipė ir Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje dėmesį, todėl Lietuvoje tapytų gervių siluetai puošia Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje interjerą Londone.
Žvelgiant į I. Antanauskienės tapytus paveikslus nesunku pastebėti, jog menininkės naudojama autorinė technika, kūrinio mintis atsiskleidžia per impresionistinį virpėjimą, tačiau reikia pabrėžti ir kontrastuojantį elementą – gervių figūrose atsispindintį ekspresionistinį judesį, kuris suteikia dinamiškumo pojūtį. Paveikslams būdingas faktūriškumas leidžia išskaidyti šviesą taip, kad figūros drobėse atrodytų plastiškos, o sustabdyta judesio akimirka tik pabrėžtų grakštumą ir laisvą mostą, kuris charakterizuoja paukščio gamtines savybes.
Abstrakčios figūros yra paslaptingos, tačiau lengva suprasti, jog kiekvienas kūrinys kalba apie tvirtą santykį su gamta, nepaliaujamą asmeninį sielos ryšį su dangaus klajūnais. Kūriniuose aiškiai juntamas romantinis požiūris į paukščio simboliką, tačiau tai ne tik vaizdo perkėlimas į drobę, viskas slypi daug giliau.
Gervė – vidinio skrydžio, taikos ir ramybės nešėja. Jos vaizdavimas – nepaliaujamas dvasinio polėkio realizavimas, ryšį randantis ne tik su autore, bet ir su žiūrovu. Laisvi potėpių mostai, abstraktyvios išraiškos fragmentai, dažų nubėgimai ir vieninga kūrinių harmonija leidžia įsijausti į melodingai perteiktą kūrinį, kuris su dvasiniu lengvumu pasiglemžia žiūrovo mintis ir suteikia raminančios laisvės bei pakylėjimo įspūdį. Taip žiūrovas yra įtraukiamas į melodingą gervių gyvenimo šokį drobėse.
Keletas eksponuojamų kūrinių yra nesusijęs su gervių simbolika, tačiau jie taip pat yra artimi gamtos vaizdiniams ar vidinio pasaulio išraiškai, taikos simbolikai. Kūrinius sieja dominuojantis baltos spalvos motyvas. Dienomis, kai broliškoje tautoje vyksta karas, balta spalva įgauna daugiau prasmių. Tai nebėra tik spalva, savyje talpinanti visą spalvų spektrą, tai spalva, tampanti istoriniu taikos simboliu, griaunančiu nesantaiką.
Kaip pati menininkė mini – dabar kūryboje baltasis periodas. Išties darbuose vyraujanti balta spalva, kurios žinutė nėra įprasta asociacija su estetiškumu ar tiesiog minimalistinės tapybos braižu. Baltasis motyvas pabrėžia laisvės simboliką, kur padangių paukštis kelia sparnus į laisvę ir taiką. Baltoje šviesoje slypi ir vidiniai išgyvenimai bei jausmai, kurie nusako, koks ilgas ir vingiuotas kelias veda į šviesą.
I. Antanauskienė dalinasi mintimis apie taikos misiją kūryboje, kuri persikelia į gyvenimo aktualijas bei tampa nebe simboliu, o būtinybe: „Mane pasiekė ir palietė popiežiaus Benedikto XVI mokymas apie taiką, jo išsakytos mintys apie taiką kūrinijos kontekste: pasak Dvasiškojo Tėvo, taika nėra tik konflikto nebuvimas. Idealiu požiūriu taika – tai harmonija tarp Kūrėjo, žmonijos ir likusios kūrinijos. Turėdama šią didžiulę Dievo dovaną – galimybę kurti, ją suvokiu ir kaip didelę atsakomybę, kuri kaskart kyla prisiliečiant prie kažko labai jausmingo, trapaus, kartais net ne iki galo suvokiamo…“.
Taikos troškimas neramiais laikais yra neatsiejamas vilties simbolis. Tikroji viltis niekada negęsta. Ji moko atpažinti tiesą ir veda į tikėjimą, pasitelkdama įvairius kelius. Vienas iš jų – menas. Vilties kupini menininkės žodžiai skambėjo ir parodos atidaryme – „Dar nenutapiau savojo tūkstančio gervių, bet labai tikiuosi, kad nutapysiu, kad kada nors pavyks… Ir šiandien tikrai žinau, kokį norą sugalvosiu – norą, kurį sugalvotume visi, suvokiantys, kad žmonijai labiausiai reikalinga taika bei harmonija. Labai svarbu, kad prie to prisidėtumėme visi kurdami bei gražindami pasaulį, net tuo metu, kai kažkas jį griauna…“
Regimi simboliai, šiuo atveju, paveikslai tai įprasmina ir garsiai dalinasi viltimi. Taip per meną laisvei suteikiami sparnai. Jie lydi baltu keliu ir baltu jausmu paliečia kiekvieno širdį.
Paroda Vilniuje, Stiklių g. 7, vyks iki birželio 7 d.
Teksto autorė – menotyrininkė Jurgita Ilčiukaitė.
Publikuota – LRT.lt
