Menų fakulteto dėstytojas A. Balaišis: kodėl kūrybiškumą tapo lengviau patikėti algoritmams, o ne žmonėms?
Augustinas Balaišis, Vytauto Didžiojo universiteto Kūrybinių industrijų bakalauro studijų programos vadovas
Nustokite kūrybiškumą kalinti galerijose: tai ne estetinis priedas, o viena svarbiausių kompetencijų, leidžianti spręsti sudėtingiausius verslo iššūkius. Tačiau kol Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) skambina pavojaus varpais dėl būtinybės skubiai perkvalifikuoti darbuotojus, Lietuvos verslas susiduria su paradoksu: nors apie kūrybiškumą kalbama daug, jis dažniau priskiriamas technologijoms, o ne patiems darbuotojams.
Per pastaruosius penkerius metus kūrybiškumo tema Lietuvos viešojoje erdvėje tapo itin aktuali – paminėjimų skaičius žiniasklaidoje išaugo beveik dvigubai: nuo 11 035 (2020 m.) iki 20 630 (2025-12-12 m.). Kaip pastebi duomenis analizavusios bendrovės „Mediaskopas“ duomenų analitikų komandos vadovė Austėja Daugirdaitė, nors verslo, technologijų ir darbo rinkos temų visuma viršija net tradicinį kultūros sektorių, už šių skaičių slypi esminė takoskyra tarp viešojo diskurso ir realybės įmonių viduje. Atrodytų, verslas pajuto šią tendenciją, tačiau atlikta analizė rodo, kad apie kūrybiškumą kalbame per technologijų ir inovacijų prizmę, bet pamirštame patį žmogų.
Skaičių kalba: kur dingsta kūrybinė kompetencija?
Surinkti duomenys leidžia įvertinti ne tik augimo mastą, bet ir tai, kokiuose kontekstuose kūrybiškumas įsitvirtino stipriausiai. Metinė dinamika rodo reikšmingą paminėjimų šuolį, tačiau didžiausia jų dalis vis dar siejama su kultūra ir menais (18,8 proc.) bei švietimu ir ugdymu (17,9 proc.). Šios sritys kartu sudaro beveik pusę viso matomumo srauto.
Verslo sektorius, nors ir deklaruoja inovacinius siekius, kūrybiškumą dažniausiai sieja su technologijomis. Temos „Verslas ir inovacijos“ (8,99 proc.) bei „Technologijos ir skaitmenizacija“ (8,13 proc.) rodo aktyvų, tačiau specifinį komunikacinį toną. Čia kūrybiškumas tampa technologinio progreso, o ne žmogiškojo potencialo sinonimu.
Didžiausias paminėjimų trūkumas fiksuojamas būtent darbo rinkos temose, kur kūrybiškumas sudaro vos 6,6 proc. viso komunikacinio srauto. Tai signalizuoja pavojingą tendenciją: kūrybiškumą esame linkę perleisti algoritmams, tačiau vis dar per mažai akcentuojame jį kaip esminę, ugdomą darbuotojo kompetenciją. Jei žvelgtume į absoliučius skaičius, kultūra ir menai surinko per 53 tūkst. paminėjimų, o darbo rinka – vos 18,6 tūkst. Šis atotrūkis rodo, kad verslo vadyba vis dar neranda būdų, kaip kūrybiškumą paversti privalomu reikalavimu darbuotojams, nors būtent šis įgūdis yra viena iš nedaugelio nepakeičiamų funkcijų dirbtinio intelekto (DI) eroje.
Dažniausiai vartojami raktažodžiai: ką sako statistika?
Analizuojant Lietuvos žiniasklaidos diskursą per raktažodžius, matyti, kad kūrybiškumas pirmiausia siejamas su prasme ir verte, o ne vien estetiniu aspektu. Ryškus švietimo ir ugdymo diskursas – tokie terminai kaip „mokinys“, „mokytojas“, „pamoka“, „universitetas“ ar „gimnazija“ – rodo, kad švietimo sistema kūrybiškumą jau dešimtmetį sėkmingai pristato kaip ugdomą kompetenciją.
Verslo sektoriuje ši kompetencija vis dar paskendusi „inovacijų ir progreso kalboje“. Čia kūrybiškumą supa tokie raktažodžiai kaip „technologija“, „procesas“, „sistema“, „priemonė“, „produktas“, „intelektas“ ir „pokytis“. Verslui tai turėtų būti rimtas signalas. Jei švietimo sektoriuje kūrybiškumas jau tapo „ugdymo technologija“, kodėl verslo vadyboje jis vis dar laikomas neapčiuopiamu dalyku? Žiniasklaidos matomumas rodo, kad kūrybiškumas siejamas su gebėjimais, tyrimais ir intelektu, tačiau vadybos grandyse vis dar dominuoja skeptikai, kuriems kūrybiškumas asocijuojasi su chaosu, o ne su disciplinuotu problemų sprendimu. Švietimo sektorius jau suprato: kūrybiškumas yra raumuo, kurį reikia treniruoti klasėse ir auditorijose. Verslo lyderiai privalo suvokti: tas pats raumuo yra vienintelis būdas išvengti „bendrinių algoritmų“ spąstų.
Vaizduotė ir kūrybiškumas – ne sinonimai, o jūsų naujoji „operacinė sistema“
Šioje vietoje vadovams svarbu suprasti esminį skirtumą tarp vaizduotės ir kūrybiškumo. Vaizduotė yra gebėjimas pamatyti galimybes ten, kur algoritmai mato tik ribas – tai jūsų strateginis lygmuo, leidžiantis kurti naujus kontekstus, kurių joks DI negali numatyti. Tai intelektinis pamatas, ant kurio statoma unikali įmonės vizija. O kūrybiškumas yra raumuo, kuris tas vizijas paverčia veikiančiais sprendimais, procesais ir produktais. Be vaizduotės kūrybiškumas tampa tiesiog mechaniniu užduočių vykdymu, o be kūrybiškumo vaizduotė lieka tik nevaisingomis svajonėmis.
Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaita „Future of Jobs Report 2025“ tik patvirtina: analitinis ir kūrybinis mąstymas yra svarbiausi įgūdžiai, kurių poreikis iki 2030 m. tik augs. Tai nėra atsitiktinumas. Dirbtinio intelekto įrankiai gali generuoti tūkstančius variantų per sekundę, tačiau jie negali suteikti šiems variantams prasmės ar etinio svorio. Tai – žmogaus vaizduotės sritis.
Požiūrio į žmogų keitimas svarbus ne tik verslui – tai ir valstybės strateginis prioritetas, įtvirtintas vizijoje „Lietuva 2050“. Šiame dokumente vaizduotė įvardijama kaip kritinis įrankis, leidžiantis peržengti esamas mąstymo ribas ir pasirengti ateities nežinomybei. Vaizduotė čia traktuojama ne kaip abstrakti vertybė, o kaip praktinis įrankis kurti naujus ateities scenarijus, kurie vėliau tampa realiais ekonominiais ir socialiniais pokyčiais.
Gyvename laikmetyje, kai techninės užduotys bus visiškai automatizuotos, todėl gebėjimas kūrybiškai jungti skirtingas idėjas tampa viena iš nedaugelio nepakeičiamų funkcijų. Kūrybiškumas ir vaizduotė versle privalo sugrįžti iš technologinių aprašymų į kasdienę vadybą. Tai nėra „priedas“ – tai pamatas, ant kurio statoma unikali jūsų įmonės vertė. Jei jūsų komanda nebus sistemingai treniruojama naudoti vaizduotę kaip darbo įrankį, verslas rizikuoja likti tik pigių, standartizuotų sprendimų vykdytoju. Algoritmai gali optimizuoti praeitį, bet tik žmogaus vaizduotė gali suprojektuoti ateitį. Vaizduotė yra jūsų verslo operacinė sistema (OS), o kūrybiškumas – programinė įranga, kurią ši sistema leidžia naudoti efektyviai.
Kodėl darbo rinka ir tvarumo temos vis dar tyli?
Paradoksalu, bet mažiausiai apie kūrybiškumą kalbame ten, kur jis labiausiai reikalingas – darbo rinkos bei aplinkosaugos ir tvarumo temose. Aplinkosauga surinko vos 3,29 proc. viso komunikacinio dėmesio skirto šiai (kūrybiškumo) temai. Tai rodo praleistą progą spręsti sudėtingiausius planetos iššūkius pasitelkiant vaizduotę ir inovatyvų mąstymą, o ne tik sausus reguliavimus. Tvarumas be kūrybiškumo yra tik biurokratija; tvarumas su kūrybiškumu tampa konkurencinio pranašumo šaltiniu.
Darbo rinkoje matome panašų vaizdą. Ieškome „inovatyvių darbuotojų“, bet darbo skelbimuose vis dar dominuoja techninių įgūdžių sąrašai. Tai, kad darbo rinkos temose kūrybiškumas minimas rečiausiai, signalizuoja, jog darbdaviai vis dar negeba naudoti žmogaus vaizduotės kaip realaus įrankio.
„Dirbdami su organizacijomis matome, kad verslas nori rezultato – inovacijų, bet vis dar vengia proceso – kūrybiškumo, laikydamas tai neapčiuopiamu dalyku. Tai yra strateginė klaida. Kūrybiškumas versle nėra įkvėpimas, tai yra technologija ir disciplina“, – pabrėžia komunikacijos ekspertė ir kūrybiškumo praktikė Milda Gaulienė.
DI amžiuje techninės užduotys bus automatizuotos, todėl gebėjimas kūrybiškai jungti skirtingas idėjas tampa viena iš nedaugelio nepakeičiamų žmogaus funkcijų. Verslas turi suprasti: jei darbuotojas nėra ugdomas naudoti savo vaizduotę, jis negalės tapti DI įrankių operatoriumi – jis taps jų auka.
Ateitis priklauso ne algoritmams, o kūrybai
Tikrasis verslo konkurencinis pranašumas yra ne tai, ką DI gali padaryti, o tai, ką žmonės gali sugalvoti jį pasitelkdami. Transformacija prasideda ne nuo brangios programinės įrangos pirkimo, o nuo vadovų suvokimo, kad kūrybiškumas yra ugdomas profesinis įgūdis, o ne prigimtinė savybė.
Žiniasklaidos analizė rodo, kad visuomenės pasąmonėje kūrybiškumas jau siejamas su intelektu, analize ir pokyčiu. Verslas nebegali sau leisti prabangos šį terminą naudoti tik marketingo šūkiams.
Nebėra kada laukti „tinkamo laiko“ ar įkvėpimo – kūrybinį mąstymą būtina pradėti treniruoti šiandien, nes tai vienintelė verslo dalis, kurios neįmanoma automatizuoti. Verslas, kuris išdrįs kūrybiškumą paversti matuojama vadybos disciplina, laimės kovą dėl ateities talentų. Ateities laimėtojai bus ne tie, kurie turės pažangiausią DI, o tie, kurie sugebės įgalinti žmones valdyti technologijas drąsiausiomis idėjomis. Sėkmės architektas visada liks kūrybiškas žmogus – jam tereikia suteikti įrankius, treniruoti jo raumenis ir leisti laisvai kurti.
