Menų fakultete. įvyks lenkų meno istorikės Annos Sylwia’os Czyż paskaita
2023 m. birželio 2 d. (penktadienį) 16 val. Menų fakulteto 207 aud. įvyks lenkų meno istorikės Annos Sylwia’os Czyż paskaita „Vilniaus rūmai XVII–XVIII a.“
Anna Sylwia Czyż yra Varšuvos Kardinolo Stefano Wyszyńskio universiteto Meno istorijos instituto profesorė, Lenkijos meno istorikų draugijos prezidentė. Jos mokslinių interesų sritis yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės menas, Pacų giminės veikla baroko kultūros kontekste, siejant su Abiejų Tautų Respublikos istorija. Nemaža dalis jos tyrinėjimų yra susijusi su ankstyvųjų laikų Lietuvos architektūra – sakraline ir gyvenamąja. A. S. Czyż yra beveik 70 straipsnių/skyrių ir knygų autorė apie Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Stepono Paco ir jo sūnų Kristupo Zigmanto ir Mikalojaus Stepono fundacijas, Vilniaus rūmus XVII–XVIII a. ir kt.
Vilniaus rūmai XVII–XVIII a.
Būtinybė turėti rezidenciją LDK sostinėje buvo siejama su aktyviu dalyvavimu politiniame gyvenime, statusu bei noru išsiskirti. Įvairios aristokratų bei didikų rezidencijos Vilniuje, jo priemiesčiuose įsilieja į spalvingą miesto kraštovaizdį, tačiau jos nesudaro vientisos grupės; statiniams būdingi panašūs architektūriniai sprendimai, kaip ir ankstyvųjų moderniųjų laikų Varšuvos, Krokuvos ir Liublino rūmams. Kaip ir kituose centruose, Vilniaus rūmų formos yra Abiejų Tautų Respublikos tendencijų ir vietinės specifikos rezultatas. Pirmasis veiksnys yra susijęs su Europos architektūros įtaka, antrasis – su specifine Vilniaus situacija, apimančia taisyklingų žemės sklypų nebuvimą, pastatų statymą tarp jau esamų tankių daugelio konfesijų pasaulietinių ir sakralinių pastatų, senesnių sienų panaudojimą, taip pat formalius apribojimus architektams ir statybininkams. Paskaitos metu rūmų architektūra bus atskleista daugeliu aspektų: rūmai mieste ir priemiesčiuose; vieta sklype, įsikomponavimas mieste ir priemiestyje; pastatų forma, planai, horizontali ir vertikali komunikacija; funkcinis išdėstymas; fasadai; stogai; kiemai ir sodai.
