Menotyrininkės dr. Aušros Vasiliauskienės vadovaujama komanda pradeda įgyvendinti mokslinį tyrimą apie Kauno karmelitų istoriją
Kompleksinis Vytauto Kavolio instituto mokslininkų tyrimas atskleis sudėtingą Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir Kauno basųjų karmelitų istoriją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto istorikų ir menotyrininkų komanda, vadovaujama menotyrininkės dr. Aušros Vasiliauskienės, pradeda įgyvendinti unikalų mokslinį tyrimą apie Kaune, Nemuno dešiniajame krante, Gedimino gatvės pradžioje, stūksančios Šv. Kryžiaus bažnyčios ir su ja glaudžiai susijusio basųjų karmelitų vienuolyno istoriją nuo XVI amžiaus iki Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Mokslinis projektas, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT), truks trejus metus.
Projekto dalyvių teigimu, šiandien Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia visuomenės atmintyje tapatinama su basaisiais karmelitais, pirmiausiai dėl to, kad nuo 2017 m. parapiją aptarnauja basųjų karmelitų ordino nariai, tačiau bažnyčios istorija, paveldas ir sąsajos su basaisiais karmelitais yra daug sudėtingesni.
Tirs ne tik unikalias Šv. Kryžiaus bažnyčios steigimo aplinkybes
Mokslinis projektas bus labai išsamus ir turėtų atskleisti svarbiausius Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir Kauno basųjų karmelitų istorijos etapus bei sakralinio meno paveldą XVI–XX amžiais platesniame Lietuvos ir tarptautiniame šios vienuolijos ir bažnytinio meno tyrimų kontekste, išryškinant sąsajas su dabartimi. Tyrimą vykdantys mokslininkai tikisi, kad toks kompleksinis tyrimas užpildys vieną iš Lietuvos fundamentaliųjų sakralinio paveldo ir miesto istorijos tyrimų spragų bei prisidės prie Kauno tapatybės sampratos gilinimo, naujai pažvelgs į tam tikrus stereotipinius istorinius ir paveldo vertinimus.
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo funduota miestietės Daratos Nabienės 1510 metais (XVII a. pab. pastatyta nauja). Iki 1772 m. ji buvo svarbi ir turtinga Kauno Šv. Petro ir Pauliaus parapinės bažnyčios filija, besirūpinusi Kaunakiemio tikinčiaisiais, ir su basaisiais karmelitais neturėjo nieko bendra, kol jiems neatiteko 1772 metais. V. Kavolio instituto atliekamas mokslinis tyrimas pagilins žinias apie šio laikotarpio (1510–1772 m.) Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ryšius su Kauno parapija, įvertins bažnyčios architektūros kaitą, eksterjero ir interjero pokyčius, ikonografinę programą.
Atspindės Kauno basųjų karmelitų ištakas Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčioje
Basųjų karmelitų istorija Kaune prasidėjo ne Šv. Kryžiaus bažnyčioje, o iki šių dienų neišlikusioje Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčioje, nugriautoje XIX a., ir prie jos veikusiame basųjų karmelitų vienuolyne. Tačiau tiek šios bažnyčios, tiek vienuolyno istorija iki šiol skendi visiškoje tyrimų tamsoje, kurią mokslininkų grupė ir bandys prasklaidyti. Šios dvi –Šv. Kryžiaus bei Šv. Elijo ir Šv. Teresės bažnyčių istorijos susijungia 1772 m., kuomet basiesiems karmelitams buvo perduota Šv. Kryžiaus bažnyčia. Projekto dalyviams svarbu bus nusakyti basųjų karmelitų regulos savitumus, dvasingumo bruožus europiniame kontekste ir jų atspindžius Kaune nuo XVIII a. pradžios iki 1772 m.
Basieji karmelitai Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčioje šeimininkavo palyginti neilgai, mažiau nei šimtmetį, nuo 1772 iki 1845 metų. V. Kavolio instituto mokslininkai išsamiai ištirs Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčios ir basųjų karmelitų padėtį šiuo laikotarpiu, sudarys Kauno basųjų karmelitų biogramas, išryškins jų ekonominę situaciją ir kasdieninio gyvenimo savitumus. Be to, mokslinis projektas gilinsis į bažnyčios ir vienuolyno ansamblio formavimosi istoriją, architektūros bruožus, ikonografinę programą ir jos sąsajas su basųjų karmelitų dvasingumu.
Parodys Šv. Kryžiaus parapijos lenkiškumą tarpukariu ir disidentinį pasipriešinimą sovietmečiu
Po basųjų karmelitų vienuolyno uždarymo 1881 m. Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia tapo parapine, ir šias funkcijas atlieka iki šių dienų. 1918–1940 m. didelę šios bažnyčios lankytojų dalį sudarė lenkakalbiai tikintieji, ir tai buvo nepalankiai vertinama tuometinėje tarpukario Lietuvos visuomenėje, ir tai galėjo būti priežastis, kodėl nelabai norėta gilintis ir į jos istoriją. Tačiau sovietmečiu Šv. Kryžiaus bažnyčia buvo garsi disidentinio pasipriešinimo vieta. Vis dėlto, net šio laikotarpio tyrimai vis dar neatlikti. Šis LMT finansuojamas projektas taip pat tyrinės Kauno Šv. Kryžiaus parapijos susiformavimo ir raidos etapus 1881-1990 m., atskleis jos poveikį vietos bendruomenei, įvertins objekto meninius pokyčius, išlikusį sakralinio meno paveldą ir praradimus.
Projekte dalyvauja tiek patyrę, tiek jaunieji mokslininkai
Projekto vadovė, VDU V. Kavolio instituto vyresnioji mokslo darbuotoja bei Menų fakulteto Menotyros katedros docentė dr. A. Vasiliauskienė yra patyrusi Lietuvos senosios dailės, įskaitant sakralinio meno, ikonografijos, dvaro kolekcijų, tyrėja. Ji taip pat turi daugelio metų patirtį Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Lietuvos muziejų asociacijos valdyba suteikė jai 2020 Metų muziejininkės vardą ir skyrė premiją už profesinę veiklą populiarinant Lietuvos dvarų kultūros paveldą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Mokslininkė yra paskelbusi reikšmingų mokslinių publikacijų apie Kauno benediktinių vienuolyno meną ir šio vienuolyno Šv. Mikalojaus bažnyčios altorių ikonografijos ir meninės raiškos kaitą XVII-XVIII a., Kauno bernardinių paveldą, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ikonografiją XVII-XVIII a. Lietuvos dailėje, Rokiškio dvaro meno kolekciją, Oginskių dailės kolekcijos grafiką bei kitų svarbių mokslinių straipsnių apie Lietuvos senąją sakralinę dailę, ikonografiją, dvarų, bažnyčių ir vienuolynų meną.
Projekte svarbų vaidmenį atlieka kita patyrusi mokslininkė – istorikė prof. dr. Vaida Kamuntavičienė, kurios moksliniai interesai daugiausia apima Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir visuomenės santykių istoriją, mentaliteto raidą, mikroistoriją. Tarp svarbesnių jos mokslinių publikacijų – monografijos apie Katalikų bažnyčios ir valstybės santykius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. antrojoje pusėje, Kauno benediktinių vienuolyno istoriją XVII–XX a. pradžioje bei Krakių kotryniečių vienuolyną. Su kitais autoriais Dr. V. Kamuntavičienė yra paskelbusi mokslinių publikacijų apie Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedrą baziliką, Kauno benediktinių istoriją, Kauno bernardinių istoriją ir vienuolyno ansamblį XVI a. pab.–XIX a. (su Aušra Vasiliauskiene), taip pat sudariusi knygas apie Česlovą Milošą it kt.
V. Kavolio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, istorikas dr. Ričardas Jaramičius Lietuvos mokslininkų bendruomenei yra žinomas kaip vienas iš Trečiojo Lietuvos Statuto vertėjų. Jis apgynė mokslo daktaro disertaciją apie Kauno pavieto bajoriją politiniame gyvenime 1588–1648 m., tačiau savo magistro baigiamajam darbui jis tyrinėjo būtent Kauno basųjų karmelitų vienuolyną 1772–1845 m. Dr. R. Jaramičius taip pat aktyviai dalyvauja VDU moksliniame projekte apie bažnyčios santykius su valstybe ir visuomene Lietuvoje.
Kitas V. Kavolio instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas ir tyrimo komandos narys Dr. Žygimantas Buržinskas yra apgynęs disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikų ir stačiatikių sakralinės architektūros meninės sąsajos ir transformacijos carinės Rusijos valdymo metais”. Jis taip pat yra archeologijos magistras, Merkinės krašto muziejaus vadovas, išleidęs knygą „Istorinė Merkinės rotušė”, albumą „Merkinės miestas ir kraštas istorinėje kartografijoje” bei įvairių straipsnių apie Merkinės istoriją ir LDK architektūrą.
