Kūrybinės bendruomenės: lauko užrašai
Pasibaigęs Menų fakulteto Leonardo da Vinci „Naujovių perkėlimo“ programos projektas „Localise – tiriamoji kelionė kaip tyrimų, edukacijos ir praktikos modelis kultūros animacijos ir darbo su bendruomenėmis profesiniame rengime“ („Localise – Study trip as model of research, education and practice in vocational training in culture animation and community work“) pristato leidinį „Kūrybinės bendruomenės: lauko užrašai“.
„Šioje knygoje kūrybinės bendruomenės yra suprantamos kaip idėja, gimusi iš konkrečių grupių praktikos, o ne iš teorinių prielaidų. Ši idėja buvo suformuluota stebint įvairias iniciatyvas ir net dalyvaujant jose. „Bendruomenės“ sąvoka, kaip ji yra vartojama šioje knygoje, ne tik priskiria kolektyvinei veiklai tam tikrą vertę, bet visų pirma verčia mus išplėsti mūsų matymo lauką taip, kad į jį patektų tie, į kieno egzistavimą, istoriją ir pažiūras nėra atsižvelgiama kasdien. Sąvoka atvira naujos interpretacijoms bei nepastebimai ar pamirštai įvairovei, ir neapsiriboja darnos ir homogeniškumo stiprinimu. Šią bendruomenės sampratą lydi suvokimas, kad tarp individo ir grupės egzistuoja įtampa, ir atsižvelgimas į mėginimus juos subalansuoti. Dėl to ji glaudžiai susijusi su kūrybingų asmenybių bendruomenių vizija. <…>
Ši knyga pristato keletą projektų, inicijuotų arba skirtų konkrečioms žmonių grupėms, naudojančioms menines priemones tam, kad kalbėtų apie savo gyvenimus, užmegztų naujus santykius, pakeistų savo artimiausią aplinką, darytų įtaką vietos valdžios politikai bei tiesiog siekti savo tikslų. Šias bendruomenes nebūtinai apibrėžia bendra gyvenamoji vieta; jų narius gali vienyti socialinė padėtis, amžiaus grupė, etninė kilmė, religija, arba koks nors bendras tikslas ar problema.
Bendruomenių ir vietinių kultūros institucijų veikla lėmė šešių 2011-2012 m. įvykusių kelionių maršrutą. Šių iš ES Leonardo da Vinci programos lėšų finansuoto projekto „Localise“ rėmuose organizuotų tiriamųjų kelionių metu projekto dalyviai apsilankė Palenkės (Lenkija) ir Dzūkijos (Lietuva) regionuose esančiuose kaimuose, vidutinio dydžio miestuose – Stoke prie Trento (Didžioji Britanija) ir Kaune bei Klaipėdoje (Lietuva), ir dideliuose miestuose – Londone ir Varšuvoje. Projekto dalyviai susiskirstė į šešias grupes, kiekvieną iš kurių sudarė keliolika britų, lenkų ir lietuvių kultūros animatorių, menininkų ir tyrinėtojų, kurie siekė ne tik susipažinti su vietos papročiais, bet ir išnagrinėti, kokiais būdais šie yra perduodami. Žinių ir papročių perdavimas yra viena iš pagrindinių projekto pagrindinių tyrimų sričių. Tiriamosios kelionės modulis buvo sukurtas projekto eigoje . Tokiu būdu įgyvendinamos mokymosi pasitelkiant tyrimus ir mokymosi iš praktikos idėjos: kompetencijos ir įgūdžiai įgyjami vykdant individualius tyrimus aplankytose bendruomenėse ir keičiantis patirtimi su šiose bendruomenėse dirbančiais animatoriais. Šis požiūris į švietimą ir profesinį rengimą remiasi antropologine kultūros samprata. Pastaroji apima žmones ir visą jų veiklos socialinių ir kultūrinių aspektų gamą ir, perkeldama pažinimą į gyvos kultūros kontekstą, peržengia ribas tarp teorijos ir praktikos. <…>
Knygos struktūra atspindi kiekvienos tiriamosios kelionės metu aktyvuotų kontekstų bei šaltinių įvairovę ir primena kelionės ritmą. Kiekvienos dalies pradžioje pateikiama pagrindinė informacija apie konkretų projektą: kokių veiklų imtasi, kur ir kada jos buvo vykdomos, kas jose dalyvavo ir kas jas finansavo. Šį bendrą pristatymą lydi tekstai, pateikiantys skirtingus požiūrius į konkretų projektą. Autoriai siekė užtikrinti, kad kiekviena knygos dalis atsižvelgtų į regiono, kuriame projektas buvo vykdomas, sociokultūrinę charakteristiką bei į dalyvavusių žmonių požiūrius. Šis bandymas pristatyti kiekvieną iniciatyvą iš skirtingų perspektyvų suteikia knygai priartinimų ir atitolinimų dinamikos: skirtingi dalyvių balsai atsiduria greta valstybinės politikos gairių ar ištisų panašios veiklos sektorių tyrimų; istorinė apžvalga patalpinama šalia vietinės dainos žodžių ar knygoje aprašomo projekto rėmuose pastatyto vaidinimo scenarijaus. Knygoje taip pat yra ištraukų iš istorinių šaltinių, pasakojančių apie idėjas ar projektus, įkvėpusius ar esmingai papildžiusius čia aptariamas iniciatyvas. <…>
Taigi, ši knyga yra kvietimas leistis į individualią kelionę, kurios neįmanoma apibrėžti be jau įvykusių kelionių patirties. Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie 2011-2012 m. priėmė tiriamųjų kelionių dalyvius savo namuose, bendruomenės centruose, kultūros centruose ir teatruose, valandų valandas laukė vėluojančių keliautojų, kvietė juos prie bendro stalo, dalinosi savo darbo metodais ir įgūdžiais, pasakojo tiek apie sėkmes, tiek apie nesėkmes, atsakinėjo į sudėtingus klausimus ir priėmė svečių susižavėjimą ir kritiką, ir galiausiai pakvietė juos atvykti vėl. Ši knyga yra skiriama visiems šiems žmonėms.“
Zofia Dworakowska
