Ekspertai: šiuolaikinis menotyrininkas – aktyvus meno lauko kūrėjas

Pastaraisiais metais pasaulį sustabdžiusi pandemija bene skaudžiausiai palietė kultūros lauką – nors didžiąją dalį meno renginių pasitelkus šiuolaikines technologijas pavyko perkelti į virtualią erdvę, tačiau reikėjo surasti naujų būdų, kaip išlaikyti esamas ir pritraukti naujų auditorijų. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto menotyros ekspertų, dabartiniame kontekste svarbiu aspektu menotyros krypties studijas pasirinkusiems studentams tampa poreikis ne tik gerai išmanyti meno lauką, bet ir gebėti tinkamai komunikuoti apie jame vykstančius reiškinius.

„Šiandieninės meno praktikos kviečia menotyrininką būti kiek įmanoma atviresniu tarpdisciplininėms žinioms – gerai išmanyti šiuolaikinės filosofijos diskursą, medijų ir medijų technologijų kontekstą, turėti vadybos, komunikacijos ir kitų socialinių mokslų žinių“, – teigia VDU Teatrologijos katedros vedėjas, Nacionalinio Kauno dramos teatro meno vadovas doc. dr. Edgaras Klivis. Panašaus požiūrio laikosi ir VDU Menų fakulteto dekanė, prof. dr. Jurgita Staniškytė, teigdama, jog šiuolaikinis menotyrininkas turėtų siekti, kad menu ir kūryba kaip viešuoju gėriu galėtų naudotis kuo daugiau piliečių, todėl jam yra svarbu būti įvaldžius įvairias komunikacijos formas.

Kas yra šiuolaikinis menotyrininkas?

„Klasikinis menotyros apibrėžimas – tai meno ir kūrybos analizė bei sklaida, apimanti įvairias meno rūšis, žanrus, jungianti meno istoriją, teoriją ir kritiką. Kitaip tariant, tai noras išsiaiškinti ką, kaip ir kodėl kuria žmonės, kaip jų kūryba veikia visuomenę, o visuomenė – kūrybą“, – teigia prof. dr. J. Staniškytė. Anot profesorės, šiuolaikiniams menotyrininkams nebeužtenka būti tik ekspertais-vertintojais – jie aktyviai dalyvauja meniniame lauke jį formuodami: kuruoja meninius procesus, rengia festivalius ir parodas, užsiima kultūros politika ir diplomatija.

 

VDU Menų fakulteto dekanė prof. dr. Jurgita Staniškytė

„Norint sėkmingai įgyvendinti visą šios profesijos veiklų paletę reikalingos žinios iš įvairių disciplinų: meno istorijos, šiuolaikinės kūrybos, kritikos žinias privalo papildyti menų komunikacijos, projektų valdymo, auditorijų plėtros išmanymas, labai svarbus ir įvairių praktinių gebėjimų: kritinio teksto rašymo, medijų valdymo formavimas ir atnaujinimas“, – šiuolaikiniams menotyrininkams priskiriamas kompetencijas vardija profesorė.

Šimtmetį siekiančios tradicijos

VDU Teatrologijos katedros vedėjas E. Klivis pastebi, jog per 25 katedros gyvavimo metus katedroje dirbantys tyrėjai tapo Vakarų Europos ir Šiaurės šalių teatrologijos studijų ir mokslo tinklų bendruomenės dalimi – fakultete dėsto vizituojantys profesoriai ir teatro profesionalai iš užsienio, organizuojamos tarptautinės teatrologų konferencijos, kurių metu studentai gyvai pamato ir susipažįsta su šios tyrimų srities lyderiais. Pasak teatrologo, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje VDU menotyros studijos kurtos remiantis vakarietiška demokratine akademine kultūra, kuri išsiskiria savo įvairove, prieštaringais požiūriais ir tarpdiscipliniškumu.

Simboliška, jog praėjusiais metais minėto Lietuvos teatro šimtmečio istorija prasidėjo Kaune, kur tuometiniame Vytauto Didžiojo universitete seminarinio pobūdžio užsiėmimus su studentais ėmė rengti Balys Sruoga, o šiuo metu VDU Menų fakultete toliau tęsiamos tradicijos ugdant teatrologus. „B. Sruoga su savo mokiniais buvo pirmieji, kurie ėmėsi kurti profesionalią kritiką, o taip pat rašyti Lietuvos teatro istoriją. Tam tikra prasme esame panašioje padėtyje – Teatrologijos katedroje taip pat jautėme poreikį perrašyti teatro istoriją, pasiūlyti naujas teatro kritikos ir teorijos prieigas. Tik mūsų pirmtakams labiausiai rūpėjo atriboti lietuviškąjį teatrą nuo kitų tautų, įrodyti jo savarankiškumą ir unikalumą, o mums  su kolegoms praėjus šimtmečiui kaip tik rūpi rasti sąsajas tarp lietuviškojo teatro ir tarptautinių modernaus ir postmodernaus teatro sąjūdžių, atsekti ryšius su Rytų ir Vakarų Europos teatrine raida, vėl įrašyti Lietuvos teatrą į tarptautinius procesus ir reiškinius“, – teigia doc. dr. E. Klivis.

 

VDU Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis

Prieš dešimtmetį į teatrologijos studijų programą nuspręsta įtraukti su scenos menų vadyba susijusių studijų dalykus. „Dabar programa rengia studentus dvejoms svarbiausioms karjeros galimybėms: gali būti teatro kritiku ir tyrėju, visuomet pasirengusiu išeiti ir į labiau praktinį teatro prodiusavimo ir vadybos darbą arba tapti vadybininku, labai gerai išmanančiu teatrą, estetines teatro kryptis ir šiuolaikines tendencijas“, – atskleidžia teatrologas bei užsimena, jog nemaža dalis programos absolventų dirba teatro vadybos ir komunikacijos srityje.

„Šiuolaikinės kultūros logika lemia, kad kūryba, t. y. naujų teatro kūrinių gamyba, ir komunikacija, į kurią įeina auditorijų pritraukimas, marketingas, edukacija, reklama, kritika tampa beveik lygiaverčiais veiksniais“, – teigia E. Klivis. Anot teatrologo, seniai praėjo laikai, kuomet tik užtekdavo sukurti gerą spektaklį. „Su šiandienine kultūros pasiūla, „Metropolitano“ operos transliacijomis, „Netflix“, kultūriniu turizmu, pigiais skrydžiais tinkama, tikslinga, kompetentinga komunikacija yra būtina bet kuriam teatriniam procesui“, – kalbėdamas apie teatrologijos studijų aktualumą akcentuoja VDU Menų fakulteto docentas.

Profesinio kelio pradžia – dar prieš gaunant diplomą

24 veiklos metus skaičiuojančios VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė pasakoja, jog nuo pat įsikūrimo pradžios katedroje veikė stipri architektūros istorijos ir senosios dailės tyrinėtojų mokykla, ilgainiui išryškėjo modernios ir šiuolaikinės dailės bei taikomojo meno ir dizaino tyrimai. „Šiandien katedroje dirbantys vyresnės ir jaunesnės kartos mokslininkai ne tik rašo tradicines įvairių meno sričių istorijas – pasakoja apie menininkus, meno kūrinius ar meno stilius, bet ir svarsto aktualias kultūros paveldo apsaugos ir vadybos problemas, nagrinėja meninės kūrybos reikšmę visuomenės gyvenime, pavyzdžiui, diskutuodami apie meno sąsajas su istorija ir atmintimi, įvairių bendruomenių tapatybėmis ar netgi ekonominiais procesais“, – teigia L. Dovydaitytė.

Magistro studijų programos „Meno kuratorystė“ vadovė dr. L. Dovydaitytė išskiria vienintelės tokio tipo magistrantūros programos unikalumą Lietuvoje – studentams suteikiama galimybė meno istorijos ir teorijos išmanymą pritaikyti praktiškai – kuruojant parodas, organizuojant renginius, publikuojant tekstus, vykdant įvairialypę meno komunikaciją. Dar studijų metais studentai turi galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, semtis patirties bendraujant su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankant svarbias tarptautines parodas ir susitinkant su jų rengėjais, atliekant praktiką tarptautinėse meno organizacijose ir taip mezgant ryšius.

 

VDU Menotyros katedros vedėja doc. dr. Linara Dovydaitytė

„Tam tikra prasme studentai savo karjerą formuoja dar prieš gaudami diplomą. Šioje studijų programoje į meną žvelgiama plačiai, kaip į svarbią vizualiosios kultūros dalį ir kaip į reikšmingą politinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo faktorių. O meno kuravimas suvokiamas kaip tyrimais paremta praktinė veikla, tam tikras dialogo kūrimas ar provokavimas tarp menininkų, institucijų ir auditorijų pačiais aktualiausiais šiandienos klausimais“, – pasakoja L. Dovydaitytė. Menotyrininkės teigimu, programos absolventai aktyviai dirba kultūros srityje: rašo tekstus, kuruoja parodas ir koordinuoja festivalius, dirba galerijose ir muziejuose,  o viena absolventė pati yra įkūrusi sėkmingai veikiančią meno galeriją.

Ne tik akademinėje, bet ir ekspertinėje veikloje dalyvaujanti L. Dovydaitytė, kalbėdama apie dabartinius studentus, pabrėžia šių gebėjimą laisvai migruoti tarp fizinės ir virtualios realybės. „Bendraujant su jais yra įdomu galvoti apie naujas, hibridines meno pristatymo, pateikimo visuomenei, formas, kurios neapsiriboja įprastomis ekspozicijomis fizinėje erdvėje. Puikus to pavyzdys – gruodžio mėnesį atidaryta, karantino sąlygoms pritaikyta, lauke ir internete veikianti paroda, skirta Nacionalinio Kauno dramos teatro šimtmečiui, prie kurios kuravimo prisidėjo ir „VDU Meno kuratorystės“ studentės“, – džiaugiasi VDU Menų fakulteto docentė.

Komunikuoti kultūrą

Remiantis praėjusių metų pabaigoje žurnalo „Reitingai“ atlikta analize – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdomos menotyros krypties studijos jau ne pirmus metus lyderiauja šalyje. Pasak pašnekovų, toks įvertinimas parodo, jog VDU Menų fakulteto menotyros krypties programos – „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Meno kuratorystė“ bei „Teatrologija ir scenos menų vadyba“ – siūlo tai, kas yra reikalinga darbo rinkai, menų laukui ir jauniems žmonėms, norintiems veikti šioje srityje. „Esame svarbus meno tyrimų ir studijų centras tiek Šiaurės ir Baltijos šalių masteliu, tiek Lietuvos mastu, tiek ir Kaunui, kuriam akademinė humanitarija yra būtina šiuo metu taip sėkmingai kuriant ar vėl atrandant savo – oraus, europinės kultūros lygio miesto – atmosferą“, – pabrėžia doc. dr. E. Klivis.