Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Route 66“
Birželio 29 d., 18 val., Babtyno-Žemaitkiemio dvare (Kauno rajonas, Babtų seniūnija, Žemaitkiemio 10) vyks Romualdo Požerskio fotografijų parodos Route 66 atidarymas. Parodoje bus eksponuojama penkiolika didelio formato, spalvotų fotografijų, kuriose autorius įamžino garsiojo greitkelio, jungiančio JAV Rytų ir Vakarų pakrantes, vaizdus.
Šias fotografijas R. Požerskis sukūrė 2011 m., tris savaites keliaudamas po JAV Vakarų valstijas ir aplankydamas Nevadoje, Juodojo kalno dykumoje vykstantį festivalį Degantis žmogus. Parodoje pristatomos fotografijos leis žiūrovams susipažinti su kelio Route66 dabartimi ir išvysti jo šlovingos praeities reliktus. Vaizdinį pasakojimą apie žymųjį greitkelį autorius sukūrė parodydamas jį įvairiais aspektais. Parodos fotografijose užfiksuoti ir įspūdingi peizažai, ir pakelės degalinės bei užeigos, ir jų interjerus puošiantys amerikietiškos svajonės simboliai.
SONY DSC
Daugybei žmonių visame pasaulyje, per Centrinės Amerikos lygumas, iš Čikagos į Los Andželą 3940 km ilgio vedantis greitkelis, jau yra tapęs neatskiriama Amerikos kultūros dalimi ir laisvės simboliu. 1926 m. atidarytas greitkelis nuo 1985 m. nenaudojamas pagal savo pirminę paskirtį, tačiau, įgijęs nacionalinio kraštovaizdžio kelio statusą, iki šiol simbolizuoja laisvę keliauti ir būti nepriklausomiems.
Nuo kelio Route 66 neatsiejama bitnikų kultūra bei jos puoselėtos laisvės ir kelionių idėjos, kurios turėjo atgarsį ir sovietinių laikų Lietuvoje. 1972 metais atspausdinta Džeko Keruako romanas Kelyje tapo kultinė hipių knyga, keliautojų Biblija, padariusi milžinišką poveikį gyvenimo būdui. Ji propagavo laisvo, niekuo nesuvaržyto, neprisirišusio prie vietos ir daiktų keliaujančio žmogaus idėją. Iš Vakarų atėjusios vertybės nebuvo svetimos ir R. Požerskiui – jaunytėje jis su draugais keliavo motociklais po Lietuvą, fotografavo po Romo Kalantos susideginimo Kaune vykusius mitingus, o atsiradus galimybei, automobiliu apvažiavo ir ne vieną Europos šalį.
Vedinas atviro požiūrio į pasaulį bei noro pažinti kitas kultūras R. Požerskis ir šiandien nuolat leidžiasi į keliones. Dažnai jos nuveda ten, kur laisvės pojūtis ypač ryškus: autorius jau surengė ne vieną parodą ir išleido albumą skirtą alternatyvaus meno ir kultūros festivaliui Degantis žmogus, o dabar siūlo žiūrovams kartu mintimis keliauti greitkeliu, kuris ne vienai kartai reiškė galimybę atrasti, patirti ir geriau pažinti ne tik pasaulį, bet ir patį save.
Kelias Route 66 tai laisvė keliauti ir būti laisviems.
Paroda vyks iki spalio 15 d.
SONY DSC
Magistrantūros absolventei įteikta vardinė stipendija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) Meno kuratorystės magistro studijų programos absolventei Neringai Krikščiūnaitei studijų baigimo proga buvo ne tik suteiktas magistro kvalifikacinis laipsnis, bet ir įteikta vardinė 1000 EUR dydžio Saliamono Banaičio stipendija.
Absolventė studijų metu ne tik sėkmingai apgynė savo baigiamąjį darbą, bet paraleliai domėjosi ir tyrinėjo tarpukario Lietuvos menininkės Marijos Minginaitės (geriau žinomos slapyvardžiu Mary von Mingin) kūrybą. Šios veiklos rezultate paruošė menotyrinę apybraižą apie šios menininkės kūrybą ir veiklą. Už šį darbą, kuris praturtino žinias apie mažai žinomos ir tyrinėtos menininkės veiklą studentei ir buvo įteikta pati pirmoji vardinė Saliamono Banaičio stipendija.
Saliamono Banaičio vardinė stipendija universitete yra įsteigta 2016 m. jo vaikaičių, gyvenančių Kanadoje artėjančio Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Stipendijos tikslas – remti ir skatinti gabiausius universiteto studentus atliekant mokslinius tyrimus ar menines veiklas susietas su pirmosios nepriklausomos mažai žinomomis Lietuvos asmenybėmis, Pasaulio piliečiais.
Saliamonas Banaitis (1866.07.15 – 1933.05.04) – Nepriklausomos Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto studentas.
Kviečiame studijuoti Kultūros paveldo ir turizmo programoje
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kultūros paveldas ir turizmas“ 2016 – 2018 m. m.
VDU Menų fakultetas skelbia priėmimą į vieną populiariausių magistrantūros studijų programų „Kultūros paveldas ir turizmas“. Šios programos absolventai įgyja ne tik paveldo magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
KULTŪROS PAVELDAS IR TURIZMAS
Kam šios studijos skirtos?
Programos paskirtis – rengti aukštos kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros paveldo ir turizmo specialistus, turinčius menotyros žinių bei organizacinių įgūdžių, išmanančius kultūros paveldo raiškos formas ir jo socialinę, visuomeninę, istorinę reikšmę, galinčius profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą.
Ko išmokstama?
Studentai išmoksta savarankiškai spręsti kultūros paveldo apsaugos ir turizmo sistemose iškylančius klausimus ir problemas, įvertinti kultūros paveldo objektų būklę, jų apsaugos teisinius ir praktinius aspektus, taikyti šiuolaikinius apsaugos būdus, europinę paveldosaugos teoriją ir praktiką. Įgijus diplomą, plačias humanitarinio išsilavinimo teorines žinias galima kūrybiškai taikyti praktinėje veikloje: animuojant kultūrinio paveldo turizmą Lietuvoje, inicijuojant ir valdant kultūrinio turizmo ir paveldo animacijos projektus.
Kokios absolventų karjeros galimybės?
Baigus studijas, įgyjamas paveldo magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti Kultūros paveldo apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos poskyriuose, paminklų restauravimo įmonėse (ekspertais, meno istorikais, vadybininkais), Lietuvos kultūros ministerijos padaliniuose (muziejuose, bibliotekose, archyvuose). Programos absolventai gali įsidarbinti turizmo departamento padaliniuose, turizmo firmose (konsultantais, turizmo strategais, ekskursijų vadovais ar gidais), nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žiniasklaidoje ir mokslo institucijose, tyrinėjančiose kultūros paveldą.
Daugiau informacijos apie priėmimą rasite čia.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
el. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
VDU Judesio studijos premjera: spektaklis „Metamarfozė“
Birželio 13 d. 18 val. 30 min. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Judesio studijos premjera – spektaklis „Metamorfozė“.
Kiekvienas žmogus yra turėjęs patirčių, kurios sukrėtė ir paskatino keistis. Dauguma yra patyrę metamorfozes, po kurių suvokiama, jog kiekvienas yra atsakingas už savąjį likimą.
Judesio spektaklyje „Metamorfozė“ vaizduojama žmogaus asmenybės ir jo gyvenimo transformacija, kuri vyksta keturiais etapais: suvokimo, transformacijos, pirmojo atstūmimo ir susitaikymo. „Metamorfozė“ – tai vizualinis paminklas žmogaus kovai dėl savo laimės ir dvasinio išsilaisvinimo.
„Spektaklio pagrindu tapo mano trejus metus trukusi transformacija, kai nusprendžiau tapti šokėja. Turėjau save sugriauti ir iš naujo susikurti, kad galėčiau būti tuo, kuo troškau visą savo gyvenimą. Dalindamasi savo patirtimis su aplinkiniais suvokiau, jog daugelis patiria panašias transformacijas ir kad mus visus vienija troškimas atrasti savo gyvenimo pašaukimą, nesvarbu, ko tektų atsisakyti. Tad „Metamorfozė“ yra mano ir studijos narių dovana tiems, kurie nedrįsta žengti lemtingo žingsnio ir įgyvendinti savo svajonių,“ – pasakoja spektaklio kūrėja Justina Kiuršinaitė.
Šiame spektaklyje nesiekiama kurti šokio. Kūrinį sudaro improvizacija paremtos judesių kompozicijos, kuriomis interpretuojama nagrinėjama tema bei įkūnijamos autentiškos atlikėjų patirtys.
Idėjos autorė ir choreografė: Justina Kiuršinaitė.
Atlikėjai: Justina Kiuršinaitė, Mantas Liekis, Rūta Rainytė.
Spektaklis nemokamas.
Amžiaus cenzas: N- 16.
Dizainerė Jolanta Rimkutė apie madą ant neramių bangų
Jolanta Rimkutė – kostiumo dizainerė, „Studija LT“ viena iš įkūrėjų bei Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) „Mados dizaino“ studijų programos dėstytoja. Su kostiumo dizainere susitikome pasikalbėti VDU Šiuolaikinių menų katedroje, jos, kaip dėstytojos aplinkoje, apie madą, studentus bei augančią naujų dizainerių kartą.
Esate mados dizainerė. Kaip pasirinkote tokį kelią?
Sakyčiau, kad kelias pasirinko mane (juokiasi). Kai kuriais atvejais nežinai, kas ką gyvenime renkasi. Niekada negalvojau apie tokį pasirinkimą – studijavau Kaune, buvusiame Stepo Žuko technikume, pabaigiau odą. Buvau linkusi į visus menus ir visi menai sekėsi puikiai – tiek tapyba, tiek skulptūra, o vėliau ėmiau galvoti, kad noriu stotį į juvelyriką. Po to susidomėjau teatru. Tačiau aplinkybės susiklostė kiek kitaip – baigusi studijas įstojau į Dailės akademiją. Iš tiesų ganėtinai ilgai ieškojau savęs kaip kūrėjos – ieškojau per kokias raiškos priemones galėčiau išreikšti save. Ir galų gale, viskas susivedė į kostiumo dizainą. Nors pirmame kurse studijavau pedagogiką, tačiau perstojau į kostiumo dizainą. O tuo metu kostiumo dizainą studijavo garsusis septynetukas – Sandra Straukaitė, Juozas Statkevičius ir kiti. Akademijoje jie sukūrė tokią uždegančią atmosferą, o tuo metu buvo 1993-1994 metai ir tokios studijos atrodė tikrai labai įtraukiančiai. Kostiumo dizainas atrodė kaip labai palanki terpė saviraiškai. O be to, mano prosenelis buvo kriaučius (siuvėjas), mano senelio brolis buvo kriaučius, senelis kalvis. Leisdama vasaras pas močiutę eidavau pas vieną siuvėją, vien tik todėl kad gaučiau įvairių medžiagų atraižų. Kai taip pažvelgi į praeitį – tarsi atrodo toks mano pasirinkimas buvo nulemtas iš ankščiau.
Įvardinote 1993-1994 metų laikotarpį. Galbūt šį laikotarpį būtų galima laikyti mados dizaino kūrimosi pradžia nepriklausomoje Lietuvoje?
Nepriklausomoje Lietuvoje atsivėrė visiškai naujas mados puslapis. Pirmiausia, pagalvokime kas buvo iki tol. Buvo fabrikai ir Vilniaus modelių namai – kurie formavo savo kolekcijas, rodėsi žurnaluose. (Atrodo labai didelis visuomenės išsluoksniavimas – tai, kas skirta visiems ir tai, kas skirta išrinktiesiems). Taip, būtent. Ir šalia to egzistavo gūdūs džiunglių laikai – kažkas kažką atveža, siuva ir panašiai. Taip pat buvo ir vadinamieji „buitiniai“, į kuriuos atėjęs pas dizainerį galėdavai kažką išsirinkti pasiuvimui. Tačiau jau viskas vyko atviriau, laisviau – galėjai laisvai domėtis kur užsienio šalyse kokie yra dizaineriai, kokios vyrauja mados, taisyklės.
O ta profesija – kostiumo dizainas, atrodė taip pasakiškai. Kurti kostiumus modeliams, podiumui. O kaip iš to uždirbti – niekas nepamokė. Taigi tie metai – 1992-1996 – buvo sunkūs, pereinamieji. Fabrikai tuo metu buvo krizėje – jie užsidarinėjo. Bet jau vyko mados festivaliai – InVogue, Septyni+, Armada. Viskas virė, konkuliavo. Vykome į užsienyje vykstančius festivalius, be jokio didesnio finansavimo, tik gaudami paramą medžiagomis. Ir tas konkuliavimas, virimas buvo labai netolygus – vieni išgyveno, kiti smuko. Mados industrija yra laivas, ant neramių bangų – labai nestabilus. Atsivėrė ne tik Rytų, tačiau ir Vakarų įtaka. Vyko tikrai labai radikalūs pokyčiai.
Pabrėžiate, kad buvo tikrai sunku pradėti dirbti mados industrijoje. Tačiau stebint dabar vykstančius įvykius, Facebook ir kituose socialiniuose tinkluose jauni dizaineriai ima vis aktyviai reikštis. Rodos, jau būtų sunku rasti jauną žmogų, kuris nekuria. Kaip jūs vertinate tokią situaciją?
Vertinu labai palankiai. Man yra džiugu, kad mūsų bendras tautos bruožas yra kūrybiškumas. Kitas dalykas, pas mus Lietuvoje, yra lengvosios pramonės tradicijos – daug pas ką šeimoje yra siuvėjų, mezgėjų ir panašiai. Juk deficito laikai išmokė pasirūpinti savo apranga. Taigi, tai tarsi persiduoda iš kartos į kartą. Trečia, o ko jūs norite? Aplinkoje yra didžiulė fikcija. Tiek, kiek jaunų dizainerių pabaigia studijas – jiems nėra sukurta tiek darbo vietų. Taigi, jie susikuria darbo vietas sau patys. Ketvirta, kas yra labai svarbu, socialiniai tinklai labai palengvina kelią nuo kūrėjo iki vartotojo. Prieš dešimt metų būdamas kūrėju ir norėdamas parodyti savo kūrinius, tai galėdavai padaryti mugėse, arba iš lūpų į lūpas. O dabar viskas vyksta žymiai greičiau.
Kaip manote, ko reikia jauniems kūrėjams, kad jie taptų žinomi, kad susikurtų savo vardą?
Pirmiausia, reikia laiko ir noro kūrybiškai dirbti. Nepasidaro viskas taip greitai. Yra kelios išimtys, kuomet sėkmė aplanko labai greitai, tačiau tai tik menki pavyzdžiai. Taip pat reikia įvertinti savo charakterio savybes – jeigu sukuri savo vardą, jau turėsi į jį investuoti labai daug. Tai kaip mažas vaikas, kurį turėsi užauginti. Jeigu šiandien tu sukūrei įdomų, paklausų daiktą, reikia įvertinti ar turi verslumo, ar mokėsi ir vėliau dirbti su tais produktais. Vėliau jau tau reikės komandos, įgyvendinant savo idėjas. Reikia neskubėti, neperdegti ir orientuotis į tikslesnius planus. Taip pat čia yra svarbus ir kitas dalykas. Dabar gyvename labai vartotojiškoje visuomenėje, ir sukurtų daiktų yra be galo daug. Todėl reikia savęs klausti, ar nekuriame dar vieno nereikalingo produkto. Reikia sukurti ne vieno sezono prekes, kurios netampa šiukšlėmis madai praėjus. Kitas kelias, kad taptum pastebėtas – sugalvoti kokią nepaliestą nišą – savo turimą hobį susieti su dizainu. Reikia suvokti ir tai, kad turi išnaudoti savo kūrybiškumą – tarkim, susikuriant vieną produktą, kurio visiems reikės…
Esate Vytauto Didžiojo Universitete studijų „Mados dizaino“ programos dėstytoja. Galbūt galite palyginti savo studijų laikus ir tai, kas vyksta jau su naujais būsimais dizaineriais?
Tai, kas vyksta čia – Vytauto Didžiojo Universitete, Mados dizaino programoje, apskirtai yra labai skirtinga nuo to, kas vyksta Lietuvoje. Čia yra britiška sistema, kurią bandoma pritaikyti esamai rinkai. Yra labai įdomu, kokie dalykai prigis. Studentų patirtis jau yra kita – paskaitos yra anglų-lietuvių kalba. Įgaunamas labai stiprus žodynas ir studentai gali drąsiai po studijų konkuruoti tarptautiniuose kontekstuose, o ne vien čia, savo šalyje. Galimybių turėjimas yra žymiai didesnis.
Ar gali būti taip, kad dauguma jaunų kūrėjų, bodisi domėtis mados istorija ir tuo, kas vyksta aplinkui, o užsidaro savyje. Ir būtent iš to nesidomėjimo susidaro situacijos kopijavimo, plagijavimo terpei susidaryti – sukuri, tai kas jau yra sukurta.
Madą yra labai sunku apsaugoti – sunku apsaugoti savo autorystę. Mano požiūris – mada buvo ir bus kopijuojama. Kas pirmesnis, tas gudresnis. Visi tai žino, tik niekas neįrodys. Tokiu atveju, kūrėjo atveju reikia eiti į priekį ir kurti toliau. Lazda turi du galus – tu paėmei, tai ir iš tavęs paims. O suprasti dizaino, mados istoriją – tai yra labai gerai. Mada visuomet yra tam tikro laikmečio atspindys. Kada prasidėjo XX amžius? Po pirmojo Pasaulinio karo. O ką mes pakeitėme nuo 90-ųjų pabaigos? Gal tik atsirado internetas, gyvenimas socialiniuose tinkluose. Mada niekados nebūna pirma – tai yra veidrodis. Lūžiniai įvykiai keičia madą.
Koks lūžis turėtų įvykti, kad mada pasikeistų?
Turėtų pasikeisti ekonomika, estetika, filosofija. Man įdomiausia madoje šiuo metu yra idėja „šiandien ant podiumo, rytoj parduotuvėje“. Kadangi įprastai, tai, ką matome ant podiumo, parduotuvėse pasirodo gal po pusės metų. Nauja idėja skatina kolekciją nuo podiumo tuojau pat perkelti į parduotuves. Ir būtent čia kopijavimo, plagijavimo aspektas jau kur kas sunkesnis. Imtumeisi kopijuoti tai, kas jau akivaizdžiai sukurta.
Kitas įdomus mados aspektas – grįžta buvusios mados. Kas nulemia mados rato sukimąsi?
Jaunai kartai viskas nauja. Mano jaunystės mados, jums bus naujos. Kiekviena kartai vis nauja mada. Dabar itin populiaru 80-ųjų mados, tokios sovietikos atspindys. Mums, vyresniems, asociacijos jau neigiamos, jauniems – jie neturi tos skausmingos praeities, ir jų požiūris jau visai kitas.
Mada taip pat yra puikus maištas. Kad ir filme „Stilingieji“ (rež. Valerij Todorovskij), kuriame jaunuoliai savo apranga maištauja prieš sovietinį rėžimą. Ar dabar mada gali būti maišto forma, pasipriešinimo forma?
Gali, tačiau šiai dienai tai pasireikštų nieko nepirkimu. Nieko nepirkdamas tu maištautum prieš pačią reklamos įtaką, skatinimą vartoti.
Kokią matote mados ateitį mūsų šalyje?
Smagu, kad yra daug naujų vardų. Tačiau vartotojų nedaugėja. Jeigu vartotojų būtų daugiau ir jie remtų savo šalies kūrėjus, tada būtų labai puiku. Tačiau tokio didelio palaikymo sunku yra tikėtis. Labai svarbu yra šalies palaikymas. Pavyzdžiui, tam, kad Milanas taptų itin žinomas kaip mados miestas, centras, mados sostinė, valstybė į tai dėjo dideles pastangas. Antverpeno pavyzdys yra toks pats. Ir valstybės palaikymas leistų stabiliai laikytis tam mados laivui ant neramių bangų.
Daugiau informacijos apie Mados dizaino studijų programą.
VDU Menų fakulteto absolventų diplomų įteikimo šventė
Birželio 20–23 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko šventiniai diplomų įteikimo renginiai.
Birželio 23 d., ketvirtadienį, VDU Didžiojoje salėje 14 val. vyko Menų fakulteto (MF) bakalauro ir magistrantūros absolventų diplomų įteikimo ceremonija. Šiais metais diplomai buvo įteikti: Menotyros, Naujųjų medijų meno ir Vaidybos bakalauro studijų programoms, taip pat: Kultūros paveldo ir turizmo, Kūrybinių industrijų, Meno kuratorystės, Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantūros studijų programoms.
Fotomeno bienalėje Vokietijoje – 12 lietuvių kūryba
Šių metų birželio 25 d. 20 val. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje įsikūrusioje Hobeck‘o galerijoje (Leitzkau, Vokietija), bus atidaryta Lietuvos fotomeno bienalė, kurios pagrindinė tema – „Fotografinės istorijos“. Pavadinimas talpina kelionių, miestų, senamiesčių ir teatralizuoto festivalio tematika, žmonių tarpusavio santykių problematiką, vyro ir moters gyvenimo temas, tapatumo ir atminties aktualijas.
Bienalėje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuos išskirtine, specifine technika sukurtas fotografijas. Didingose pilies erdvėse bus pristatyta juodai balta ir spalvota fotografija, taip pat fotografijos, sukurtos naudojant cianotipijas (rankomis spaustos fotografijos), žuvies akies metodus, infraraudonųjų spindulių technikas, pasitelkiamas medijų menas, bus pristatoma analoginė, šiuolaikinė bei interaktyvioji fotografija. Demontruojant skirtingas fotografijos technologijas siekiama atskleisti fotografijos raidą nuo jos atsiradimo pradžios iki šių laikų. Bienalės lankytojai turės puikią galimybę susipažinti ne tik su skirtingas kartas atstovaujančių Lietuvos fotografų kūryba, tačiau ir su Lietuvos fotografijos istorinėmis slinktimis, per fotografijos technikų įvairovę atpažinti individualų fotografinio meno pasakojimą, temą ar žanrą.
Savotiška fotografijos bienalės intriga – skirtingų epochų meno sintezė, dialogas tarp to, kas šiuolaikiška, ir to, kas sena, t. y. greta žinomų šiuolaikinių Lietuvos fotografų darbų bus galima gėrėtis ir didinga viduramžių pilies architektūra. Bienalės atidarymo metu didelis dėmesys bus skiriamas ir medijų menui. Bus rodomas žinomų fotomenininkų Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės filmas „Degantis žmogus“, taip pat fotografo, medijų meno atstovo doc. dr. Remigijaus Venckaus filmas „Susikertančios linijos. Berlynas“.
Bienalėje dalyvauja fotografai: Alis Balbierius, doc. dr. Remigijus Venckus, prof. Romualdas Požerskis ir Monika Požerskytė, doc. dr. Rimantas Plungė, Rymantas Penkauskas, Gintaras Jaronis, Vilija Kailiūtė, Robertas Misiukonis, Kristina Valasevičienė, Iridijus Švelnys, Eglė Ščerbinskaitė.
Kviečiame kiekvieną, keliaujantį po Vokietiją, stabtelėti Leitzkau miestelyje, užeiti į pilį ir aplankyti parodą, susipažinti su skirtingomis fotomeno technikomis, pajusti šio išskirtinio renginio charizmą ir tarp parodoje eksponuojamų darbų susirasti savo favoritą. Paroda veiks iki rugpjūčio 7 d.
Bienalės reportažą apie fotomeno bienalės renginį filmuos didžiausias vidurio Vokietijos valstybinis televizijos kanalas MDR.
Parodos kuratorės – menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (Lietuva) ir dailininkė Jūratė Sližytė (Vokietija). Bienalės organizatoriai: Förderkreis Kultur und Denkmalpflege e.V. (Vokietija), dailininkė ir parodos kuratorė Jūratė Sližytė (Vokietija), VšĮ „Gabrielės meno galerija“. Bienalės partneriai: Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedra, Kauno Fotoklubas, Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Giedrės Bartelt Galerija „Trofėjas“, (Vokietija), Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, J. Vienožinskio Kauno kolegija menų fakultetas. Bienalės rėmėjai: Vyno parduotuvė „Weinzeit“ (Vokietija).
Daugiau informacijos apie renginį rasite : http://www.gabrielegallery.eu/bienale/
Pranešimas žiniasklaidai parengtas pagal parodos kuratorės Gabrielės Kuizinaitės tekstą.
VDU atstovai – konkurso „Išmanusis miestas“ laureatai
Šių metų žurnalo „Structum“ organizuojamame miesto architektūrinių koncepcijų kūrimo konkurse „Išmanusis miestas“ Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atstovai laimėjo antrą vietą už parengtą projektą Šiaulių rajono Kuršėnų miesto vizualiniam identitetui kurti „Nužiestas miestas“.
Birželio pradžioje Valdovų rūmuose, Vilniuje surengtos iškilmingos ceremonijos metu už 585 komisijos surinktus balus VDU atstovams įteikta Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko padėka, 500 eurų vertės prekybos tinklo „Senukai“ įsteigtas prizas ir konkurso „Išmanusis miestas“ simbolis – smėlio laikrodis.
Architektūrinio projekto Kuršėnams VDU atstovai: Raminta Miškinė, Tomas Puida, Miglė Dumbliauskaitė, Lina Pranaitytė, Urtė Pakers ir Eglė Januškienė. Projekto vadovė – VDU Menų fakulteto dėstytoja doc. dr. Jūratė Tutlytė. Vika Pranaitytė – architektė-konsultantė.
Apie projektą
Anot VDU komandos, išmaniųjų technologijų sprendimai papildys architektūriškai atsinaujinusį Kuršėnų miestą ir padės pritraukti daugiau turistų, skatins propaguoti aktyvų poilsį. Išnagrinėjus miesto teritorijų prieinamumą įvairioms amžiaus grupėms ir jau esamą situaciją pagal poreikį pagrindinė amžiaus grupė, kuriai skirtas siūlomas kalendoriaus (laikrodžio) sprendimas – vaikai, jaunimas, šeimos. Kuršėnų vizualinio identiteto kūrimo procese svarbus edukacijos principas, veikiantis kaip žaidimo forma.
„Erdvė virsta vietomis ne dėl nugludintų architektūrinių formų ar dizaino, o dėl žmonių jose, kur verda pilnas šurmulio, bendravimo, buvimo kartu gyvenimas ir nieko mieste nėra gražesnio už jo aplinkos atvirumą bei pagarbą žmogui“, – pagrindinę parengto projekto idėją pristato doc. dr. Jūratė Tutlytė.
VDU komandos teigimu, svarbu, kad išmanusis miestas būtų darnus ekonomine, socialine, kultūrine, ekologine prasmėmis, išsiskiriantis tolerancija, didele talentų koncentracija bei technologiniu pažangumu.
Šių metų konkurso „Išmanusis miestas“ pagrindinė užduotis buvo – teritorinės miestų plėtros kompleksinė galimybių studija – miestams svarbių perspektyvių teritorijų pritaikymas dabartiniams poreikiams ir šių teritorijų kompleksinis atnaujinimas, vadovaujantis darniosios plėtros principais. Informacinių technologijų ir duomenų srautų potencialo pritaikymas, siekiant pagerinti urbanistinę miesto erdvę bei miestiečiams skirtas paslaugas ir skirtingų kompetencijų suderinimas, ieškant visapusiškai motyvuotų ir realistiškų pasiūlymų.
Kauno Hanza dienos
Gegužės 20-22 d. „Kauno Hanza dienose“ interaktyvią ir pramoginę programą pasiūlė Vytauto Didžiojo universitetas. Kauniečiai ir miesto svečiai galėjo susipažino su vieninteliu audiovizualiniu maršrutu Lietuvoje, dalyvavo interaktyviame ture po tarpukario Kauną su „Oculus“ akiniais, stebėjo muzikantų pasirodymus.
Skelbiamas priėmimas į „Kūrybinių industrijų” magistrantūros studijų programą!
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2016 – 2018 m. m.
„Kūrybinių industrijų“ studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją. Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal 2015 m. studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.
2013 metais Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
Programą vertinę ekspertai pabrėžė išskirtinį programos inovatyvumą, konceptualų ir gerai praktikoje veikiantį tarpdalykinį programos pobūdį, dėstytojų ir administracijos atsidavimą, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarpdalykinėje aplinkoje, puikų programos valdymą bei nuosekliai plėtojamą grįžtamojo ryšio sistemą. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad „“Kūrybinių industrijų“ magistras VDU yra ambicinga, gerai sukurta ir pažangi mokymo programa. (…) Studentams naudinga pažangi programos koncepcija, kuri skatina kūrybiškai integruoti įvairius dalykus, atveriant puikias, vertingas tarpdalykines perspektyvas“.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą rasite čia.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
el. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
