Paroda „Magiškas veidrodis: miesto atmintis fotografijoje“

Šį ketvirtadienį, spalio 13 d., 17 val. VDU menų galerija „101“ kviečia į parodos „Magiškas veidrodis: miesto atmintis fotografijoje“ atidarymą. Parodoje pristatomos ne tik įspūdingiausios miesto fotografijos, datuojamos nuo XIX amžiaus, bet ir keliamas intriguojantis klausimas – kaip mūsų vaizduotėje yra kuriamas Kaunas?

soboras-pro-langa-lcva

Kaip mes prisimename Kauną? Kaip mūsų atmintyje Kaunas atrodo sovietmečiu ar tarpukariu? Su kokiais vaizdais jį siejame? Ar mūsų prisiminimai yra „autentiški“, susiję su mūsų patirtimis? O gal juos padiktuoja senos miesto nuotraukos, laikraščiuose, albumuose ar interneto platybėse matytos fotografijos?..

Paroda „Magiškas veidrodis: miesto atmintis fotografijoje“ tyrinėja, kaip kolektyvinėje vaizduotėje yra „kuriamas“ Kaunas – kokie nuotraukose užfiksuoti kraštovaizdžiai, pastatai ilgainiui tapo neatsiejama šio miesto vaizdinio dalimi. Parodoje pristatomos skirtingų laikotarpių „ikoninės“ fotografijos, mūsų kolektyvinėje atmintyje įtvirtinusios tokį miesto atvaizdą, kuris ir šiandien daugeliui siejasi ne tik su Laisvės alėja, Rotuše ar Soboru, – bet dažnai ir su pasikartojančiais šių vietų fotografijų rakursais.

Magiškas veidrodis yra senovės Kinijos meno rūšis, kai viena bronzinės formos pusė poliruojama taip, kad tampa veidrodžiu, o kita pusė – išraižoma, dėl ko ryškioje šviesoje veidrodis tampa peršviečiamas ir ant sienos projektuoja jame išraižytą raštą. Šios magiškos veidrodžio ir foto objektyvo savybės tapo šios parodos metafora, nurodančia į abipusius vaizdo ir atminties ryšius.

Taigi ar mūsų atmintis yra praeities veidrodis?..

Ar fotografija gali lyg veidrodis atspindėti miesto tikrovę?..

Paroda veiks iki lapkričio 11 d.

Teatro scenoje – apie demotyvaciją darbo rinkoje

Bedarbystė, naujas Darbo kodeksas, patarimai, kaip įsidarbinti ir rašyti motyvacinį laišką – aktualijos, tapusios mūsų kasdienybe. Šie klausimai neaplenkė ir teatro scenos: spalio 14-15 dienomis prancūzų režisierius Vincent Thomasset, teatras „Mens Publica“ ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) teatras klaipėdiečių publikai pristato premjerą „Nemotyvaciniai laiškai“ – spektaklį, kuriame subtiliai juokiamasi iš darbdavio ir darbo ieškančiojo santykių ir bendravimo normų.

V. Thomasset spektaklio „Nemotyvaciniai laiškai“ teksto autorius yra kitas Prancūzijos menininkas, plastinio meno atstovas Julien Prévieux. Ilgus metus jo rengto meninio socialinio tyrimo esmė – galios ir pusiausvyros revizija tarp darbdavių ir tų, kurie ieško darbo. Reaguodamas į darbo skelbimus, J. Prévieux septynerius metus darbdaviams rašė daugybę „nemotyvacinių“ laiškų, kuriuose argumentuotai išdėstė, kodėl nenori ar negali priimti jų pasiūlymų – kiekviename laiške sukuriamas vis kitas personažas ir vis kita situacija, pažįstama daugeliui ieškančių darbo.

„Rašote, kad „siekiantiems pasisekimo“ bus mokama 65 proc. minimalios algos per 6-9 mėnesius. Nematau ryšio tarp entuziastingo noro pasiekti sėkmę ir tokio mažo atlyginimo. Turbūt įsivėlė spaudos klaida, arba tokia maža alga savaime iššaukia sėkmės siekį, kas reiškia skubų išėjimą iš darbo. Tai akį rėžiantis paradoksas, kurį išnarplioti palieku Jums patiems. Tuo tarpu aš atsisakau Jūsų pasiūlymo ir raginu ateityje vengti tokio neapdairumo“, – viename iš laiškų rašė menininkas.

Dažniausiai į šiuos laiškus jis sulaukdavo ir darbdavių atsakymų, kurių sterilus, tuščias mandagumo tonas kartu su J. Previeux stilistiniais „pratimais“ tik išryškino šio ritualo absurdiškumą – kurčiųjų dialogą, parodantį, jog visa įdarbinimo sistema yra ydinga. Vėliau atrinkti geriausi laiškai pateko į knygą, pagal kurią ir buvo pastatytas naujasis spektaklis.

Tiek Prancūzijoje, tiek Lietuvoje „Nemotyvacinius laiškus“ į sceną perkėlė rašytojas ir režisierius Vincent Thomasset, pasitelkdamas tarpdisciplinines meno galimybes, daugiasluoksnę sceninę dramaturgiją. Kartu su J. Previeux ir kompozitoriumi Pierre‘u Boscheronu, jis meistriškai žaidžia meninėmis formomis, išlaikydamas temos rimtumą, tačiau parodydamas prancūziškai komišką požiūrį į darbo santykius.

„Paskutinius 5 metus vartojau tik Berno padažą, aitriųjų pipirų padažą, prancūziškų bulvyčių padažą, Amerikos padažą, Aioli, žuvies padažą, Burgundijos padažą ir Madeiros padažą. Ženkliai viršijau svorį, kuris leidžia laisvai judėti. Todėl manau, kad atitinku visus reikalavimus, keliamus norintiems tapti rajono direktoriumi. Tačiau Jūsų siūlomas darbas yra ne Paryžiuje, o aš negaliu pasitraukti toli nuo „Franprix“ prekybos centro. Todėl, deja, turiu atsisakyti Jūsų pasiūlymo“, – rašoma dar viename „demotyvaciniame“ laiške.

„Šis spektaklis yra kritika, tačiau ne atvira – parodant situacijas, o ne aiškinant. Jis mane sudomino dėl savo kalbos – visiškai skirtingų stilių laiškų. Todėl ir spektaklyje vaidina penki skirtingų amžių, stilių, kūno sudėjimų aktoriai, muzikos, ritmo, judesio atlikėjai. Matau juos kaip muzikos instrumentus, tik jie ne dainuoja, o vaidina“, – paaiškina spektaklio režisierius Vincent Thomasset.

spektaklis_prancuzas_20160827_0273

Prancūzas taip pat atskleidė, jog kiekviename „Nemotyvacinių laiškų“ spektaklyje jis skyrė bent vieną vaidmenį neprofesionaliam aktoriui – jo žodžiais tariant, žmogui, kuris nori būti scenoje, bet nenori vaidinti.

V. Thomasset nėra tipiškas teatro režisierius – nors karjeros pradžioje jam teko dirbti su žinomais Prancūzijos teatro ir kino kūrėjais, tokiais kaip Pascal Rambert, pats V. Thomasset turi unikalų stilių, kuriame skiriama daug dėmesio šokiui, choreografijai, performansams, kalbai tarp eilučių.

„Plastinis menas, judesys, modernus šokis – tai sferos, kur man geriausiai sekasi išreikšti savo mintis ir jausmus. Nemėgstu, kai teatre tiesiogiai kalbama apie karą, meilę ar dar kažką. Aš nenoriu kažko primesti – tik uždedu savitą, kitokį sluoksnį, kad publika žiūrėtų ir mąstytų, o ką ras spektaklyje, priklauso nuo jų pačių. Mėgstu galvoti, kad esu paskutinis savo pjesės skaitytojas“, – savo braižą apibūdino menininkas.

„Nemotyvaciniai laiškai“ yra pirmasis V. Thomasset spektaklis, pastatytas ne pagal jo paties tekstą, tačiau režisierius neslepia, jog tai svarbus ir jam labai įdomus darbas. Ne tik todėl, kad J. Previeux yra jo draugas, bet ir todėl, kad šį spektaklį jis priėmė kaip tam tikrą galimybę išanalizuoti teatrą.

Kritikai jau spėjo apibūdinti „Nemotyvacinių laiškų“ projektą kaip labai prancūziškos dvasios darbą – tačiau pats V. Thomasset tokiems palyginimams nepasiduoda.

„O ką reiškia „prancūziškos dvasios“? Aš pats esu prancūzas, todėl man labai sunku atsakyti, ar su šiuo palyginimu sutinku. Reikia būti išorėje, kad galėtum įvertinti, kas viduje“, – sakė režisierius.

V. Thomasset spektaklis „Nemotyvaciniai laiškai“ debiutavo 2015 m. „La Batie“ festivalyje Ženevoje, vėliau jis buvo rodomas ir Rudens festivalyje Paryžiuje.

Spektaklis „Nemotyvaciniai laiškai“ („Lettres de non motivation“) bus rodomas spalio 14-15 dienomis, 19 val., Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

Bilietų kaina – 12 Eur. Bilietus platina „Tiketa“, taip pat – renginio kasa 1 val. prieš spektaklį.

Koncepcija ir režisūra – Vincent Thomasset. Tekstas – Julien Prévieux. Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė. Režisieriaus asistentė – Austė Zdančiūtė.

Atlikėjai / aktoriai: Laima Akstinaitė, Goda Piktytė, Vilma Pitrinaitė / Monika Poderytė, Linas Tuleikis, Petras Venslovas.

Garso dizainas – Pierre Boscheron. Muzika – Pierre Boscheron, Vincent Thomasset. Kostiumus parinko Diana Kuzmickaitė. Scenos technikos direktorius – Vincent Loubière.

Prodiuseris – Teatras „Mens publica“. Koprodiuseris – VDU teatras. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba. Rėmėjai: spaustuvė KOPA, „IQ The Economist“, „Intelligent Life“, UPS, kavinė „Kultūra!“.

VDU atidarys daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą

Spalio 6 dieną 10 val. Kaune, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) iškilmingai atidarys naują daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą (V. Putvinskio g. 23).

Modernus, architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės architektūrinis kūrinys pastatytas istorinėje Kauno Naujamiesčio dalyje. Pastatas išsiskirs žaliąja koncepcija – bus apželdintas stogas ir fasadai, taip harmoningai integruojant pastatą į gretimų statinių ir žalių erdvių kompleksą.

Daugiafunkcinio mokslo ir studijų centre, kuriame įsikurs VDU Humanitarinių bei Politikos ir diplomatijos mokslų fakultetai, Inovatyvių studijų institutas, studentus ir dėstytojus pasitiks modernus dizainas, išskiriantis šviesa ir erdvės pojūčiu.

Centrinė pastato šerdis – biblioteka, kurios erdvė skirta studentų savarankiškam darbui, individualiam ir grupiniam mokymuisi, kūrybinei veiklai, poilsiui ir savišvietai. Pastate yra dvi Didžiosios amfiteatrinės salės (po 160 ir 180 vietų), modernios auditorijos (viena iš jų „Intermedix“) ir darbo vietos, poilsiui ir bendravimui skirti kambariai. Vestibiuliai ir holai pritaikyti taip, kad juose galėtų būti demonstuojamos parodos, o nuo terasų būtų galima grožėtis atsiveriančia Kauno panorama.

Atidarant daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą, jame, atidarymo dieną, nuo 11 val. vyks aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“, kuriame susiburs verslo, verslo ir viešosios politikos sprendimų priėmėjai, mokslininkai bei tyrėjai, kurie diskutuos apie inovacijų padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.

4T strategija

Daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras pastatytas įgyvendinant projektą Pasaulio Lietuvių universiteto idėjos realizavimas Vytauto Didžiojo universitete, dalyvaujant aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkoje, modernizuojant infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didina studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę, užtikrina aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir jų sėkmingą integraciją į įvairius ekonominės ir visuomeninės veiklos sektorius, skatina ir sudaro modernias sąlygas mokymuisi visą gyvenimą įvairioms visuomenės grupėms.

Įgyvendindamas šį projektą VDU kuria naują strategiją ir plėtros koncepciją, kuri aprėpia tokias kryptis kaip tautinio tapatumo, tarptautinės ir tarpdisciplininės dimensijų stiprinimas, aktyvesnis mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimas, studijų, mokslo ir verslo glaudesnis jungimas, tinklų su įvairiomis socialiniais dalininkais Lietuvoje ir užsienyje formavimas ir tolesnis plėtojimas. Nauja VDU plėtros trajektorija įvardinama „4T strategija― (Tapatumas, Tarptautiškumas, Tarpdiscipliniškumas, Tinklai).

Visos šios kryptys sudaro vieningą sąlyginai vadinamą Pasaulio lietuvių universiteto koncepciją, kurią plėtoja VDU. Pasaulio Lietuvių universiteto kūrimas reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui, tarptautinio bendradarbiavimo platus užtikrinimas dėstant visas specialybes.

Projektas grindžiamas tinklinės Lietuvos idėja, kuri tampa akstinu vienyti, pritraukti Lietuvos piliečius ne tik pačioje šalyje, bet ir užsienyje, siekiant ugdyti jaunąją Lietuvos kartą bei sutelkti kol kas menkai įvertintą/išnaudotą Lietuvos mokslinį bei intelektualinį potencialą užsienyje.

Lietuvių emigrantų pasaulinis tinklas ne tik stiprėja ir plečiasi bet ir diktuoja veiklos sąlygas visai valstybei, taip pat aukštajam mokslui. Naujojoje strategijoje VDU planuoja keisti orientaciją skiriant daugiau dėmesio visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, aprėpiantį tinklinę arba Pasaulio Lietuvą. Pasaulio Lietuvių universiteto koncepcijos kūrimas ir įgyvendinimas nemenkina tradicinio universiteto siekiamybių, tuo pačiu reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui. Instrumentu kuriant patrauklias sąlygas ne tik emigrantų grąžinimui, bet ir emigrantų tamprioms, su Lietuva integruotoms veikloms gali tapti Universiteto, vykdančios aukštos kokybės studijas, užsiimančio aktyvia tinklaveika, vystančio bendradarbiavimą su verslu, valdžios ir savivaldos, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Vardinės prof. B. Vaškelio stipendijos konkursas

VDU skelbia kasmetinį vardinės prof. Broniaus Vaškelio stipendijos konkursą. Kviečiame teikti dokumentus iki spalio 19 d.

Universitete įsteigta buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių literatūros katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams literatūrologams. Dvi stipendijos dalys bus skiriamos Teatrologijos katedros studentams, viena − Lietuvių literatūros katedros studentui (-ei).

Pagrindiniai stipendijos skyrimo kriterijai

Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis (vidurkis – ne mažiau 8 balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos arba lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki spalio 19 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

Prašymą dalyvauti konkurse;
Gyvenimo aprašymą (CV);
Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate;
Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.

Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija. Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.

Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio mėnesį.

Dokumentus reikia pristatyti iki spalio 19 d. šiuo adresu:
Referentė Asta Šlapikienė
Menų fakulteto dekanatas
Muitinės g. 7–104, Kaunas

Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 877 ir el. paštu asta.slapikiene@vdu.lt.

Viešųjų erdvių kongresas –koks pilietiškumas (bus) ateities miestuose?

2016 m. rugsėjo 29–spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.

lietu_lt_10

Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.

Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.

Vieno iš renginio organizatorių Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės Inetos Dabašinskienės teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu,” – kviečia profesorė.

Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).

Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).

c_1a_rick-lowe-portrait-at-project-row-houses-in-houston_c

Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I.Jurkonytė, E.Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniame puslapyje (www.co-ops.lt).

Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).

Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.

Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.

Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).

Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).

Mokslo komitetas

Pirmininkas: Gediminas Urbonas, menininkas, Architektūros fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto Meno, kultūros ir technologijų programos direktorius, JAV

nariai

Nomeda Urbonienė, menininkė, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėja, Masačusetso technologijų instituto mokslinė bendradarbė, JAV
Jonathan Crisman, architektas, urbanistas, Miesto humanistikos programos direktorius, Kalifornijos universiteto Architektūros ir miestų dizaino fakulteto mokslinis bendradarbis, JAV
Ann Lok Lui, architektė, Architektūros, interjero ir dizaino objektų programos docentė Čikagos instituto Meno mokykloje, JAV
dr. Jūratė Tutlytė, architektūrologė, docentė, Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros vedėja, Kūrybinių industrijų studijų programos vadovė, Lietuva
dr. Tomas S.Butkus, urbanistas, leidėjas, Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto mokslinis darbuotojas, Lietuva
dr. Jurgita Staniškytė, menotyrininkė,Teatrologijos katedros profesorė, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto dekanė, Lietuva
dr. Ed Carroll, bendruomenių meno praktikas, Blue Drum steigėjas, Airija
Viktorija Rusinaitė, tyrėja, politikos mokslų doktorantė Vytauto Didžiojo universtete, tyrimų platformos Balticada bendradarbė, Lietuva
Dionizas Litvaitis, medijų tyrėjas, žurnalistas, tyrimų platformos Balticada bendradarbis, Lietuva

Organizacinis komitetas

Pirmininkė: Nomeda Urbonienė, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas & Masačusetso technologijų institutas, JAV

nariai

Ina Žurkuvienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Šarūnas Bagdonas, Judėjimas už Lietuvą be kabučių, Lietuva
dr. Julija Reklaitė, architektūros tyrėja, kultūros etaše Lietuvos ambasadoje Romoje, Italija
Dionizas Litvaitis, Balticada, Lietuva

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas (Lietuva), Jutempus tarpdisciplinio meno programa, tyrimų platfoma Balticada (Lietuva), dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV). Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje. Informacinis partneris – 15min.lt; Partneriai: Valstybės pažinimo centras, Doxa, Nacionalinė dailės galerija, Architektūros fondas, Lux Express.

Platesnė informaciją apie renginį:
www.co-ops.lt
www.fb.com/industriesofcrisis,
www.tw.com/co_ops

Daugiau informacijos:
Ina Žurkuvienė
Tel. +370 37 327960
Mob. +370 652 14555
El. paštas: ina.zurkuviene@vdu.lt

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” 2016 padėka

Menų fakultetas gavo mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė” 2016 organizatorių padėką už bendradarbiavimą rengiant tryliktąjį nacionalinį mokslo festivalį.

VDU mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“

Spalio 6 dieną Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), naujame daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įvyks aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“, kuriame susiburs verslo ir viešosios politikos sprendimų priėmėjai, mokslininkai bei tyrėjai, kurie diskutuos apie socialinių inovacijų, kurių įtaka ekonomikai kasmet didėja, padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.

7f6a9766-768x1152 „Renginyje vyks konferencija, kurioje dalyvaus įkvepiančias idėjas skleidžiantys pranešėjai, vyks kūrybinės dirbtuvės, mokslo ir technologijų demonstracijos, socialinių inovacijų pristatymas. Visose šiose veiklose įdomių užsiėmimų atras tiek moksleiviai, tiek ir mokslininkai, vadovai ar verslininkai“, – teigia VDU mokslo prorektorė Julija Kiršienė, kuri pabrėžia forumo atvirumą visuomenei ir išskirtinę galimybę nemokamai dalyvauti vienos dienos renginyje, subursiančiame tiek daug tarptautinių, skirtingų sričių lyderių.

VDU rektorius Juozas Augutis teigia, kad VDU forumo tikslas – socialinių inovacijų, mokslinių tyrimų, modernių ugdymosi technologijų ir procesų kūrimosi skatinimas ir viešinimas visuomenėje. „Išsilavinusios ir ne tik ekonomiškai, bet ir morališkai stiprėjančios visuomenės sėkmės garantas – tarpdiscipliniškumo plėtra, bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir viešojo sektorių stiprinimas bei pažangos skatinimas mūsų valstybėje“, – įsitikinęs J. Augutis.

re120937-975x1024

Socialinių inovacijų samprata kinta

Forumo pavadinimas „SOCIAL CODE“ ir pati idėja VDU pasirinkta neatsitiktinai – juk esminė jungtis tarp mokslo, verslo ir socialinės sferos yra socialinės inovacijos, kuriomis siekiama tenkinti socialinius poreikius, įgalinti ir sieti skirtingas žmonių grupes bendrai veiklai ir taip stiprinti tvarią piliečių visuomenę. „Tarpsektoriniai, tarpdalykiniai įvairių, anksčiau nebendradarbiavusių, visuomenės grupių ryšiai, nauji socialiniai tinklai leidžia spręsti visuomenės iššūkius, kurti naujus verslo modelius ir minimaliomis sąnaudomis išgauti didesnį poveikį nei vien technologinėmis inovacijomis“, – įsitikinusi J. Kiršienė.

Šiandien mūsų kasdieniniame gyvenime tokias inovacijas kaip „Facbook“, „Pokemon GO“, sutelktinis finansavimas (angl. crowdfunding), „Uber“ ar kitas priimame kaip savaime suprantamas, tačiau ar susimąstėme, kad technologinių inovacijų sėkmę iš esmės lemia būtent sinergija su socialine inovacija? Socialinės inovacijos, kurios sukėlė 4-ąją pramonės revoliuciją, tik įgauna pagreitį.

VDU mokslo prorektorė ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė J. Kiršienė pasakoja, kad socialinės inovacijos nebėra tik piliečių įtraukimas į valdymo procesus, tai pasitikėjimo bei drąsos rizikuoti kultūra, kuri labai reikalinga mokslo ir technologijų inovacijoms kurti. „Neseni įvykiai ES parodė, kad ekonomikos augimas pats vienas savaime negarantuoja skurdo panaikinimo ir kitų visuomenės iššūkių (klimato kaita, senstanti visuomenė, nedarbas, migracija) sprendimo, todėl reikalingas sisteminis požiūris siekiant spartinti aukštųjų technologijų plėtrą“, – apie būtinus pasikeitimus kalba VDU profesorė. re120163-919x1024

Konferencijos pranešimai: išgirsti neužtenka, reikia suvokti ir pradėti įgyvendinti

Į mokslo ir inovacijų forumą „SOCIAL CODE“ Kaune suvažiuoja tiek skirtingų profesinių sferų atstovai sukaupę patirtį skirtingose šalyse, tiek ir Lietuvos mokslininkai, verslininkai ir atstovai, kurie dalinsis ne tik gerąja patirtimi, bet savo pranešimuose atkreips dėmesį į problemas, trukdančias sėkmingai ir užtikrintai išnaudoti nuo kūrybiškumo neatsiejamas socialines inovacijas mūsų kaip pažangios šalies kūrime.

Pranešimus VDU konferencijoje skaitys tokie profesionalai, kaip Prancūzijos intelektualas dr.Dominique Wolton – Medijų ir politinės komunikacijos ekspertas, tyrimų centro CNRS tyrimų direktorius, medijų specialistas, jau 40 metų tyrinėjantis viešąsias erdves, politinę komunikaciją, globalizaciją, santykį tarp mokslo, technologijų ir visuomenės; JAV gyvenantis ir Silicio slėnyje dirbantis Romanas Zontovičius – rizikos kapitalo fondo “Nextury Ventures” (JAV) partneris, 2013 m. tarptautinio profesionalų tinklo “Global Lithuanian Leaders” išrinktas metų mentoriumi; JAV, San Franciske gyvenantis Julius Narkus – vienos iš pagrindinių rinkodaros personalizacijos platformos “Boomtrain” marketingo operacijų vadovas, anksčiau dirbęs svarbiausiose start-up erdvėse Sidnėjuje ir Londone, praplėsdamas programinės įrangos įmonės “Feedback Loop” galimybes ES rinkoje; konferencijoje bus galima išgirsti Fionn Dobbin– Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos filialo Rygoje dėstytoją, kūrybinių industrijų studijų programos vadovą, žinomiausio socialinio verslo Baltijos šalyse „Mammu“ ir „Design Development and Production Ltd.“ įkūrėją, kūrybos direktorių. Dalyvaus ir daugelis kitų išskirtinių svečių, kurie savo pranešimus skaitys skirtingose forumo erdvėse.

Skirtingos erdvės ir potyriai

„SOCIAL CODE“ forumas, kuris vyks naujai atidaromame architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės projektuotame VDU daugiafunkciniame studijų ir mokslo centre, bus suskirstytas į penkias erdves: startuolių aikštelę, atradimų bei ugdymo technologijų erdves, kūrybines dirbtuves bei vaizduotės salę. Juose apie mokslą bus galima ne tik sužinoti, bet ir išbandyti gyvai.

VDU Verslo praktikų centro direktorius dr. Osvaldas Stripeikis pasakoja, kad „Startuolių aikštelėje“ bus įsikūrusios interaktyvios erdvės, kuriose bus galima praktiškai susipažinti su inovatyviomis, disciplinų sandūroje gimusiomis idėjomis. „Pamatysite ką galima pasiekti, kai jėgas suvienija mokslininkai, tyrėjai ir studentai. Galėsite susitikti su studentais, įkūrusiais savo pradedančiąsias įmones (angl. start-up), išgirsti jų pasakojimus apie pirmus žingsnius derinant mokslą ir verslą“, – tikina pašnekovas.

osvaldas-stripeikis

VDU „Atradimų erdvėje“ bus galima atrasti esminę jungtį tarp mokslo, verslo ir socialinės sferos – socialines inovacijas, kuriomis siekiama rasti sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams. Atskirose erdvėse pasiskirstę kūrėjai interaktyviai pristatys savo socialinius projektus.

Taip pat bus galima išbandyti VDU laboratorijose taikomas aukščiausio lygio technologijas: multimedijų projektams skirtus virtualios realybės akinius „Oculus Rift“, neurotechnologijas arba kompiuterines, smegenų skenavimo, stimuliavimo, neurofiziologinių signalų registravimo technologijas ir t. t. Erdvėje taip pat veiks „Relax zone“, 3D vizualizacijos, „Tarpukario Kaunas“, „Išmanusis miestas“, „Dvasios gidas“. Technologijas mėgstantys moksleiviai galės dalyvauti jiems skirtuose specialiuose užsiėmimuose.

VDU Edukologijos katedros docentė Lina Kaminskienė, atsakinga už „Ugdymo technologijų“erdvę, kviečia mokytojus ir dėstytojus dalyvauti praktiniuose seminaruose ir kūrybinėse dirbtuvėse. „Užsiėmimų metu bus galima sužinoti apie pažangiausius, naujausius švietimo sprendimus ir išmėginti naujausius ugdymo metodus ir modelius. Taip pat bus atskleista ir patariama kaip taikyti ugdyme įtraukų, integruotą mokymąsi, kūrybiškumą, ugdyti kritinį ir analogijomis paremtą mąstymą“, – pasakoja VDU edukologė.

re120027-2-846x1024

Forumo „SOCIAL CODE“ rengėjai pasakoja, kad dvi erdvės – „Kūrybinės dirbtuvės“ bei „Vaizduotės salė“ – bus įdomiausios tiems, kurie į gyvenimą ir jo problemas žiūri bei sprendžia kūrybiškai. „Kūrybinės dirbtuvės“ bus skirtos interaktyvioms audiovizualinėms instaliacijoms, sceninei improvizacijai, idėjų generavimui, šokiui, dailės terapijai, fotografijai, pažinčiai su garso įrašų studijomis, jų veikla bei technine baze, praktiniams garso eksperimentams garso įrašų studijoje ir kitoms sritims. Moksleiviai galės dalyvauti interaktyviose paskaitose, skirtose kūrybiškumo ugdymui. „Vaizduotės salė“ bus erdvė, skirta pasisemti įkvėpimo socialinėms ir verslo idėjoms. Bus galima išbandyti kūrybiškumą (pavyzdžiui, idėjų generavimą su „LEGO Serious play“ metodika) ir inovacijų kūrimą skatinančius metodus, analizės, bendravimo ir problemų sprendimo technikas, paremtas verslo, organizacijos vystymosi, psichologijos sričių tyrimais. Čia bus galima praktiškai išmėginti, kaip spręsti problemas kūrybiškai ne tik asmeniniame, bet ir komandiniame bei organizaciniame lygmenyje.

Daugiau informacijos galima rasti čia.

Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus

lietu_lt_10-700x433

Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.

Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.

Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai), joje taip pat dalyvaus Menų fakulteto Menotyros katedros vedėja doc. Dr. Jūratė Tutlytė.

f_2016_09_10_urbonai-nomeda-ir-gediminas

Nomeda ir Gediminas Urbonai

Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniame puslapyje (www.co-ops.lt).

Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).

Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,
http://www.facebook.com/industriesofcrisis

Erasmus+ konkursas 2016/2017 m. m.

Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ambasadoriumi? Dalyvauk Erasmus+ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2016 m. rugsėjo 25 d.

Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių tarnybos skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu rugsėjo 30 d.

Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+ informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.

Erasmus+ programos koordinatoriai VDU Tarptautinių ryšių tarnyboje:

VDU studentams –„Erasmus+“ praktikos konkursas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba (TRT) informuoja, kad skelbiamas pirmasis konkursas studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2016/ 2017 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2016 m. lapkričio 13 d.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų/praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRT nustatytą formą).

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankos anketa;
Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRT nustatytą formą);
Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro/magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2016 m. lapkričio 23 d.

Daugiau informacijos