GilusKaunas – naujas „Dvasios gido” kūrėjų išmanusis maršrutas
„Dvasios gidas po senąjį Kauną” kūrėjai pristato alternatyvų išmanųjį maršrutą „GilusKaunas”. Mobiliosios aplikacijos pristatymas – gruodžio 13 dieną, antradienį, 18 val. Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56). Pristatyme dalyvaus maršruto kūrėjai – projekto sumanytoja Daiva Citvarienė, scenarijaus autorius žurnalistas Rytis Zemkauskas ir kiti.
Kažkada vadinta Kalnų, vėliau – Salomėjos Nėries – vardu šiandien V.Putvinskio gatvė – viena gražiausių, jaukiausių ir bene įdomiausią istoriją turinčių miesto vietų. Tai akademikų, profesorių, užsienio ambasadų ir muziejų gatvė, itin mėgstama turistų, istorijos ir meno mėgėjų. Be to, ji garsėja savo funikulieriumi, nuostabia tarpukario architektūra ir daugybe laiptų, jungiančių centro ir Žaliakalnio gyventojus.
Tačiau ši gatvė – tai ne tik ypatinga miesto Istorijos vieta. Tai gatvė, kurioje telpa tarpukario, sovietmečio ir šiandieninio miesto gyventojų pasakojimai, siūlantys neįprastą gyvą pasakojimą apie Kauną. Tai neįtikėtinų istorijų, daugelio miestiečių kartų įvairiaspalvių prisiminimų erdvė.
Ar žinote, kad šioje gatvėje buvo filmuotos kai kurios sovietmečio kino blocbusterio „Raudonmedžio rojus” scenos? Arba, kad čia beveik visi kiemai turėjo laiptus į kalną? Ir šiandien Putvinskio gatvėje stovi bene didžiausias balkonas visame Kaune, čia vis dar išlikęs ir veikiantis senoviškas “Schindlerio” liftas.
Ar žinote, kad šioje gatvėje gyveno vienas valstybinės Lietuvos vėliavos autorių, o greta – vienas garsiausių suomių-švedų literatūros autorių? Be to, sovietmečiu čia buvo įsikūrusi kavinė „Kava”, pirmoji nelegalių pankų susibūrimo vieta, o tarpukariu bene prabangiausiame – Lietuvos banko darbuotojų – name jo kūrikas čia pat augino kiaules.
Šiandien tai gatvė, kurioje ne tik greta įsikūrę garsiausias ir keisčiausias miesto muziejai, bet ir skiriami pasimatymai „prie funkės”, medžiojami pokemonai, iš letargo žadinami miesto kultūros židiniai. Tai gatvė, kurioje visada atrasi tai, ko nežinojai esant.
GilusKaunas yra alternatyvus low-poly stiliumi sukurtas 3D išmanusis maršrutas mobiliesiems telefonams, kuris padės pažinti vieną europietiškiausių miesto erdvių – Vlado Putvinskio gatvę. Mobilioji aplikacija (naudojanti GPS palydovinio navigavimo sistemą) nukreips jus neįprastu maršutu, pakels jūsų akis ir atgaivins primirštus pojūčius.
Maršruto pradžia – prie Žemaičių g. laiptų. Trukmė: 57 min.
Maršrutą po pristatymo rasite Google Play.
Kūrėjai:
Sumanymas – Daiva Citvarienė, scenarijus – Rytis Zemkauskas, programavimas – Egidijus Vaškevičius, Mantas Vaškevičius, garsinimas – UAB Alkida.
Daugiau informacijos:
Daiva Citvarienė
tel. 8658561929
www.atmintiesvietos.lt
Įteiktos Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos
Lapkričio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato posėdžio metu universiteto studentams už jų mokslinius darbus ir veiklą universitete buvo įteiktos vardinės stipendijos.
Rektorato metu, VDU rektorius prof. Juozas Augutis pasveikino ir VDU įsteigtos buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos laureates. Vaškelio vardinės stipendijos įteiktos VDU MF Teatrologijos katedros, Teatrologija ir scenos menų vadybos I kurso magistrantūros studentėms: Elvinai Baužaitei, Urtei Grigaliūnaitei ir Kristinai Apanavičiūtei bei Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros, Literatūros ir spaudos II bakalauro kurso studentei Andrėjai Liudžiūtei.
Rektoriaus B. Vaškelio stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams.
MF studentei įteikta Šiaulių banko vardinė stipendija
Lapkričio 30 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato posėdžio metu universiteto studentams už jų mokslinius darbus ir veiklą universitete buvo įteiktos vardinės stipendijos.
Rektoriaus prof. J. Augučio teigimu, įvairios privataus sektoriaus įsteigtos vardinės stipendijos VDU studentams yra nuoseklaus bendradarbiavimo tarp akademinės bendruomenės ir verslo rezultatas, vienas tokių pavyzdžių. Anot rektoriaus, vienas tokių pavyzdžių yra VDU socialinis partneris, vardinės stipendijos steigėjas –Šiaulių bankas.
„Bendradarbiavimas prasidėjo gana seniai ir to rezultatas yra ne tik stipendija, bet ir puikūs savo srities profesionalai, VDU absolventai, kurie dirba Šiaulių banke“, – pristato Šiaulių banko atstovas. Vardinė Šiaulių banko stipendija įteikta VDU Menų fakulteto studentei Karolinai Vitulskytei už kultūrinės veiklos indėlį VDU ir Lietuvai.
Įteiktos Viktoro Kuprevičiaus vardinės stipendijos
Lapkričio 30 d. VDU rektorato metu Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos studijų programos I kurso magistrantei Giedrei Ravaitytei ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Skandinavijos ir Baltijos šalių studijų programos II kurso magistrantui Evaldui Cydzikui buvo įteiktos vardinės kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijos.
Stipendijos studentams suteiktos už bakalauro diplominį darbą „Etienne’o Decroux draminės pantomimos samprata ir jos atspindžiai Modrio Tenisono pantomimos trupės veikloje” vadovė doc. dr. Rūta Mažeikienė (G. Ravaitytė) ir už bakalauro diplominį darbą „Kauno ir Raumos miestų medinės architektūros išsaugojimo patirtys” vadovė doc. dr. Laimutė Anglickienė (E. Cydzikas). Stipendijas ir diplomą konkurso nugalėtojams įteikė Viktoro Kuprevičiaus stipendijos steigėjas ir mecenatas kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.
Apie stipendiją
Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakulteto arba Muzikos akademijos magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą.
Šios stipendijos steigėjas – V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.
Apie V. Kuprevičių
Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo. Viktoro Kuprevičiaus vardu pavadinta viena Kauno pagrindinė mokykla.
Praktika Argentinoje: pažintis su pasaulio lietuviais
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) Kūrybinių industrijų bakalauro trečio kurso studentė, Indrė Mockutė, atliekanti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ tolimojoje Argentinoje, teigia, jog mėgaujasi kiekviena diena ir kad praktikos metu įgytas žinias ateityje pritaikys ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime.
„Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu įgytą patirtį grįžusi į Lietuvą“, – sako Indrė. Studentė į šią praktiką išvyko laimėjusi konkursą „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse“, kurį kiekvieną pavasarį organizuoja VDU, remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švietimo mainų paramos fondo kvietimu.
Kokie buvo Jūsų įspūdžiai nuvykus į Argentiną? Kokie kultūriniai skirtumai jus labiausiai nustebino?
Atvykus į Argentiną, jau po pirmųjų 1dešimt minučių man buvo pasiūlytas puodelis matės, tradicinio argentiniečių gėrimo, panašaus į arbatą, geriamo pro specialų vamzdelį ir populiariausias saldainis Argentinoje (arg. alfajor). Be šių dviejų dalykų Argentina yra neįsivaizduojama, taip pat kaip ir be futbolo, mėsos patiekalų, daugybės įvairiausių saldumynų, tortų ir konditerijos gaminių. Žmonės čia, manau, šiltesni nei klimatas.
Pasisveikindami vietiniai pabučiuoja vienas kitam skruostą, taip pat ir vyras vyrui. Prie nuolatinių apsikabinimų, bučinių ir šypsenų priprasti sunku nebuvo, tačiau Argentinoje yra nepaprastai daug dalykų, prie kurių prisitaikyti atrodo mažų mažiausiai keista ir neįprasta. Tortas pusryčiams, beveik jokių daržovių ant pietų stalo, termosas šilto vandens ir puodelis matės kuprinėje ir vakarienė anksčiausiai 22 val. – argentiniečio kasdienybė. Vakarienei 4 rūšių mėsa (arg. asado), o desertui – ledai į namus. Keisti pasirodė ne tik jų valgymo įpročiai. Namuose vaikštoma su batais, gatvėse karaliauja dideli ir tingūs šunys bei mėtosi krūvos šiukšlių. Savaitgalių naktys skirtos fiestoms, kurių metu groja vis tos pačias populiariausios argentinietiškos melodijos, o kur nors vėluoti bent pusvalandį vietiniams yra natūralu.
Kodėl pasirinkote būtent šią praktikos vietą?
Šią praktikos vietą pasirinkau, nes galėjau ne tik išpildyti savo gyvenimo svajonę ir atvykti į Pietų Ameriką, bet ir dėl to, kad ji puikiai atitiko mano siekius ir galimybes. Norėjau tobulėti šokių ir organizacinėje srityje, gilinti studijų metu sukauptas žinias, taip pat išmokti naują užsienio kalbą, kurti tarptautinius santykius bei keliauti. Visa tai dabar sėkmingai darau čia, Argentinoje.
Kaip ir kur radote informaciją apie tokią praktikų galimybę? Kodėl susidomėjote?
Lietuvoje šoku tautinio šokio meno ansamblyje „Nemunas“. Lietuvių savišalpos ir kultūros draugija Argentinoje, kurioje dabar atlieku praktiką, taip pat pasivadinusi „Nemunu“. Atsitiko taip, jog mano praktikos vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis buvo ir yra mano socialinio tinklo „Facebook“ draugų tarpe. Tokiu būdu jis sekdavo ansamblio veiklą Lietuvoje, o man buvo įdomu, kaip gyvena Argentinos nemuniečiai. Taigi, vieną dieną pamačiau savo būsimo praktikos vadovo žinutę asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kurioje buvo rašoma apie galimybę atlikti praktiką Argentinoje. Aš, kaip ansamblio, iš kurio mokosi ir ima pavyzdį argentiniečiai, narė, negalėjau nesusidomėti šia galimybe. Dabar galiu padėti vietos lietuvių bendruomenei mokytis, gerinti tautinių šokių techniką tiesiogiai, būdama čia.
Papasakokite apie savo darbo dieną, kokiomis veiklomis užsiimate?
Pagrindinės veiklos darbo dienomis yra užsiėmimai su šokių grupe, darbas su šokių technikos gerinimu, lietuvių kalbos mokymas, pagalba organizuojant renginius bei juos realizuojant ir kt.
Papasakokite apie savo laisvalaikį po praktikos, kokiomis veiklomis užsiimate, kai nedirbate?
Kiekvieną dieną praleidžiu su įvairiausiais žmonėmis. Kartu geriame matę, gaminame pietus ar vakarienę. Nemažai keliauju ne tik po Argentiną, bet ir kitas Pietų Amerikos šalis. Dalyvauju daugybėje renginių, kartais tenka padirbėti radijo eteryje, net ir tarti porą žodžių televizijos ekrane. Mėgaujuosi kiekviena diena, o su laiku dienos darosi vis geresnės, juk čia tuoj prasidės vasara. Geras oras, nuostabūs žmonės, skanus maistas ir įspūdinga gamta – gero laiko garantas.
Kaip vertinate įgytas žinias, ar manote, kad jos pravers ateityje Jūsų profesinėje veikloje?
Praktikos metu įgytas žinias galėsiu pritaikyti ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Jau dabar žinau, kaip ir kur panaudosiu jas grįžusi į Lietuvą.
Ką patartumėte kitiems studentams, kurie mąsto apie tokią praktikos galimybę?
Nors kartais ir atrodo baugu, svarbu nebijoti ir nedvejoti bei pasinaudoti aukštųjų mokyklų suteikiamomis tarptautinėmis mainų galimybėmis. Ir visai nesvarbu, į kokią šalį ketinama vykti – pasaulis pradedamas matyti visiškai kitomis akimis.
Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijos „Nemunas“ valdybos pirmininko Juan Ignacio Fourment Kalvelis komentaras
Pasak Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Argentinoje veikianti draugija „Nemunas“ yra aktyviausia lietuvių institucija Pietų Amerikoje, daugiau nei 100 šokėjų ir keturis šokių kolektyvus vienijanti iniciatyva. Draugijoje dėstomos paskaitos,organizuojami lietuvių kalbos kursai ir konferencijos. Draugijos valdybos pirmininkas mano, kad studentams iš Lietuvos yra puiki patirtis aplankyti draugiją, pabendrauti su Argentinos lietuviais, pasidalinti studijų metu sukaupta patirtimi. „Neseniai liaudies šokių kolektyvo „Kalnapušė“ nariai, atvykę čia iš Nidos, teigė, kad turėjo atvažiuoti į Argentiną, kad išmoktų mylėti Lietuvą“, – prisimena J. I. F. Kalvelis.
Juan Ignacio Fourment Kalvelis teigimu, studentui, norinčiam sėkmingai atlikti praktiką Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“, reikia valios atsakingai atlikti praktiką, turėti idėjų projektams, kurie galėtų būti naudingi draugijai bei noro organizuoti renginius, taip pat labai svarbu buti komunikabiliam ir norėti bei gebėti bendrauti su žmonėmis. Naudinga mokėti ispanų kalbą bei turėti patirties šokant tautinius šokius, nes mūsų pagrindinė veikla yra šokių kolektyvas. „Džiaugiamės, jog VDU studentai puikiai reprezentuoja VDU ir Lietuvą – „protėvių žemę: nuo aušros iki saulėlydžio“ (isp. la tierra de nuestros antepasados: desde el amanecer hasta la puesta del sol), stiprina ryšius su tėvyne, motyvuoja mūsų narius toliau dalyvauti lietuviškose veiklose ir nepamiršti lietuvių kalbos. Jie yra aktyvūs lyderiai, turintys daug valios ir noro aktyviai dalyvauti draugijos veikloje“, – pasakoja J. I. F. Kalvelis.
I. F. Kalvelis teigia, kad ir ateityje lauks ir mielai priims praktikai Lietuvių savišalpos ir kultūros draugijoje „Nemunas“ iniciatyvius, motyvuotus studentus VDU bei kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Mainų galimybės VDU
VDU Tarptautinių ryšių tarnyba primena, kad kiekvieną pavasarį skelbiama galimybė dalyvauti „Tarptautinės praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse“ konkurse.
Norintys vykti praktikai į Europos Sąjungos (ES) šalis bei Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Turkiją, Buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją pagal „Erasmus+“ programą, visą informaciją gali rasti čia.
Šiuo metu vyksta konkursas praktikai su VDU Mobilumo stipendija, informaciją apie atranką galite rasti čia.
Viktoro Kuprevičiaus vardinės stipendijos laimėtojai
Viktoro Kuprevičiaus vardines stipendijas laimėjo šie studentai:
- Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos studijų programos I kurso magistrantė Giedrė Ravaitytė, už bakalauro diplominį darbą „Etienne’o Decroux draminės pantomimos samprata ir jos atspindžiai Modrio Tenisono pantomimos trupės veikloje”
- Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Skandinavijos ir Baltijos šalių studijų programos II kurso magistrantas Evaldas Cydzikas už bakalauro diplominį darbą „Kauno ir Raumos miestų medinės architektūros išsaugojimo patirtys”
Sveikiname laimėtojus.
Parodoje – tarpukario Kauno kurortų fenomenas
Lapkričio 17 dieną, 17 valandą Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101” (Muitinės g. 7) atidaroma istorinė paroda „Modernūs Kauno kurortai tarpukariu 1918-1940”.
Tarpukariu stiprėjantis valstybės dėmesys higienos klausimams lėmė, kad sveikatingumo ir poilsio įstaigos tapo neatsiejama kasdienės socialinės infrastruktūros dalimi. Todėl jau XX amžiaus antrojo dešimtmečio pabaigoje aplink sostinę prie upių pradėjo formuotis didžiausia Lietuvoje sveikatingumo „židinių“ koncentracija. Šį rekreacinį tinklą kartu su Kauno pliažais sudarė Kulautuva, Kačerginė, Lampėdžiai, Aukštosios Panemunės gyvenvietė ir kiek labiau nutolęs Birštonas.
Parodoje siekiama atskleisti tarpukario Kauno kurortų fenomeną kaip modernėjančios visuomenės reiškinį bei išryškinti architektūrinius miestietiškėjimo ženklus viešojoje ir privačioje erdvėje. Tai kurortiniam laisvalaikiui, gydymui (reabilitacijai) ir gyvenimui pritaikyti bei naujai pastatyti vasarnamiai, vilos, kurhauzai, restoranai, sanatorijos, gydyklos, prekybinės paskirties objektai (kioskai), viešoji infrastruktūra (maudyklės, paviljonai). Fizinė aplinka byloja apie tai, kaip keičiantis tradicinei mąstysenai, praturtinant kasdieninį gyvenimą naujomis veiklos formomis, ypač susijusiomis su poilsiavimu, pramogavimu ir sveikatinimu, plečiasi architektūros formų ir tipų įvairovė pritaikyta besiilsinčiam žmogui.
Paroda galerijoje veiks iki gruodžio 22 dienos.
Parodos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, VDU Menų galerija „101” (Vadovė Daiva Citvarienė)
Draugai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Kauno apskrities archyvas, Kauno miesto muziejus
Kolekcininkai: Jonas Palys, Antanas Burkus, Vytautas Sinkevičius, Andrius Dručkus, Gintaras Dručkus, Adomas Miliauskas.
Ačiū: dizainerei Eglei Simonavičiūtei, istorikams Algiui Marazui ir Arvydui Pakštaliui, Rimantei Tamoliūnienei, Alvydui Surbliui.
Miestietiškas medinis namas: praeities reliktas ar gyva tradicija?
Šį rudenį, Kaune, vyko įdomus, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuojamas renginių ciklas, diskusijas keliančiu pavadinimu ,,Miestietiškas medinis namas: praeities reliktas ar gyva tradicija?“. Renginius organizavusi Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto medinės architektūros duomenų bazės www.archimede.lt komanda, kartu simboliškai paminėjo ir lygiai prieš du metus, 2014 m. rudenį, amžino poilsio iškeliavusios prof. N. Lukšionytės atminimą. Būtent prof. N. Lukšionytė paskutiniais savo gyvenimo metais daug dėmesio skyrė medinių pastatų išsaugojimui, įvairiais renginiais skatino susidomėjimą medinukais, bendravo su pastatų savininkais vardan to kad mediniai namai būtų tinkamai prižiūrimi. Jos inicijuotas ir įgyvendintas duomenų bazės www.archimede.lt projektas tapo vienu iš medinės architektūros dokumentavimo būdų. www.archimede.lt komanda sekdama profesorės idėjomis, šiuo renginių ciklu taip pat siekė visuomenę supažindinti su medine architektūra, jos išsaugojimo aspektais. Kad būtų lengviau suvokti medinės architektūros svarbą miesto kultūros paveldo kontekste, ji buvo palyginta su MosjØen (Norvegija) ir Talino (Estija) atvejais, kur medinė architektūra nėra paveldosaugos užribyje. Renginių ciklo metu paskaitos vyko tarpukariu statytuose mediniuose namuose. Kadangi viena paskaitos dalis buvo apie tarpukario gyvenamųjų namų interjerus, tam tinkamiausi pasirodė mediniai memorialiniai muziejai. Čia buvo galima realybėje išvysti medinį eksterjerą ir autentišką interjerą. Informaciją papildė namuose gyvenusių žymių asmenybių gyvenimo faktai. B. ir V. Sruogų, J. Grušo, J. Zikaro ir J. Gruodžio memorialinių muziejų muziejininkės mielai sutiko priimti ir organizatorius ir dalyvius. Muziejuose dalyviams buvo pravestos ekskursijos, kurių metu buvo galima gyvai apžiūrėti interjerą, baldus, statybos medžiagas ir t.t. Tokiu būdu buvo papildyta teorinė renginių dalis. Pirmasis ciklo renginys vyko Europos paveldo dienų metu, tad šia ypatinga proga buvo surengta ekskursija po dalį Žaliakalnio ir dalyviai galėjo realiai pamatyti visus Kauno medinių namų tipus.
Festivalyje – VDU spektaklis ir teatrologų konferencija
Lapkričio 15-20 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) įvyks Baltijos šalių teatrų festivalis. Festivalio programoje bus parodyta 11 spektaklių ir vyks Lietuvos bei užsienio teatro kritikų ir kūrėjų diskusijos, kuriose aktyviai dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto (MF) Teatrologijos katedros dėstytojai, doktorantai, studentai.
Šių metų Baltijos šalių festivalis, apkeliavęs Rygą ir Tartu, sugrįžta į Kauną. Festivalio programa yra skirta supažindinti Baltijos ir kitų šalių kritikų, prodiuserių, menininkų delegacijas ir Kauno teatro publiką su Lietuvos teatro jaunąja generacija ir šiuolaikinio teatro įvairove. Festivalio programoje, lakričio 16 d. 19 val. VDU Teatro salėje (Daukanto g. 27), bus rodomas ir VDU teatro spektaklis „Intymumas“, režisuotas Artūro Areimos.
Ne mažiau svarbi festivalio dalis – Latvijos, Estijos ir Lietuvos teatro kritikų, dramaturgų, teatrinių institucijų atstovų konferencijos, kur bus pristatoma, kas naujo ir svarbaus vyksta Baltijos šalyse, ką reikia žinoti, kad būtume ne tik teatro vartotojai, bet ir teatrinio proceso dalyviai, kad išmanytume savo ir savo artimiausių kaimynų kūrybinius ieškojimus ir problemas. Konferencijos vyks anglų kalba (be vertimo). Kviečiame akademinį jaunimą, humanitariją ir visą Kauno teatro publiką.
Konferencijų programa:
Lapkričio 16 d. 10:30 – 13:00 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S.Daukanto g. 25) Estijos teatro pristatymas. Dalyvauja Estijos teatro sąjungos, Estijos kultūros ministerijos, Talino miesto teatro atstovai, dramaturgai ir režisieriai. Diskusiją moderuoja VDU Menų fakulteto prodekanė, teatrologė doc. dr. Rūta Mažeikienė.
Lapkričio 18 d. 11:30 – 13:30 val. VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7, 207 aud.) Latvijos teatro pristatymas. Dalyvauja: Latvijos dramaturgų gildijos atstovai ir Latvijos teatro kritikai. Diskusiją moderuoja VDU Menų fakulteto dekanė, teatrologė profesorė dr. Jurgita Staniškytė.
Lapkričio 20 d. 11:00 – 13:30 val. „Post galerija“ (Laisvės al. 51a) Lietuvos teatro pristatymas. Dalyvauja VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros doktorantai, teatro kritikai Kristina Steiblytė ir Andrius Jevsejevas. Taip pat vyks finalinė tarptautinės delegacijos diskusija ir matytų spektaklių aptarimas. Moderuoja VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjas, teatrologas doc. dr. Edgaras Klivis.
Baltijos šalių teatro festivalio programa
Prof. Broniui Vaškeliui – Švietimo ministerijos premija
VDU garbės profesoriui, buvusiam rektoriui, Atkuriamojo Senato nariui prof. Broniui Vaškeliui šiemet skirta viena iš penkių LR Švietimo ir mokslo ministerijos premijų užsienio lietuviams. Premijos užsienio lietuviams bus įteiktos iškilmingoje jubiliejinėje 10-ojoje ceremonijoje gruodžio 1 d.
Literatūros ir teatro tyrinėtojui, profesoriui emeritui B. Vaškeliui ir keturiems kitiems užsienio lietuviams premijos skirtos už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva. Premijomis norima paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais ir su iškiliais lietuvių kilmės mokslininkais supažindinti Lietuvos visuomenę.
Literatūros mokslų doktoratą 1964 m. įgijęs Pensilvanijos universitete JAV, Bronius Vaškelis svariai pasidarbavo lietuvių literatūros ir teatro tyrinėjimų baruose. 1984–1992 m. jis buvo Ilinojaus universiteto Čikagoje Lituanistikos katedros vedėjas, aktyviai publikavo darbus apie išeivijos literatūrą JAV akademinėje spaudoje, 1985–1989 m. – Lituanistikos instituto Čikagoje pirmininkas. Lietuvoje profesorius aktyviai prisidėjo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą, įkūrė jame Teatrologijos katedrą. Ypatingas jo nuopelnas – susisteminta išeivijos lietuvių teatro istorija. 2011 m. prof. B. Vaškelis Vytauto Didžiojo universitete įsteigė vardinę stipendiją, motyvuodamas jaunuosius meno ir humanitarinių mokslų tyrinėtojus siekti akademinių aukštumų.
Premijomis Švietimo ir mokslo ministerija siekia skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje, būtų Lietuvos mokslo ambasadoriais. Ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria jau dešimtus metus. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai.
Apie VDU garbės profesorių Bronių Vaškelį
Apie Švietimo ir mokslo ministerijos premijas užsienio lietuviams
