MF „Kultūros paveldo ir turizmo programa“– lyderė Lietuvoje
Menų fakulteto „Kultūros paveldo ir turizmo“ magistro studijų programą žurnalas „Reitingai“ pripažino geriausia Lietuvoje vykdoma paveldo studijų krypties programa.
Žurnalo paskelbtame Lietuvos universitetų studijų krypčių vertinime VDU ir toliau išlaikė lyderiaujančias pozicijas. Pagal naująjį reitingą, pačiomis geriausiomis Lietuvoje pripažintos penkios VDU vykdomos bakalauro studijų ir trys magistrantūros studijų programos, viena jų – Menų fakulteto „Kultūros paveldo ir turizmo“ studijų programa. Daug VDU siūlomų programų užėmė antrą ir trečią vietas – iš viso į geriausiųjų trejetus pateko 24 bakalauro ir 22 magistrantūros studijų programos (20 programos – antroje ir 26 – trečioje vietose). Visos MF fakulteto programos yra šiuose geriausiųjų trejetukuose: šešios pateko į geriausiųjų dvejetukus, trys – trejetukus.
VDU studijų programas itin gerai įvertino Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), kurio pasikviesti tarptautiniai ekspertai vertina ir akredituoja Lietuvoje vykdomas studijų programas pagal Europoje ir pasaulyje keliamus reikalavimus. Tarp geriausiai SKVC įvertintų, aukšto europinio lygio VDU studijų programų pateko ir MF vykdoma „Kūrybinių industrijų“ magistrantūros studijų programa.
Merdinčią Vilijampolės aikštę gaivina MF studentai
Didžiulė Sąjungos aikštė merdi. Architektūrinis konkursas surengtas dar prieš dvejus metus, tačiau valdininkai nespėjo pajudinti pirštų, kad vieta pasikeistų. Iniciatyvos bent laikinai atgaivinti šią erdvę ėmėsi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai.
Laimėtas konkursas
Dabar Vilijampolėje stūkso monumento griaučiai, o pati Sąjungos aikštė neatitinka miesto poreikių. Dar prieš dvejus metus Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius paskelbė šios vietos vizijų konkursą. Architektai pateikė įvairiausių vizijų, kas turėtų atsirasti betoninio rando vietoje. Iš maždaug dešimties darbų komisija geriausiu pripažino „Exodus” komandos – skulptoriaus Luko Šiupšinsko bei architektų Mato Šiupšinsko ir Dominyko Kalmatavičiaus – darbą.
„Pažvelgus į dabartinę erdvę Vilijampolėje, Sąjungos aikštė neatitinka elementarių kriterijų. Aikštę turi suvokti, o ne taip, kaip dabar: žiūri iš vienos pusės į kitą ir galo nematai. Be to, visada kyla diskusijų, ką daryti su apšepusiu monumentu ir kiek reikia ten atiduoti pagarbos. Laimėtojų komanda pasiūlė ir išsaugoti dalį istorijos, ir pritaikyti aikštę miesto poreikiams”, – pasakojo Miesto planavimo ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.
Pagal nugalėtojų viziją, aikštėje išryškėtų aiški erdvių hierarchija – miestietiška aikštė atskirta nuo parko erdvės. Naujai atsiradę viešos paskirties pastatai dabartinės aikštės viduryje pagerintų bendruomenės gyvenimo kokybę.
„Įsigilinus į istorinį kontekstą, paaiškėjo, kad aikštė yra neracionaliai didelė miesto miegamajam rajonui. Tokios didelės aikštės nėra net Kauno centre. Šią vietą ir reikėjo užstatyti, tačiau, prasidėjus karui, projektai sustojo ir liko didelė neužstatyta erdvė. Mūsų projektas ir siūlo neracionaliai didelę aikštę suskaidyti į skirtingas erdves – miesto aikštę, rajono skverą ir erdvę, skirtą komerciniams ar bendruomenės pastatams, kurie atitiktų skirtingas funkcijas”, – sakė vienas projekto autorių L.Šiupšinskas.
Aktualus ir dabar
Autoriai pasiūlė egzistuojančią kalvą išsaugoti kaip buvusių kapinių atspindį, žalius šlaitus pritaikant gyventojų poilsiui, atveriant Žaliakalnio ir Prisikėlimo bažnyčios panoramą. Urbanistus įtikino ir tai, kad projektuotojai bandė sujungti Neries pakrantę su aikšte.
Vietoje komjaunuoliams skirto monumento siūlyta pastatyti paminklą, skirtą genocido ir Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti. Pasak L.Šiupšinsko, ši aikštės dalis turi būti transformuota ir atliepti tokią istoriją, kuri buvo iš tikrųjų.
Nors konkursas skelbtas prieš kelerius metus, jo įgyvendinimas beveik nepasistūmėjo. Projekto autoriai įsitikinę, kad jų siūlyta idėja nepaseno, nes buvo remtasi istorija, o į dabartinę Sąjungos aikštę per šį laiką nebuvo padaryta didelių intervencijų. Pasikeitė tik tiek, jog Neries krantinėje miesto valdžia pritarė minčiai statyti futbolo maniežą.
„Nūdienos poreikius mūsų projektas tikrai atitinka, nes priimti sprendimai buvo remiantis ne naujomis madomis, o faktiška vietos istorija. O dėl maniežo aktualumas nepasikeičia, nes domėjomės savivaldybės planais ir į tai esame atkreipę dėmesį”, – teigė L.Šiušpinskas.
Jis pats nenorėjo vertinti, kodėl projektas iki šiol guli stalčiuose ir realūs Sąjungos aikštės pertvarkymo darbai nevyksta.
Rengia techninį projektą
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, šiuo metu Sąjungos aikštė nepatenka į prioritetinių darbų sąrašą, todėl konkurso idėjos ir nevirsta kūnu. Vis dėl to tikimasi, kad verslui bus patrauklus pasiūlymas, tad Sąjungos aikštės erdvę jie galėtų pritaikyti tiek savo, tiek miestiečių poreikiams.
„Tai nėra kuo nors išskirtinė vieta, kuriai būtų skiriami pinigai. Aikščių, parkų, skverų Kaune yra daugybė, todėl ši erdvė ir nėra prioritetinė. Artimiausi europiniai pinigai yra numatyti Aleksotui ir Žaliakalniui. Miestas kol kas neketina investuoti Vilijampolėje, tačiau tikėtina, kad į šią erdvę galėtų investuoti verslas – už tai, kad būtų leista verslininkams ten veikti, jie turėtų sutvarkyti aikštę pagal techninį projektą”, – sakė administracijos direktorius.
G.Petrauskas patvirtino, kad kol kas yra įvykęs tik architektūrinis konkursas, tačiau jau suformuota užduotis parengti techninį projektą. Jo metu paaiškės ir projekto sąmata. Administracijos direktorius tikino, jog techniniai projektai rengiami maždaug keturis – penkis mėnesius, tad iki vasaros pradžios yra visai realu turėti šį dokumentą ir svarstyti tolesnį Vilijampolės aikštės likimą.
Studentų iniciatyva
Kol savivaldybė neskuba atnaujinti Sąjungos aikštės, iniciatyvą į savo rankas ima Vytauto Didžiojo universiteto, Kūrybinių industrijų magistrantai. Trys studentai – Justė Draunevičiūtė, Raminta Marciulevičiūtė bei Lukas Lydeka tikisi suburti įvairius ekspertus, vietos gyventojus ir surasti bendrą viziją, kaip bent trumpam pakviesti bendruomenę į nepelnytai pamirštą Vilijampolės erdvę.
„Sąjungos aikštė yra potenciali viešoji erdvė, tačiau šiuo metu nėra išnaudojamas šios vietos funkcionalumas. Ši erdvė yra geografiškai ir strategiškai patogi, turinti patogų susisiekimą su Centru ir kitais Kauno rajonais, galėtų tapti populiaria viešąja erdve, skirta tiek vietos bendruomenei, tiek viso Kauno gyventojams”, – argumentavo iniciatyvinė studentų grupė.
Po diskusijos su įvairiais miesto ir Vilijampolės atstovais, studentai pakvietė pasižvalgyti, kaip Sąjungos aikštę mato mažiausieji Vilijampolės gyventojai. Darželio „Dobilėlis” auklėtiniai porieriaus lape nutapė, ko jie pasigenda šioje pamirštoje aikštėje.
„Sąjungos aikštės monumento sienose užpildėme ertmes, kuriose nėra plytelių, ateities kartos svajonėmis. Rodėme vaikams aikštės fotografijas, pasakojome apie šią vietą, o jie piešė tai, kas jiems siejosi su šia aikšte”, – pasakojo studentė Raminta.
Vaikų piešiniai trūkstamas plytelių vietas užpildė gruodžio pradžioje, kai buvo įžiebta Vilijampolės bendruomenės Kalėdų eglutė.
Studentų nuomone, svarbu, kad pamirštos erdvės vėl bent trumpam į vieną vietą suburtų bendruomenę, o ateityje tai vėl taptų mėgstama laisvalaikio ir poilsio zona. Todėl tikimasi, kad mažųjų darželinukų darbeliai suburs ne tik vietos žmones, bet ir kauniečius pamąstyti apie pamirštą Sąjungos aikštę.
Istorijos tarpsniai
Pasak skulptoriaus L.Šiupšinsko, dabartinės Sąjungos aikštės teritorijoje XIX a. pabaigoje buvo įkurtos katalikų kapinės. Sujungus Vilijampolę su Kauno miestu, pradėta bendras vietos planavimas. Inžinierius Edmundas Frykas buvo suplanavęs padaryti apskritą Sąjungos aikštę tarp Panerių ir Linkuvos gatvių. Nors Neries krantinė iš pirmo žvilgsnio tiko miestietiškam parkui, greitai šis projektas buvo atmestas, nes nuspręsta, kad parką niokos dažni pavasariniai Neries potvyniai.
L.Šiupšinsko teigimu, kai 1943 m. Kauno getas tapo koncentracijos stovykla, Sąjungos aikštės teritorija buvo tarsi centras, aplink kurį spygliuotos vielos tvoros dalinjo stovyklą į atskiras teritorijas.
8-ojo dešimtmečio viduryje katalikų kapinės buvo iškeltos, tačiau dalis jų galėjo būti sunaikinta, nes palaikų perkėlimu turėjo rūpintis artimieji, tačiau ne visi žmonės buvo informuoti ir suspėjo tai padaryti. Todėl tikėtina, kad nors oficialiai kapinių šioje vietoje nebėra, palaikų dabartinio monumento griuvėsių teritorijoje dar gali būti.
1974 m. Sąjungos aikštėje pradedamas statyti paminklas komjaunuoliams, kritusiems už tarybų valdžią. Pirmojo komjaunimo suvažiavimo Lietuvoje 60-mečiui kurto memorialinio ansamblio autoriai buvo architektai G.Baravykas, V.Vėlius ir skulptorius S.Šarapovas.
„Ansamblį sudarė trys keliai, tiksliau, betono koridoriai, kreipę žiūrovą į aikštelę viršuje. Lankytojams pasiekus aikštelę, atsiverdavo vaizdas su dviem figūriniais reljefais, skirtais komjaunimo organizacijos įkūrimui Lietuvoje ir komjaunimo organizacijos pogrindininkams, dirbusiems karo metais. Memorialo centre, kelių sankirtoje, buvo įkomponuotas aukuras”, – savo darbe, kaip atrodė pradinis monumentas, atrado L.Šiupšinskas.
Istorinius Vilijampolės naratyvus nagrinėjęs skulptorius tikino, kad paminklo sumanymas kėlė didelių abejonių, mat jis buvo skirtas komjaunuoliams, tačiau buvo ignoruojamas beveik 17 tūkst. žmonių genocido faktas.
Publikuota www.kaunodiena.lt
Sveikinimas su šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais
Sveikiname visus su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais. Šis VDU muzikinis sveikinimas įrašytas MF Garso studijoje, talkinant mūsų puikiam garso technikui Matui Jančiauskui.
Linksmų ir kūrybingų švenčių!
🎄
🎁
Lietuvos meno tyrimai pristatyti tarptautiniame kontekste
Jungtinėse Amerikos Valstijose, Bostone išleista pirmoji Lietuvos menotyrininkų parašyta knyga, skirta vizualiosios kultūros studijoms, karų ir meninės kultūros sąveikai – The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania (American Studies Press, 2016). Knygos sudarytojos – VDU Menų fakulteto dėstytoja profesorė Rasa Žukienė ir LKTI mokslininkė Giedrė Jankevičiūtė. Atliktą tyrimą puikiai įvertino pasaulio mokslininkai. Vienas jų, Lietuvos bičiulis, profesorius Mordechai Zalkin (Ben-Gurion University of the Negev) sako: „devyniems Lietuvos autoriams pavyko pateikti labai informatyvų, turtingą, ir patikimą tyrimą. Nagrinėjant meną kultūros istorijos diskurse, iškelta ir atsakyta į naujus ir įdomius klausimus apie Lietuvos dalyvavimą dviejuose pasauliniuose karuose. […] Aš nuoširdžiai rekomenduoju šią knygą visiems, kurie domisi Lietuvos istorija, kultūros studijomis ir Rytų Europos žydų istorija“.
Knygoje The Art of Identity and Memory: Toward a Cultural History of the Two World Wars in Lithuania analizuojamas poveikis, kurį vizualioji kultūra, literatūra, muzika patyrė Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų epochoje. Knygoje yra kelios kertinės temos: karo refleksija meno kūriniuose, meninio gyvenimo sąlygos ir formos karų laikotarpiais, meninio gyvenimo dalyviai ir jų veikla, meninės kūrybos reikšmė okupacijų ir egzilio sąlygomis. Jeigu laikysimės požiūrio, kad karas yra viena destruktyviausių žmonijos patirčių, tema gali atrodyti keistoka. Tačiau juk būtent dėl savo destruktyvaus pobūdžio karas sąlygoja radikalias valstybių, visuomenių, socialinių grupių ir individų gyvenimo būdo, įsitikinimų, vertybių permainas. Šios permainos veikia meninę kūrybą ir santykį su ja. Būtent meninės kultūros tyrimas leido apčiuopti ir įvardinti kai kuriuos istorinės situacijos gilesniam suvokimui svarbius dalykus, įžvelgti individualios ir visuomeninės patirties sąsajas.
Pasak vienos knygos sudarytojų profesorės R. Žukienės, šioje knygoje patalpinti tekstai apie dailę, literatūrą, kiną ir muziką, kuriuose pateikta ryški alternatyva trafaretiškajam didžiajam pasakojimui. Siekis įveikti binarinėmis priešpriešomis (priešai ir draugai, aukos ir budeliai, laimėtojai ir pralaimėtojai) pagrįstus požiūrius ir per meninės kultūros tyrimus pamėginti apčiuopti iki šiol neįvardintas žymes, paliktas Lietuvoje Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir pokario istorijoje, paskatino susiburti grupę skirtingų meninės kultūros sričių – architektūros, dailės ir literatūros – tyrinėtojų. Knygoje patalpinti dailėtyrininkių prof. dr. Giedrės Jankevičiūtės, prof. dr. Rasos Žukienės, dr. Laimos Laučkaitės-Surgailienės, dr. Rasos Antanavičiūtės, fotografijos tyrėjos, VDU Menų fakulteto absolventės dr. Agnės Narušytės, literatūrologų dr. Larisos Lempertienės ir dr. Laimono Briedžio, kinotyrininkės dr. Natalijos Arlauskaitės ir muzikologės prof. Rūtos Stanevičiūtės tyrimų rezultatai. Tekstų autoriai vadovaujasi nuostata, kad pasaulinių karų atmintis į politinę bendriją susivienijusiems šiuolaikiniams europiečiams turėtų tapti bendra. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei pasakojimai apie karą neuždaromi vienos socialinės ar nacionalinės grupės, valstybės ribose, bet jas pranoksta ir specifinius įvykius atskleidžia kaip regiono ar net visos Europos istorijos dalį. Ši knyga – 2013-2015 metais vykdyto VDU mokslinio projekto „Lietuva karuose: kultūra, tapatybės, egzilis“ rezultatas.
Neseniai pasirodė ir dar viena Lietuvos kūrybą tarptautiniame kontekste pristatanti kolektyvinė monografija italų kalba “I teatri post-sovietici”, išleista Romos leidykloje “UniversItalia”. Knygoje nagrinėjama pastarųjų dešimtmečių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir Baltarusijos teatrų situacija. Viena monografijos autorių – VDU Menų fakulteto dekanė profesorė Jurgita Staniškytė knygoje aptaria pagrindines Nepriklausomos Lietuvos scenos meno tendencijas. Knyga išleista kaip „Teatro studijų ir tyrimų“ serijos dalis, jos sudarytoja – Bolonijos universiteto ir Kararos menų akademijos profesorė Erica Faccioli. Pasak sudarytojos, pastarieji dvidešimt penkeri metai visai Baltijos šalių ir jų kaimynių Ukrainos ir Baltarusijos kultūrai, o ypač scenos menui, buvo sudėtingų ir įvairialypių permainų laikotarpis, kurį mokslininkai dar tik pradeda įvertinti. Todėl, pasak profesorės, šis visapusiškas lyginamasis tyrimas svariai prisidės ne tik prie geresnio posovietinės kultūros, bet ir prie gilesnio ypatingo teatro vaidmens joje suvokimo.
Pagrindines savo šalies teatrų raidos tendencijas, pamatines permainų kryptis ar tradicinės raiškos modelių tvarumą knygoje „I teatri post-sovietici“ nagrinėja Tarptautinio teatro instituto Ukrainoje direktorė teatro istorikė Nelli Kornijenko, Sorbonos universiteto profesorė Virginie Symaniec, Talino universiteto profesorė teatrologė Luule Epner, Tartu universiteto docentė Anneli Saro bei Latvijos kultūros akademijos profesorė teatrologė Valda Čakare. Analizuojant estetinę ir institucinę pastarųjų dešimtmečių posovietinio Baltijos regiono šalių teatro kaitą, jos santykį su meninė ir kultūrine tradicija knygoje pasitelkiamos tapatybės, nacionalinio teatro, globalizacijos, reprezentacijos sąvokos. Autorių atlikti tyrimai atskleidžia, kad savita posovietinės kultūros ir teatro raida reikalauja ne tik tarpdalykinio požiūrio, bet ir įžvalgaus vietinio konteksto interpretavimo, leidžiančio ne tik atpažinti kultūros savitumus, bet ir perprasti, kaip vietinė terpė perkeičia vakarietiškus raiškos modelius.
Kaip teigia viena autorių J. Staniškytė, knygoje skirtingų šalių mokslininkai kelia esminius klausimus apie pereinamojo laikotarpio meninę raišką, pavyzdžiui, ar galima teigti, kad nepriklausomybės atgavimas posovietinių šalių scenos menui tapo lūžio riba, atskiriančia įsitvirtinusias tikrovės vaizdavimo tradicijas ir naujų santykių su tikrove paiešką, o galbūt pokyčiai skleidėsi gerokai sudėtingesnėmis, sunkiau apčiuopiamomis formomis. Ši į tarptautinę auditoriją orientuota monografija suteikia galimybę ne tik įtraukti į šias aktualias diskusijas užsienio skaitytoją, bet ir palyginti penkių regiono šalių teatro kultūros pokyčius ir dabartinę situaciją.
Viltės Migonytės-Petrulienės daktaro disertacijos gynimas
Gruodžio 16 d. 14:oo val Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Menų fakultete, 207 auditorijoje (Muitinės g. 7) Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bus ginama Viltės Migonytės-Petrulienės daktaro disertacija tema „Lietuvos tarpukario (1918-1940) kurortų architektūra kaip modernėjančios visuomenės reiškinys“ (humanitarinių mokslų sritis, menotyra 03 H).
Indrės Šurkutės daktaro disertacijos gynimas
Gruodžio 16 d. 10:oo val Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Menų fakultete, 207 auditorijoje (Muitinės g. 7) bus ginama Indrės Šurkutės daktaro disertacija tema „XVII-XVIII amžiaus Nukryžiuotojo altoriai Lietuvoje: atvaizdo prasmės retabulo ikonografijos kontekste“ (humanitarinių mokslų sritis, menotyra 03 H).
Priėmimas į „VDU Academia cum laude“
Asmenys, norintys dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Academia cum laude“ priėmimo konkurse, iki sausio 20 d. turi užpildyti prašymą internetu bei pateikti motyvacinį laišką.
Į individualiąsias studijas priimami pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisųjų studijų VDU studentai, ne vėliau kaip nuo šešto studijų semestro. Daugiau informacijos apie priėmimą į akademiją ir kuratorių sąrašas pateikiamas „Academia cum laude“ puslapyje.
„VDU Academia cum laude“ – tai pirmoji Lietuvoje unikali individualių studijų sistema, vykdoma kuratorystės pagrindu. Akademijoje įtvirtinta tarpdisciplininių studijų galimybė, kuri leidžia suburti įvairių sričių profesionalus ir gauti geriausią humanitarinių bei tiksliųjų mokslų sinergiją. „Academia cum laude“, pirmiausia, yra dėstytojų ir studentų bendrystė. Ji sutelkia dėstytojus ir studentus, norinčius ir galinčius siekti daugiau nei standartinės studijų programos bei sistemos.
Akademija siekia prisidėti prie pastangų kurti Lietuvos ateities šviesuomenę – būsimąjį mokslo, kultūros, technologijų, verslo elitą, kurio motyvacijos lygis yra aukštas. Lietuvoje precedento neturinčios studijos sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir leidžia studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas.
Visų studijų metu studentas dirbs su pasirinktu kuratoriumi – savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. „Academia cum laude“ kuratoriai – aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai, mokslininkai, tyrėjai, menininkai, didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų: filosofas Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, teatrologė Jurgita Staniškytė, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, medijų tyrėja Auksė Balčytienė, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.
Diplomas Cum laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems jaunuoliams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos.
Pabaigus individualiąsias studijas studentams bus įteikiamas „Academia cum laude“ pažymėjimas, liudijantis apie studento įgytas papildomas žinias ir gebėjimus.
Daugiau informacijos:
Tel.: (8 37) 327 972
Mob.: +370 698 82 759
El. paštas: academiacumlaude@vdu.lt
K. Donelaičio g. 52-406, LT-44248, Kaunas
Muzikos produkcijos studentai prisidėjo prie mobilios aplikacijos kūrimo
Mobilioji programa (aplikacija) – visiems prieinama, jauniems žmonėms puikiai pažįstama ir patraukli, šiuolaikiška priemonė, leidžianti ne tik pramogauti, bet ir mokytis. Dar geriau – abu šiuos dalykus daryti vienu metu. Pristatome jums kaip tik tokį pažinimo įrankį: „Muzikomanija“ – tai mobilioji muzikos kūrimo ir žaidimo programa, jungianti kultūrą, meną ir technologijas, skirta kiekvienam, norinčiam kurti ir žaisti.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kurta mobilioji programa ne tik ugdo jaunosios kartos muzikalumą ir kūrybiškumą, skatina vartotojus tapti aktyviais kūrėjais, bet ir suteikia galimybę susipažinti su Nacionalinės bibliotekos informacijos ir kultūros paveldo ištekliais: garso įrašais, tradicinių ir elektroninių knygų bei žurnalų versijomis, duomenų bazėmis, susijusiomis su muzikos kūryba ir industrijomis.
Programa kurta kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Muzikos produkcijos bakalauro programos studentais. Projektą „Mobilioji muzikos kūrimo ir žaidimo aplikacija“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Mobilioji aplikacija veikia visuose Android telefonuose, ją atsisiųsti galima iš GooglePlay parduotuvės.
Tomas Pabedinskas tarptautinėje konferencijoje Kipre
Gruodžio 2-4 d. Menų fakulteto dėstytojas Tomas Pabedinskas dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Photography and The Everyday, vykusioje Kipre, Nikosijos mieste. Ketvirtoji tarptautinės Fotografijos ir teorijos asociacijos surengta konferencija sukvietė šimtą fotografijos tyrinėtojų ir praktikų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos dalyviai analizavo kasdienės fotografijos prigimtį, jos ryšius su atmintimi ir identitetu, skaitmeninių archyvų kūrimu ir sklaida, aptarė socialinių tinklų reikšmę ir su kasdiene fotografija susijusias menines praktikas.
Tomas Pabedinskas konferencijoje skaitė pranešimą The Imaginary Community of The Lithuanian Nation, kuriame pristatė žymaus Lietuvos fotografo, Menų fakulteto dėstytojo Romualdo Požerskio fotografijų seriją Atlaidai ir dar niekur nepublikuotas autoriaus asmeninio archyvo nuotraukas, įamžinusias aštuntojo dešimtmečio Lietuvos baikerius, kuriems jaunystėje priklausė ir pats fotografas. Skirtingų fotografijos sričių – kūrybinės ir „mėgėjiškos” – pavyzdžių sugretinimas leido atskleisti tarptautinę auditoriją sudominusius to meto Lietuvos gyvenimo aspektus, asmeninio, kasdienio žmonių gyvenimo santykį su sovietine ideologija ir santvarka.
Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti adresu http://photographyandtheory.com/wp/icpt-2016-2/
MF renginyje pristatytos kūrybinės pirmakursių iniciatyvos
Jau ketverius metus iš eilės pas mus Menų fakultete vyksta pirmakursių vakaras – tradicinis fakulteto studentų ir dėstytojų renginys, kurio metu fakulteto bendruomenei ir vieni kitiems kūrybiškai prisistato fakulteto pirmakursiai. Šiais metais paskutinę rudens semestro dieną Menų fakulteto penkių bakalauro studijų programų – Menų istorijos, kritikos ir medijų, Naujųjų medijų meno, Muzikos produkcijos, Vaidybos ir Kūrybinių industrijų pirmakursiai VDU teatre save pristatė kurdami dainas, filmukus ir sceninius pasirodymus. Kaip teigė renginio vedėjas, MF Teatrologijos katedros docentas Edgaras Klivis, kūrybiškai bendradarbiaujant visoms Menų fakulteto bakalauro programos gali gimti puikus kino projektas, kurį prodiusuotų Kūrybinių industrijų, filmuotų – Naujųjų medijų meno studentai, jame vaidintų – Vaidybos, o kostiumus bei garso takelį kurtų Mados dizaino ir Muzikos produkcijos programų studentai. Šios kūrybinės sinergijos rezultatą profesionaliai įvertintų ir visuomenei pristatytų Meno istorijos, kritikos ir medijų studentai.
MF pirmakursių vakare Menų istorijos, kritikos ir medijų programos studentės sukūrė dainą Menų fakultetui, o Muzikos produkcijos pirmakursiai save pristatė dabar itin populiariu manekenų iššūkiu #mannequinchallenge. Nuotaikingame filmuku išvysite ir naująsias MF garso studijas esančias VDU daugiafunkciniame studijų ir mokslo centre (Putvinskio g. 23).
Vaidybos programos pirmakursiai parodė scenos etiudą pagal Čarlzo Bukovskio elėraštį „Gretimas kambarys“, o Naujųjų medijų meno pirmo kurso studentai save pristatė šmaikščiu video, filmuotu MF patalpose (Muitinės g. 7).
Būsimi kūrybiniai prodiuseriai – Kūrybinių industrijų programos pirmakursiai – savo kursui reprezentuoti pasirinko socialinę iniciatyvą garsinantį filmuką.
Renginio nuotraukos:
