„VDU Kultūros dienas“ atidarys nemokamas spektaklis

„Kultūra veža!“ – tokiu šūkiu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas šių metų balandžio 24–29 dienomis kviečia visus kauniečius į jiems skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Pasak renginio organizatorių, „VDU kultūros dienos“ sieks priminti, kad kultūrą kuriame mes visi.

Visą savaitę vyks atviros paskaitos, parodų atidarymai, diskusijos, koncertai, spektakliai, susitikimai su užsienio kultūros ekspertais.

Vienas svarbiausių „VDU kultūros dienų“ įvykių – kultūros renginių maratono startas skelbiamas nemokamu spektakliu „(G)round zero“ – balandžio 24 d., 18 val., VDU Didžiojoje salėje. Čia laukiama impulso, kurio jėga prilygs 800 – tiek vietų yra žiūrovų salėje, ir tiek žmonių galės pamatyti „Fortūnos 2016“ prizu apdovanotą ir „Auksiniam scenos kryžiui“ nominuotą Mario Pinigio ir Mario Paplausko bei Andriaus Stakelės šokio spektaklį.

Plačiau apie spektaklį:

Tikrosios termino „ground zero“ reikšmės DNR gan kovinga ir destruktyvi. Tai vieta esanti arčiausiai branduolinio ar bet kokio kito didelio sprogimo epicentro. Tačiau mūsų atveju „(g)round zero“ žymi dviejų šokėjų, Mariaus ir Mariaus, susitikimo laike ir erdvėje tašką. Vedami nenumaldomo noro susitikti scenoje, mesti vienas kitam įšūkį ir pradėti choreografinį savo nuotykį nuo nulio („round zero“ – liet. apvalus/absoliutus nulis), mes, du labai skirtingos prigimties šokėjai, kartu ieškome priežąsčių, dėl kurių šokame ir negalime liautis tai darę.

„Rising up, back on the street/Did my time, took my chances/Went the distance, now I’m back on my feet/Just a man and his will to survive“. Ar jums šie žodžiai skamba pažįstamai? Mums jie tikrai daug reiškia! Tai pirmosios grupės „The Survivor“ dainos „Eye of the Tiger“eilutės, kurios mus įkvėpia ir motyvuoja. Rokis, Terminatorius, Gelbėtojai, Mirtina kova, Briusas Lee, Muhammadas Ali, Michaelas Jacksonas, Jimmas Hedriksas, Backstreet Boys ir All4one – šie ir daugelis kitų filmų, jų personžų, muzikos atlikėjų, grupių ir aktorių yra mūsų įkvėpimo šaltinis. Todėl „(g)round zero“ nėra tik dviejų skirtingų šokėjų sąjunga. Tai taip pat duoklė mūsų vaikystei ir to meto herojams. Tai duoklė jų laisvei ir drąsai, tam, kad fantazija išliktų.

Įėjimas nemokamas visiems.

VDU Kultūros dienų programa

Sveikiname su Šv. Velykomis!

Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė sveikina studentus, dėstytojus, mokslininkus ir visus Lietuvos žmones su artėjančiomis šventomis Velykomis ir linki tikėjimo ir prisikėlimo džiaugsmo šios gražiausios pavasario šventės proga.

VDU Kultūros dienos: kultūrą kuriame mes visi!

Šių metų balandžio 24 – 29 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete pirmą kartą organizuojamas miesto bendruomenei skirtas renginys „VDU kultūros dienos“.„„VDU kultūros dienų“ idėja kilo iš poreikio įtraukti miesto bendruomenę į kūrybines universiteto veiklas. Nuo pat įkūrimo VDU siekė griauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą, todėl atviros ir įtraukios kūrybinės praktikos, kviečiančios visuomenę patirti įvairias menines raiškas, pažinti tarptautinį kultūros kontekstą ir įsitraukti į kritines diskusijas apie kultūros būklę – natūralus atviro Artes liberales principais veikiančio universiteto tikslas“, – teigia Menų fakulteto dekanė profesorė Jurgita Staniškytė.

Kultūrinės sinergijos link

Artes liberales universitetas yra miesto kultūros brandos požymis. Kaip ir tarptautiniai muzikos, šokio ar vizualiųjų menų festivaliai, arthouse‘o kino teatras ir meistriški grafičiai ant namų sienų, Artes liberales universitetas simbolizuoja nuo jokių „aukštesnių centrų“ nepriklausomą kūrybinį, intelektualinį potencialą ir, svarbiausia, rodo, kad mieste gyvena gyvybinga, kritiška, pasaulietiška meno žmonių bendruomenė ir publika. Šį kūrybinį bei intelektualinį potencialą, šią meno bendruomenę ir įvertino Europos kultūros sostinės tarptautinė nepriklausomų ekspertų komisija, rekomendavusi Kauną būti Europos kultūros sostine 2022 metais. Klasikinis universitetas savo prigimtimi (lot. universitas – visuminis, bendras) išreiškia sinergetinį kultūros idealą: kultūra didėja, kuomet tarpusavyje sąveikauja visos jos dalys, visi ciklo etapai: kūryba ir kritika, bendri jausmai ir protų polemika, sintezė ir analizė, gatvė ir akademija. Pasak Jurgitos Staniškytės, “VDU Menų fakultetas yra puikus tokios sinergijos pavyzdys: čia vykdoma 11 skirtingų pakopų studijų programų, viename centre rengiami ir profesionalūs menininkai, ir meno kritikai, ir kūrybiniai prodiuseriai”.

„VDU kultūros dienų“ organizatoriai tikisi, kad renginys paskatins pamatyti ir įvertinti kultūrines sąveikas: ne vien kaip svarbu išmokti gerai fotografuoti, bet ir kokiais žodžiais kalbėti apie fotografiją, teatrą, architektūrą, kaip išgirsti pasaulinio meno gaudesį, kad įvertintum naujo balso unikalumą ir kaip išlikti „prisijungus“, kad suprastum ir kitam paaiškintum, kas vyksta platesniame kultūros lauke, kultūros politikoje ir ekonomikoje. Todėl „VDU kultūros dienų“ svečių laukia ne tik pažintis su meno praktika, bet ir diskusija tarp meno kūrėjų, meno teoretikų ir publikos „Ar menui reikia paaiškinimo?“. Kaip teigia Menų fakulteto prodekanė docentė dr. Rūta Mažeikienė: „Šiuolaikinis menas, tikriausiai kaip niekada anksčiau, naikina skirtis tarp žanrų ir stilių, eksperimentuoja išraiškos ir poveikio priemonėmis, peržengia meną ir tikrovę skiriančias ribas. Pažintis su šiuolaikinio meno kūriniais neretai tampa intelektualiniu iššūkiu publikai: menas vis dažniau kelia klausimus, provokuoja, kviečia diskutuoti. Manome, kad diskusija tarp menininkų, meno kritikų ir žiūrovų gali būti itin įdomi, bandant atsakyti į klausimus, kaip suprasti ir vertinti šiuolaikinį meną, koks šiuolaikinio meno lauke yra meno kritiko, meno mediatoriaus vaidmuo?”

Įtrauki kultūra miestui

Per metus VDU Menų fakulteto kiemelyje senamiesčio Muitinės gatvėje įvyksta daugybė renginių, skirtų miesto bendruomenei: čia veikia VDU menų galerija „101“ su nuolat keičiamomis parodomis ir pristatymais, organizuojami populiarūs renginiai mokiniams ir mokytojams (protų mūšiai, atviros paskaitos), koncertai, filmų peržiūros, susitikimai su vietiniais ir tarptautiniais menininkais, mokslo renginiai. Tai nėra vien universiteto įsipareigojimas miesto bendruomenei. Kaip teigia Menų fakulteto docentas dr. Edgaras Klivis „vargu ar šiandien kas nors dar gali laikytis uždaros kultūrinės terpės modelio ar įsivaizduoti, kad kultūra – tai elitinių profesionalų kūriniai, nuleidžiami dėkingai pasyviai publikai. Moderniosios epochos šlovintą meno kūrėjo genialumą šiandien pakeičia kitoks kūrybiškumo supratimas, siejamas su bendradarbiavimu, įsitraukimu, dalyvavimu, santykiu su kitais. Kūrybinė energija (fizikoje energija reiškia savybę, kuri negali būti sukurta ar sunaikinta, o tik perduota vieno kūno kitam) negali būti nusavinama, ji fluktuoja tarp žmonių, medijų, formų, kūrybiškumo dinamika visuomet apima ir žiūrovus, klausytojus, publiką. Nors šiandien vadinamasis „dalyvaujamasis posūkis“ geriausiai pastebimas skaitmeninėje kultūroje (atviro kodo programų kūriniai, youtube remiksai, wikipedia), šis modelis vertinantis ir įtraukiantis kiekvieno kūrybiškumą daro įtaką visam gyvam kultūros laukui. Dar daugiau, decentralizuota, demokratiška, visiems skirtos kultūros samprata atkreipia dėmesį į neprivilegijuotas socialines grupes, kurias tradicinė kultūra ignoravo, kaip nereikšmingas. Šiandien pvz. Didžiosios Britanijos kino institutas organizuoja talentų centrus, kad net ir tolimiausiame Škotijos kaimelyje gyvenantis paauglys pabandytų kažką sukurti su kino kamera, nes būtų nedovanotina prarasti nors vieną unikalų talentą ir vaizduotę. Mums taip pat svarbi ne tik dalyvaujamoji, bet ir įtrauki kultūra, todėl kviečiame bet kurią klasę, bet kurį paauglį sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, ateiti į atviras paskaitas“.

„VDU kultūros dienų“ organizatoriai tikisi pritraukti labai įvairią publiką: ne tik meno ar kultūros lauko veikėjus, bet ir plačiąją visuomenę, studentus, moksleivius. Renginio programoje siūlomos atviros įvairių sričių Menų fakulteto dėstytojų paskaitos (nuo “Mados dizaino” ar “Šiuolaikinio meno” iki “Muzikinio vaizdo klipo” ar “Auditorijų plėtros”), užsienio svečių viešos paskaitos šiuolaikinio meno ir kultūros temomis, diskusijos ir susitikimai su kultūros lauko atstovais, įvairūs meno renginiai (šokio, teatro spektakliai, kino filmų peržiūros, koncertas), o balandžio 28 dieną organizuojama Atvirų durų diena moksleiviams, kurioje bus galima susipažinti su Menų fakulteto studijų programomis ir įsitraukti į skirtingų meno sričių kūrybines dirbtuves (“Fotostudijos blykstės”, “Garso eksperimentai”, “Menų mūšis”, “Greita mada”, “Teatro improvizacijos”, “Kūrybinės industrijos”).

Kultūra kaip kritinė intervencija

Šiandien plačiai diskutuojama apie kūrybiškumo, inovatyvumo, išradingumo reikšmę versle ir ekonomikoje, o taip pat apie kūrybinius verslus (kurie dažniausiai būdavo neįvertinami kaip svarbi šalies nacionalinio produkto dalis tradicinėje ekonomikoje) ir apie kultūros verslumą kaip naują iššūkį (ypač postsovietinėje visuomenėje). Per pastarąjį dešimtmetį humanitarinės universiteto programos taip pat ėmė orientuotis į lankstesnės, verslesnės, efektyviau komunikuojančios kultūros modelį. Viena iš populiariausių studijų programų VDU Menų fakultete yra šiemet pirmąją bakalaurų laidą išleidžianti Kūrybinių industrijų programa. Meno projektų valdymo, asmeninės karjeros, menų komunikacijos ir mediacijos dalykai svarbūs ir kitose Menų fakulteto studijų programose. Fakulteto dėstytojai atlieka užsakomuosius ir taikomuosius tyrimus, padedančius įvertinti meno ir kultūros komunikacijos efektyvumą (žr. laisvai internete prieinamą kolektyvinę monografiją „Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos auditorijos“).

Tačiau „VDU kultūros dienų“ renginiu Menų fakulteto bendruomenė kviečia nepamiršti, kad svarbiausia klasikinio universiteto funkcija visuomenėje ir kultūroje yra ne užsakomieji tyrimai ar rekomendacijos, bet kritinė refleksija. Kultūra yra gyvybiškai priklausoma nuo nuolatinės kritinės polemikos, intelektualinio pasipriešinimo, mąstymo įvairovės. Joks dekoras, autoritetai ir apdovanojimai neatpirks tos gyvybės, kurią kultūrai suteikia laisvas ir kritiškai mąstantis individas. Menų fakultetas jau kelis dešimtmečius veikia kaip intelektualinis kritikos centras (aktyvus tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygiu), o seniausia fakulteto studijų programa Menotyra, neseniai atnaujinta ir pervadinta Menų istorija, kritika ir medijos, ruošia šiuolaikinio meno ir kultūros iššūkius pasirengusius priimti meno ekspertus-kritikus.

Pasak Menų fakulteto docentės dr. Linaros Dovydaitytės, baigiamoji renginio diskusija „Ar kultūra Kaune veža?“ pakvies kritiškai įvertinti kultūros vietą miesto gyvenime. Neakademiškas diskusijos pavadinimas, susišaukiantis su viso renginio šūkiu „Kultūra veža“, sufleruoja, jog bus kalbama ne tiek apie oficialią, reprezentacinę kultūros pusę, kiek apie kultūros prieinamumą visiems miesto gyventojams. Kokią miesto kultūros dalį sudaro iniciatyvos „iš apačios“? Kaip kultūrinį gyvenimą įtakoja skirtingų bendruomenių paveldas ir dabartinės patirtys? Ar kultūros politika ir rėmimas atliepia miesto gyventojų kultūrinių ir kūrybinių poreikių įvairovę? Tokiais aktualiais klausimais kviesime diskutuoti kultūros politikos formuotojus ir kultūros žmones, o taip pat „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ kūrybinės komandos atstoves.

Nors „VDU kultūros dienų“ darbotvarkėje, kaip ir dera universiteto renginiui, netrūksta rimtų diskusijų, polemikos, kritinės refleksijos, organizatoriai ragina renginio dalyvius išlikti žaismingais ir laisvais, kviečia dalyvauti Menų fakulteto studentų ir dėstytojų meninėje programoje, kurią atidarys nemokamas šokio spektaklis „(g)round zero“ VDU didžiojoje salėje, o baigiamuoju akordu taps „Music Production“ programos studentų muzikinis (live) pasirodymas Menų fakulteto kiemelyje.

Pasak renginio organizatorių, „VDU kultūros dienos“ yra skirtos priminti, kad kultūrą kuriame mes visi.

Renginio programa

Praktika lietuvių mokyklose ir bendruomenėse užsienyje

Švietimo mainų paramos fondas skelbia konkursą studentams (bei būsimiems absolventams) atlikti praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse 2017-2018 m.m.

Siūlomos praktikų vietos

Praktikos galimos šiose Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintose institucijose:

Atkreipiame dėmesį, kad kiekvienai priimančiai institucijai yra nurodytas maksimalus su Švietimo ir mokslo ministerija suderintas praktikos vietų skaičius – atsižvelgiant į gautų paraiškų skaičių, priimančiųjų institucijų poreikius ir programos biudžetą, gali būti finansuota ir mažiau praktikos vietų. Skirstant finansavimą pirmenybė bus teikiama praktikoms formaliose lituanistinėse mokyklose.

Praktikų trukmė ir laikotarpis

Galima praktikų trukmė – 2-6 mėn. Praktikos lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose gali vykti nuo 2017-09-01 iki 2018-08-31.

Siūlomų praktikos vietų sąrašuose nurodyti preliminarūs galimi praktikų laikotarpiai, į kuriuos būtina atsižvelgti teikiant paraiškas. Atrinkti ir patvirtinti kandidatai turės susiderinti konkrečias praktikos datas su priimančiosiomis institucijomis pasibaigus konkursui.

Atrankos sąlygos ir reikalavimai kandidatams

Paraiškas gali teikti tik Lietuvos Respublikos arba kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai, studijuojantys Lietuvos mokslo ir studijų institucijose (MSI) visų pakopų ir visų studijų krypčių studijose su sąlyga, kad jų MSI sutinka išleisti į praktiką numatytam laikotarpiui.
Paskutinio kurso studentai atrankoje gali dalyvauti su sąlyga, kad praktiką atliks per 12 mėn. nuo studijų pabaigos (absolventų praktika).
Priimančiosios praktikos institucijos gali numatyti kitus papildomus reikalavimus kandidatų studijų krypčiai, kompetencijoms ir gebėjimams (žr. praktikos vietų sąrašą).
Skirstant finansavimą pirmenybė bus teikiama kandidatams, kurie dalyvauja programoje pirmą kartą.

Skiriamas finansavimas

Praktikoms ES ir EEE šalyse skiriama stipendija pragyvenimui:

700,00 eurų per mėnesį praktikoms šiose šalyse: Airija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Italija, Norvegija, Švedija;
600,00 eurų per mėnesį praktikoms šiose šalyse: Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Vokietija;
500,00 eurų per mėnesį praktikoms šiose šalyse: Latvija.

Praktikoms ne ES ir EEE šalyse skiriama stipendija pragyvenimui ir kelionės išmoka:

700,00 eurų per mėnesį praktikoms šiose šalyse: Argentina, Australija, Baltarusija, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Gruzija, Rusija, Urugvajus.
Išmokos kelionei dydis nustatomas pagal atstumą nuo Lietuvos (gyvenamosios vietos arba studijų vietos miesto) iki praktikos vietos (miesto), remiantis Europos Komisijos atstumų skaičiuokle:
- iki 100 km kelionės išmoka neskiriama;
- 100-499 km – iki 180,00 eurų;
- 500-1999 km – iki 275,00 eurų;
- 2000-2999 km – iki 360,00 eurų;
- 3000-3999 km – iki 530,00 eurų;
- 4000-7999 km – iki 820,00 eurų;
- virš 8000 km – iki 1100,00 eurų.

Konkursui pateikiami dokumentai

Paraiška teikiama per elektroninę sistemą. Paraiškoje galima rinktis tik 1 pageidaujamą praktikos vietą.
Mokslo ir studijų institucijos (toliau – MSI), kurioje studijuojate, raštas (parsisiųsti), kuriame turi būti patvirtinta:
- kad esate šios institucijos studentas, nurodant studijų programą ir kursą;
- kad mokslo ir studijų institucija rekomenduoja Jus praktikai paraiškoje nurodytam laikotarpiui ir trukmei;
- kad ši praktika bus įskaityta/neįskaityta kaip studijų programos dalis.
Gyvenimo aprašymas (rekomenduojama Europass CV forma).
Motyvacinis laiškas, adresuotas priimančiajai praktikos institucijai.

Paraiškų teikimas

Užpildyta paraiška kartu su prisegtais reikalaujamais dokumentais turi būti pateikta per el. sistemą apply.scholarships.lt iki 2017 m. kovo 31 d. Po šio termino nei naujos paraiškos, nei papildomi dokumentai nebus priimami. Rekomenduojame neatidėti paraiškos pateikimo paskutinei termino dienai, kadangi dėl didelės apkrovos sistemos veikimas gali sulėtėti.

Elektroninė paraiškų sistema yra nauja ir naudojama pirmą kartą. Labai atsiprašome, jeigu paraiškos teikimo metu pasitaikys techninių nesklandumų, į lietuvių kalbą dar neišverstų tekstų ir pan. Būsime dėkingi, jeigu informuosite mus apie aptiktus sistemos trūkumus ir stengsimės juos nedelsdami ištaisyti. Iškilus klausimams, kreipkitės per sistemos pašto dėžutę (jeigu esate prisiregistravę kaip kandidatas) arba žemiau nurodytu el. paštu.

Konkurso eiga

Švietimo mainų paramos fondas, gavęs paraiškas, atliks tinkamumo vertinimą, t.y. paraiškų atitikimą formaliems tinkamumo kriterijams:
- Paraiška pateikta laiku;
- Pateikti visi reikalingi dokumentai;
- Kandidatas atitinka konkurso sąlygose nurodytus reikalavimus;
- Pasirinktos praktikų vietos yra iš konkurso sąlygose paskelbto sąrašo.
Tinkamų kandidatų gyvenimo aprašymai ir motyvaciniai laiškai bus perduoti priimančiosioms praktikos institucijoms, kurios atrinks kandidatus pagal savo nustatytus kriterijus. Švietimo mainų paramos fondas neprisiima atsakomybės už priimančiųjų institucijų atrankos kriterijus, procesą bei neteikia paaiškinimų dėl priimančiųjų institucijų sprendimų.
Galutinį sprendimą dėl kandidatų finansavimo, remdamasis priimančiųjų praktikos institucijų atranka bei „Erasmus+“ ir kitų tarptautinių aukštojo mokslo programų atrankos komisijos siūlymais, priims Švietimo mainų paramos fondo direktorius. Atkreipiame dėmesį, kad priimančiųjų institucijų sprendimas dėl kandidatų atrankos dar nėra galutinis. Patvirtinti finansavimui kandidatai bus informuojami ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 1 d.
Po kandidatų informavimo per nurodytą laikotarpį atrinkti praktikantai turės savarankiškai susiderinti su priimančiosiomis institucijomis tikslias praktikos pradžios ir pabaigos datas bei pasirūpinti kelionės organizavimu, vizų gavimu, apgyvendinimu ir pan.
Finansavimas bus skiriamas atrinktų kandidatų aukštosioms mokykloms pagal lėšų naudojimo sutartį. Studentams stipendiją ir išmoką kelionei išmokės aukštoji mokykla pagal dvišalę finansavimo sutartį. Atkreipiame dėmesį, kad dėl valstybės biudžeto lėšų skirstymo ypatumų gali pasitaikyti situacijų, kad aukštoji mokykla neturės galimybės išmokėti skirtos paramos iki suplanuotos praktikos pradžios. Tokiais atvejais studentai turėtų kelionės ir pragyvenimo išlaidas finansuoti iš asmeninių lėšų, kurios vėliau bus kompensuotos.

VDU bus įkurtas Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras

Bendradarbiaujant su italų mokslininkais ir sekant Australijos, D. Britanijos ir kitų šalių pavyzdžiu, Lietuvoje bus steigiamas pirmasis Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras – Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) laimėjo šio centro kūrimui skirtą Europos Komisijos (EK) remiamą projektą, finansuojamą pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“.

Mokslininkų teigimu, kultūros ir kūrybos industrijų sektorius yra visuotinai atpažįstamas kaip turintis milžinišką reikšmę tiek vietinei, tiek globaliai ekonomikai – neseniai UNESCO paskelbtoje apžvalgoje rašoma, jog kultūrinių ir kūrybinių industrijų pajamos pasaulyje šiandien siekia net 2,2 trilijono JAV dolerių, tai yra, daugiau nei Indijos BVP bei viso pasaulio telekomunikacijų sektoriaus įplaukos. Praėjusiais metais D. Britanijos valdžia paskelbė, jog kūrybinių industrijų vertė siekia 10 mln. svarų per valandą. Vis dėlto, visuomenėje kultūros ir kūrybos industrijų svarba dažnai nėra tinkamai įvertinta – šio sektoriaus suvokimas yra daugialypis ir sunkiai apibrėžiamas.

„Tai ne vien menas, ne vien kultūra, ne vien verslas, tai netgi ne dar viena klasikinė pramonės šaka ar nauja technologija. Šis sektorius sujungia visus šiuos laukus naujoje realybėje, kurią ypač svarbu analizuoti iš skirtingų pozicijų, įvertinant besikeičiančius kultūros, meno, ekonomikos, komunikacijų, technologinius ir socialinius faktorius. Kartu tai yra vienas imliausių laukų inovacijoms rastis ar jas kaupti“, – sako viena iš kompetencijos centro projekto rengėjų, VDU Menotyros katedros docentė Jūratė Tutlytė.

Britų taryba apibrėžia kūrybines ir kultūrines industrijas kaip sandūrą tarp meno, kultūros, verslo ir technologijų: joms priskiriama reklama, architektūra, spauda, televizija, radijas, dizainas, mada, muzika, kinas, meno ir antikvarinių daiktų rinka, scenos menai, amatai, kompiuteriniai žaidimai, programinė įranga. Šių sričių varomoji jėga yra talentingi „kūrybinės klasės“ atstovai: dizaineriai, menininkai, intelektualai, skatinantys inovacijas, miesto plėtrą, kūrybinių centrų ir tinklų kūrimą, socialinį ir kultūrinį miestų ir regionų vystymąsi.

Pasak filosofo, VDU Filosofijos ir socialinės teorijos katedros vedėjo, profesoriaus Gintauto Mažeikio, naujasis kompetencijos centras sieks skatinti dalyvavimo kultūrą Lietuvoje – bendrų novatoriškų sprendimų čia ieškos skirtingų sričių atstovai. „Centro pagrindinis tikslas – suvienyti kūrybinių industrijų tyrėjus, kūrėjus ir verslininkus tam, kad jiems bendradarbiaujant būtų skatinamos įvairios inovacijos ir pažanga“, – paaiškino prof. G. Mažeikis.

Doc. J. Tutlytės teigimu, steigiant kompetencijos centrą bus remiamasi analogiškų įstaigų pavyzdžiais pasaulyje – tokie centrai tampa reikšmingais mokslo ir žinių skleidėjais, politikos formuotojais. „Vienas ryškiausių šios srities švyturių – Kūrybinių industrijų ir inovacijų kompetencijos centras Autralijoje, tarp kurio tyrėjų yra tokie įtakingi kultūros ekonomikos įtvirtintojai, kaip Stuart Cunningham, John Hartley. Europoje, ypač D. Britanijoje, Skandinavijoje, tokie centrai yra labiau kūrybiniai klasteriai, federaliniai valdžios centrai, mediatoriai, užtikrinantys informacijos sklaidą, vykdantys konsultacijų, įtinklinimo paslaugas kultūros ir kūrybos industrijų veikėjams, padedantys įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje“, – pasakoja menotyrininkė.

Būsimas VDU Kūrybinių ir kultūrinių inovacijų kompetencijos centras Lietuvoje sieks spartinti mokslinius tyrimus, skatinti kultūros ir kūrybos atstovų inovacijas, bendradarbiavimą, verslumą, įtraukią dalyvavimo kultūrą.

Centro parengimui skirtas projektas yra finansuojamas pagal Europos tyrimų ir inovacijų programą „Horizon 2020“. Šis projektas yra vienas iš penkių, kuriuos Lietuva pateikė Europos Komisijos finansavimui, tačiau komisija patvirtino du – VDU vadovauja pirmajam iš jų, skirtam kompetencijos centrui, ir dalyvauja antrajame, kurį inicijavo taip pat Kauno aukštosios mokyklos. Kompetencijos centro projektą VDU rengia kartu su Milano politechnikos universitetu ir Kauno technologijos universitetu.

Konkursas praktikai užsienyje pagal Erasmus+ programą

Visus studentus [1], norinčius dalyvauti Erasmus+ studentų ar Erasmus+ absolventų praktikų konkurse, prašome atrankos dokumentus pateikti iki 2017-04-23.

Dokumentai atrankai:

Atrankos anketa:
(Lietuvių kalba: www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/
Anglų kalba: www.vdu.lt/en/studies/internships/erasmus-traineeships/)
Priimančios organizacijos / įmonės patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą)
Fakulteto atstovo rekomendacija (tik absolventų praktikai).

Atrankos kriterijai [2]:

studento motyvacija;
geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
praktikos atitikimas studijų programai;
studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Pirmenybė atrankoje teikiama:

studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. (studentų praktika vėliausiai gali baigtis 2017-09-29, absolventų – per vienerius metus nuo studijų baigimo datos).

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas, atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2017-05-03. Daugiau informacijos VDU tinklapyje, adresu: http://www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/.

[1] Erasmus+ studentų atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos visų, išskyrus paskutiniųjų, kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Erasmus+ atrankoje absolventų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Atrankoje negali dalyvauti studentai, jau išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos mainų laikotarpio studijų pakopoje, kurioje šiuo metu studijuoja. Ne ES piliečiai prieš prasidedant praktikai turi turėti TRP arba RP.

[2] Atskirų fakultetų sprendimu gali būti taikomi papildomi atrankos kriterijai. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į savo fakultetą.

*Studentai su negalia ar spec. poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą išlaidoms, patirtoms mobilumo metu, kompensuoti.

Rimanto Plungės paroda Zagrebe

Kovo 20 d. galerijoje Greta, Zagrebe buvo atidaryta Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. dr. Rimanto Plungės kartu su italų menininku Davide Skerlj ir kroatijos menininku Josip Zanki paroda „Urlo Žemė“ („Land of Ulro).

Apie parodą:

Land of Ulro is collaborative project of three artists, Rimantas Plunge, based in Kaunas in Lithuania, Davide Skerlj, based in Trieste in Italy and Josip Zanki based in Zagreb, Croatia. Project is based on reading of utopian space of Land of Ulro. Concept of Land of Ulro was created in William Blake imaginary. Ulro is a god Urizen empire, place of living dead, idols and miraculous illusions. In his book Land of Ulro Czesław Miłosz recognized this imaginry space in real places which exist out of dominant political and national narratives. Mythical space of Land of Ulro we can recognize in ‘continuous history’ of magical territory as Trieste and Lithuania. It is visible on model of utopian Hasidic state based in Galicia, White Russia, Poland and Baltic. Rimantas Plunge introduce his series of photo collage today (ulro), dreams (ulro) and no dreams (ulro) created 2017, redefinition of Czesław Miłosz work. Davide Skerlj display his video 2 points of view from Novak to Grujic created 2014 based on reinterpretation of Ivo Andrić novel Bridge on the Drina. Josip Zanki exhibits his drawing works Land of Ulro created 2015 under ethnography of symbolical world. In Gallery Greta Rimantas Plunge, Davide Skerlj and Josip Zanki exhibit first time together.

Daugiau informacijos

VDU – vienos moderniausių garso studijų Baltijos šalyse

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) veikia vienos moderniausių garso studijų Baltijos šalyse. Praėjusį spalį duris atvėrusiame daugiafunkciame VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) įrengtas garso studijų kompleksas, kuriame galima kurti profesionalius įrašus ir vykdyti garso tyrimus.

„Garso studijų kompleksas atitinka pasaulinius standartus ir muzikos industrijos naujausius reikalavimus. Studentai čia turės galimybę plačiai taikyti žinias. Įranga ir akustinis studijų sprendimas leidžia jas naudoti profesionaliems įrašams, akustiniams bandymams, tyrimams“, – paaiškino medijų menininkas, VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. Rimantas Plungė.

Studijose įrengta moderniausia pasaulinio garso gamintojų technika ir profesionali muzikinė programinė įranga: „Pro Tools“ su C24 valdikliu, HDX sistema, „Studer“ daugiafunkcis pultas, dažnai naudojamas tiesioginėse transliacijose, 80 mikrofonų, tarp jų – „Neumann U87 Ai“, kurį britų žurnalas „Sound on Sound“ pripažino geriausiu, ir kita įranga. Garso studijų komplekse yra galimybė įrašyti net 64 kanalus vienu metu.

Naujosios garso įrašų studijos buvo tikslingai ir profesionaliai suprojektuotos pagal savo paskirtį – tinkamoms sąlygoms sukurti buvo pakeistos pastato savybės, geriausiai akustikai išgauti naudotos specifinės garso studijų įrengimui būtinos medžiagos. Nauja įranga studentams suteikia galimybę tobulinti praktinius įgūdžius ir užsiimti kūrybine veikla aukščiausio lygio garso studijose – tai ypač svarbu studijuojantiems jungtinėje VDU ir Centrinio Lankašyro universiteto (D. Britanija) Muzikos produkcijos studijų programoje.

„Atskirus elementus gal ir įmanoma rasti įvairiose studijose, bet pamatyti visą šią įrangą – Holivudą – vienoje vietoje Kaune buvo netikėta. Pradžioje šiurpas perėjo per nugarą, o tuomet – noras pačiupinėti“, – įrangos kokybę įvertino grupės „Quest Rising“ lyderis, VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas, docentas Benas Ulevičius.

Vytauto Didžiojo universitete veikia aukščiausio lygio medijų, garso, grafinės raiškos, dizaino, fotografijos, foto ir video montažo auditorijos ir laboratorijos, metodinis kabinetas-skaitykla, pažangiausia įranga aprūpintos fotografijos ir garso įrašų studijos. Mokomosios studijos atitinka aukščiausius šiuolaikinių kūrybinių industrijų standartus, čia naudojama naujausia techninė ir programinė įranga. Investicijos į mokomąsias auditorijas ir laboratorijas per pastaruosius metus viršija 3 milijonus eurų.

Romualdo Požerskio paroda „Baltijos Kelias“

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyks pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvaus ir diskusijai apie Europos ateitį kvies istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

VDU didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28) bus eksponuojama VDU profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“, įamžinanti laikmetį, kai Europoje vadovaujančias pozicijas užėmė renginyje dalyvausiantys lyderiai.

Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų forumo numatomų dalyvių – buvusieji Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Rudolfas Šusteris (Slovakija), Valdis Zatleris (Latvija), Genadijus Burbulis (Rusija).

„Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio parodoje ir albume „Lietuva 1988-1993″. Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą, ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai. Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties“, – parodos anotacijoje rašo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Paroda vyks iki balandžio 30 d.

MF seniūnų taryba – efektyvesnio studijų kokybės valdymo dalis

VDU Menų fakultete nuo 2016 mokslo metų veikia Seniūnų taryba, sudaryta iš šešių fakultete vykdomų bakalauro studijų programų kursų atstovų. MF seniūnų taryba du kartus per semestrą renkasi į susitikimus su fakulteto administracija, kurių metu aptaria studijų kokybės valdymo, bendradarbiavimo iniciatyvų, partnerysčių klausimus. MF seniūnų taryba taip pat veikia kaip efektyvesnės komunikacijos tarp fakulteto studentų bendruomenės ir administracijos įrankis, suteikiantis galimybę greitai ir tiesiogiai keistis informacija bei reaguoti į studentų poreikius.

MF Seniūnų tarybos nariai 2016 / 2017 m. m.:

Kūrybinės industrijos

1 kursas – Mindaugas Stanius
2 kursas – Erikas Stumbras
3 kursas – Rimgailė Daukšytė
4 kursas – Evelina Kurtinaitytė

Menų istorija, kritika ir medijos

1 kursas – Kristina Streikutė
2 kursas – Vaida Kazlauskaitė
3 kursas – Deimantė Patumsytė
4 kursas – Taura Benekoraitytė

Vaidyba

1 kursas – Gargasas Mindaugas
2 kursas – Raminta Paukštytė
3 kursas – Gabrielė Penčylaitė
4 kursas – Justina Mitkutė

Naujųjų medijų menas

1 kursas – Debora Gvazdikaitė
2 kursas – Indrė Galinskaitė
3 kursas – Kasparas Pilybas
4 kursas – Greta Vyšniauskaitė

Mados dizainas

1 kursas – Paulina Djakonovaitė
2 kursas – Evelina Kupšytė
3 kursas – Raminta Razgutė

Muzikos produkcija

1 kursas – Rokas Minkus + Miglė Jurgelionytė
2 kursas – Gytis Stankevičius
3 kursas – Dominykas Loda