Menų mediacija – iššūkis šiuolaikinei menotyrai
Šiuolaikinio meno įvairovė, globalizacijos procesai kultūroje, naujų technologijų panaudojimas meno sklaidai, naujos dialogo su publika formos – tai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria menotyrininkai, meno kritikai ir edukatoriai.
Įvertinus besikeičiančią menotyrininko darbo specifiką ir tarptautinės karjeros galimybes šioje srityje, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakultetas (MF) nuo rudens pradeda vykdyti atnaujintą menotyros krypties bakalauro studijų programą „Menų istorija, kritika ir medijos“.
VDU MF Menotyros programos dėstytojai, absolventai ir studentė dalijasi mintimis ir patirtimi, kaip keičiasi menotyrininko darbo praktika ir kodėl reikalingas šis studijų programos atnaujinimas.
Kokių įgūdžių ir savybių reikia menotyrininkui, susiduriant su šiandieniniais iššūkiais darbe?
VDU MF prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė: „Šiandien menotyrininkui nepakanka būti vien meno ekspertu, kritiku ar meno procesų vertintoju. Jis turi gebėti tinkamai komunikuoti meną, panaudodamas šiuolaikines technologijas ir medijas. Didėjanti medijų įtaka šiuolaikinei visuomenei, kultūrai ir menui skatina menų studijose dar didesnį dėmesį skirti menotyrininko komunikavimui ir skirtingų žiūrovų, publikos grupių pasiekimui, pasitelkiant naująsias medijas bei žiniasklaidos kanalus. Atnaujintos programos pavadinimas nurodo ir tradicines menotyrininko veiklos sritis (meno istoriją ir kritiką), ir tarpininkavimo tarp meno kūrėjų ir vartotojų (mediacijos) būtinybę“.
VDU MF prodekanė doc. dr. Rūta Mažeikienė
VDU MF Menotyros katedros vedėja doc dr. Jūratė Tutlytė: „Studijų programos atnaujinimas svarbus, nes menotyros studijos nuo humanitarinių mokslų srities krypsta link socialinių, o menotyrininkas turi būti tas žmogus, kuris geba viešojoje erdvėje diskutuoti ir interpretuoti meną, suvokdamas įvairius socialinius, kultūrinius, politinius procesus“.
Kaip keičiasi kultūros komunikacija ir menotyros kalba, kodėl svarbu žinoti naujus informacijos perteikimo būdus?
VDU MF Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis: „Menotyra visuomet kūrė dialogą tarp meno ir visuomenės, tačiau šiandien keičiasi pačios dialogo formos bei kanalai. Šiandieniniame meno lauke nebeveikia tradicinis meno komunikacijos modelis, todėl menotyrininkui galvosūkiu tampa tai, kaip menu sudominti skirtingas visuomenės grupes“.
VDU MF Menotyros programos absolventė Nacionalinio Kauno dramos teatro vadybos skyriaus vadovė Agnė Burovienė: „Svarbu suteikti žinių kaip menotyrininkui tikslingai panaudoti įvairias tradicines, elektronines ir socialines medijas – išmokti valdyti skirtingus kalbėjimo apie meną būdus bei suvokti kokią žinutę ir per kurią mediją reikia siųsti“.
Agnė Burovienė
VDU MF Menotyros programos absolventė, Šiuolaikinio meno centro kuratorė Julija Fomina: „Kultūros komunikacija ir menotyros kalba keičiasi, prisitaikydamos prie didėjančio komunikacijos tempo ir skirtingų komunikacijos kanalų. Šiandieninė menotyra pamažu keičia savo kalbą, atsižvelgdama į tai, jog atsiranda vis daugiau meno reiškinių ir kontekstų, kuriems suprasti ir apibūdinti neužtenka tradicinių „įrankių“ ir sąvokų. Menotyros kalba priversta atsinaujinti, kad gebėtų išlikti aktuali, padėtų atrasti ir suprasti naujus meno ir jo patirčių atveriamus horizontus“.
Julija Fomina
VDU MF Menotyros programos absolventas, kino prodriuseris UAB „CinemaAds“ direktorius Mantvidas Žalėnas: „Kasdieninės informacijos apie meną yra itin daug, tad būtina ieškoti naujų kalbėjimo apie meną formų. Šiandien menotyra yra neatsiejama ir nuo populiariosios, vaizdo kultūros, kuomet vizualinėmis komunikacijos priemonėmis bandoma per koncentruotą laiką pasiekti kuo platesnę auditoriją ir efektyviai perduoti pagrindinę žinutę, o meno projektų sėkmė priklauso nuo efektyvios komunikacijos – garsiausi pasaulio teatrai, kino kompanijos, meno bienalės pusę meno projektų biudžeto investuoja į komunikaciją“.
Mantvydas Žalėnas
Kultūros teorijoje ir praktikoje atsiranda meno mediacijos sąvoka, kaip ji siejasi su menotyrininko darbu?
Rūta Mažeikienė: „Šiandien menotyrininko veikla nebesusijusi vien tik su meno vertinimu, analize ar interpretavimu, todėl vis dažniau pasitelkiama meno mediacijos sąvoka. Meno mediacija yra suprantama kaip tarpininkavimas tarp kūrinio ir žiūrovo, kaip dialogo tarp publikos ir meno procesų kūrimas. Būtent šie veiklos aspektai tampa svarbūs menotyrininko darbe šiandien“.
VDU MF Menotyros programos ketvirtakursė, meno vadybos platformos „Arthesis“ meno vadovė, projektų erdvės „Kabinetas“ kuratorė, Kultūros vadybininkų asociacijos direktorė Vaida Stepanovaitė: „Meno mediacija yra suvokiama ne tik kaip tarpininkavimas, bet ir kaip socialinių sąveikų ir struktūrų kūrimas meno lauke. Tai – simbolinio kapitalo generavimas ir apsikeitimas, kurio tikslas yra atkreipti tam tikros auditorijos dėmesį, įtraukti ją į meno lauką ir nuolat suteikti grįžtamąjį ryšį“.
Vaida Steponovaitė
Julija Fomina: „Meno mediatoriais vadinami žmonės, kurie nepateikia meno kūrinių vertinimų, bet dalyvauja šių vertinimų formavimo procese kartu su žiūrovais. Mediatoriaus paskirtis – skatinti dialogą ir žinių apykaitą. Mediatoriais galima pavadinti ir įvairių meno projektų (parodų, festivalių, spektaklių) kuratorius, kurie pasiūlo tam tikrą požiūrio į meno reiškinius perspektyvą, tarpininkauja tarp menininkų, meno kūrinių ir žiūrovų. Be abejo, tam reikia specifinių įgūdžių ir žinių“.
Kuo, visgi, svarbios teorinės žinios ir kritinis mąstymas kūrybinėje praktikoje?
Jūratė Tutlytė: „Naujos komunikacinės, socialinės medijos šiandien atveria galimybę visuomenei plačiai ir kartu labai spontaniškai reikšti savo nuomonę įvairiais klausimais, vertinti, kritikuoti įvairius reiškinius, tačiau profesionali kritika ar meno kritiko išsakyta nuomonė skiriasi tuo, kad ji yra kur kas labiau argumentuota ir pagrįsta, dalykiškesnė, svaresnė, atsiremianti į tinkamą dalyko pažinimą ir išmanymą, solidų teorinių ir praktinių žinių bagažą. Šia prasme meno kritikos nėra be tyrimų ir analizės“.
VDU MF Menotyros katedros vedėja doc. dr. Jūratė Tultytė
Julija Fomina: „Kritinis požiūris yra itin svarbus – jis padeda išlaikyti tam tikrą mokslinę distanciją ir siekti vertinimo objektyvumo. Manyčiau, kad kritišku menotyrininkas turi būti ne tik tiriamo objekto, bet ir savo paties kompetencijų atžvilgiu. Reikėtų nuolat peržiūrėti savo paties naudojamus vertinimo įrankius ir mechanizmus ir nuspręsti, ar jie vis dar tinkami konkrečiam reiškiniui analizuoti, ar reikėtų ieškoti naujų tyrimo prieigų“.
Agnė Burovienė: „Svarbiausia, reikia norėti būti meno-kultūros lauke, o tuomet visa suteikiama teorinė informacija yra naudinga, bendraujant ne tik su visuomene, bet ir su meno kūrėjais“.
Mantvidas Žalėnas: „Sutinku. Net ir prodiusavimo ar reklamos srityse praverčia pamatinės meno istorijos ir teorijos žinios. Meno procesų ir kalbėjimo apie meną būdų išmanymas padeda ne tik bendraujant su menininkais (pavyzdžiui, aktoriais ar režisieriais), bet ir kuriant reklaminę, marketingo žinutę. Tuomet atsiranda turinio kokybė ir idėjos perteikimo „gylis“, ko tikrai nesugeba perteikti eilinis reklamos kūrėjas“.
Kaip manote, kodėl VDU yra tinkama akademinė ir socialinė erdvė, ugdant menotyros specialistus?
Rūta Mažeikienė: „Ši studijų programa pasižymi integruotu požiūriu į meną, kuomet studentams yra suteikiamos pamatinės žinios apie skirtingas meno rūšis (architektūros, dailės, fotografijos, kino, teatro, šokio, dizaino), bei šiuolaikišku menotyrininko veiklos supratimu, todėl VDU Artes liberales (liet. laisvieji menai) universitetinė sistema yra puiki terpė tokioms studijoms“.
Edgaras Klivis: „VDU skatina praktiškai taikyti teorines menotyros žinias, išmėginti įvairius šiuolaikinio menotyrininko vaidmenis: nuo meno istoriko ar kritiko iki parodų kuratoriaus ar kultūros renginių organizatoriaus, nuo kultūrinės žiniasklaidos darbuotojo iki muziejininko ar meno edukatoriaus“.
VDU MF Teatrologijos katedros vedėjas doc. dr. Edgaras Klivis
„Menų istorija, kritika ir medijos“ programoje siekiama išryškinti medijų svarbą meno komunikacijos ir mediacijos procese, mokoma kaip menotyrinį turinį (pvz. meno istorijos ar kritikos tekstą) perteikti pasitelkiant skirtingas medijas: nuo tradicinės žiniasklaidos (televizija, radijas, spauda) iki šiuolaikinių skaitmeninių komunikacinių technologijų (internetas, socialiniai tinklai, tinklaraščiai, kompiuterinės programos). Todėl į programos turinį įtraukti tokie nauji dalykai kaip: „Menų komunikacija ir medijos“, „Menų projektai“, „Menotyros kalba ir komunikacija“, „Auditorijų plėtra“, „Meno kuratorystė“.
Skelbiamas priėmimas į „Kūrybinių industrijų“ magistrantūros studijų programą
Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas pradeda priėmimą į magistrantūros studijų programą „Kūrybinės industrijos“ 2017 – 2019 m. m.
Kūrybinių industrijų studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją. Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal 2015 m. studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.
2013 metais Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
Programą vertinę ekspertai pabrėžė išskirtinį programos inovatyvumą, konceptualų ir gerai praktikoje veikiantį tarpdalykinį programos pobūdį, dėstytojų ir administracijos atsidavimą, kvalifikaciją, gebėjimą dirbti tarpdalykinėje aplinkoje, puikų programos valdymą bei nuosekliai plėtojamą grįžtamojo ryšio sistemą. Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad „“Kūrybinių industrijų“ magistras VDU yra ambicinga, gerai sukurta ir pažangi mokymo programa. (…) Studentams naudinga pažangi programos koncepcija, kuri skatina kūrybiškai integruoti įvairius dalykus, atveriant puikias, vertingas tarpdalykines perspektyvas“.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.
Skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programą „Meno kuratorystė“
Vienintelė tokia studijų programa Lietuvoje! „Meno kuratorystės“ programa rengia meno kuratorius, turinčius teorines žinias ir praktinę patirtį inicijuoti ir įgyvendinti meno renginius, pristatyti juos visuomenei, interpretuoti ir vertinti meno reiškinius, bendradarbiauti su menininkais, institucijomis ir auditorijomis bei vykdyti šiuolaikiškus meno sklaidos lauko tyrimus.
Studijų metais studentai turės galimybę įgyvendinti savo pirmuosius projektus, bendrauti su patyrusiais meno kuratoriais ir žinomais menininkais, lankyti svarbias tarptautines parodas ir semtis patirties iš jų rengėjų, rašyti ir publikuoti meno kritikos tekstus, dalyvauti tarptautiniuose meno projektuose. „Meno kuratorystės“ programa siūlo galimybę apjungti teorines ir istorines meno žinias su praktiniais meno kuravimo, organizavimo ir kritikos įgūdžiais.
„Meno kuratorystės“ studentai galės atlikti praktiką ir inicijuoti projektus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programoje, bendradarbiauti su tarptautinės Kauno bienalės rengėjais.
Be to, programos studentai turės galimybę semestrą studijuoti užsienio universitetuose, tarp kurių – Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje (Lenkija), Castilla-La Mancha universitetas (Ispanija), Estijos dailės akademija Taline (Estija), Karabuko universitetas (Turkija), Varšuvos universitetas (Lenkija), Latvijos dailės akademija Rygoje (Latvija), o taip pat atlikti praktiką tarptautinėse meno organizacijose.
Baigę studijas magistrai gali dirbti kuratorinį, organizacinį, edukacinį darbą įvairiose meno sklaidos organizacijose (muziejuose, galerijose, kūrybinėse organizacijose, nevyriausybinėse institucijose), kultūros ir švietimo įstaigose (mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose), inicijuoti ir vykdyti savarankiškus meno sklaidos projektus (organizuoti festivalius, parodas, diskusijas ir kitus meno renginius), dirbti meno kritiku žiniasklaidoje bei leidybos srityje, dirbti meno sklaidos lauko analitiku ir strategu valstybinėse institucijose (savivaldybės įstaigose, ministerijose, fonduose, agentūrose), dėstyti ir vykdyti mokslinius tyrimus aukštosiose mokyklose ir tyrimų institutuose. Studijas galima tęsti menotyros doktorantūros programoje.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“
Geriausia paveldosaugos studijų programa Lietuvoje 2016 m.! Šios programos absolventai įgyja ne tik paveldo magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
Magistrantūros studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros paveldo ir turizmo specialistus, turinčius menotyros žinių bei organizacinių įgūdžių, išmanančius kultūros paveldo raiškos formas ir jo socialinę, visuomeninę, istorinę reikšmę, galinčius profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą.
Programos studentai išmoksta savarankiškai spręsti kultūros paveldo apsaugos ir turizmo sistemose iškylančius klausimus ir problemas, įvertinti kultūros paveldo objektų būklę, jų apsaugos teisinius ir praktinius aspektus, taikyti šiuolaikinius apsaugos būdus, europinę paveldosaugos teoriją ir praktiką. Įgijus diplomą, plačias humanitarinio išsilavinimo teorines žinias galima kūrybiškai taikyti praktinėje veikloje: animuojant kultūrinio paveldo turizmą Lietuvoje, inicijuojant ir valdant kultūrinio turizmo ir paveldo animacijos projektus.
Baigus studijas, įgyjamas paveldo magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti Kultūros paveldo apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos poskyriuose, paminklų restauravimo įmonėse (ekspertais, meno istorikais, vadybininkais), Lietuvos kultūros ministerijos padaliniuose (muziejuose, bibliotekose, archyvuose). Programos absolventai gali įsidarbinti turizmo departamento padaliniuose, turizmo firmose (konsultantais, turizmo strategais, ekskursijų vadovais ar gidais), nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žiniasklaidoje ir mokslo institucijose, tyrinėjančiose kultūros paveldą.
Daugiau informacijos apie priėmimą į programą.
Peticija dėl Kauno universiteto
Mums visiškai nepriimtini Švietimo ir mokslo ministerijos neskaidrūs bei skuboti veiksmai, rengiant universitetų tinklo optimizavimo planą, ignoruojant akademinių bendruomenių išreikštas pozicijas ir vengiant dialogo su universitetais.
Kviečiame palaikyti universiteto poziciją:
- pasirašant peticiją puslapyje vdu.lt/peticija;
- pasikeičiant savo „Facebook“ profilio arba viršelio (cover) nuotraukas.
Pilną VDU bendruomenės pareiškimo tekstą galima parsisiųsti čia.
Atsižvelgiant į universitetų istorinę raidą ir pripažįstant Vasario 16-osios aktu atkurtosios Lietuvos valstybės 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, pastangos konsoliduoti Kauno universitetus mūsų universiteto bendruomenei yra priimtinos tik išlaikant Vytauto Didžiojo universiteto vardą ir akademinę tradiciją.
1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas Kaune buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu. 1930 metais, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Įgyvendinant 1939 m. gruodžio 13 d. Universitetų įstatymo nuostatas, trys Vytauto Didžiojo universiteto fakultetai (Humanitarinių, Teisių, Matematikos-gamtos mokslų) perkeliami į Vilnių, atkuriamas lietuviškas Vilniaus universitetas. Naikindama tautinį identitetą, 1940 m. ir 1946 m. sovietų valdžia VDU pavadino Kauno universitetu, o 1950 metais uždarė šį universitetą.
1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkai paskelbė Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo deklaraciją, kurios nuostatos buvo įteisintos Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. liepos 4 d. įstatymu „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, kurio pirmasis straipsnis skelbia „atkurti Vytauto Didžiojo universitetą ir suteikti jam savarankiškos aukštosios mokyklos statusą“. Taigi į Kovo 11-ąją, kaip ir įvardinta 1939 metų Universitetų įstatymo pirmajame straipsnyje, Lietuva atėjo su dviem universitetais – Vilniaus universitetu Vilniuje ir Vytauto Didžiojo universitetu Kaune.
Šiandienos Vytauto Didžiojo universitetas, švenčiantis atkūrimo 28 metų sukaktį – viena liberaliausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, tęsianti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją. Universiteto studentus, dėstytojus ir absolventus vienija artes liberalesidėja. Čia skleidžiasi laisva kūrybinė mintis, orientuojamasi į studijų, mokslo ir meno kokybę, ypač sėkmingai plėtojami tarptautiniai ryšiai. Pagal tarptautinius ir šalies reitingus VDU yra vienas iš 4 stipriausių Lietuvos valstybinių universitetų, pirmaujančių mokslo tyrimų ir tarptautiškumo srityse.
Pilnas VDU bendruomenės pareiškimo tekstas
VDU išlieka tarptautiškumo lyderiu Lietuvoje
Gegužės 9 d. paskelbtame 2017 metų universitetų reitinge, kurį pristatė žurnalas „Reitingai“, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) antrus metus iš eilės buvo pripažintas tarptautiškiausiu universitetu Lietuvoje ir išliko tarp lyderių pagal moksliškumą.
VDU ir vėl surinko didžiausią taškų skaičių tarp visų šalies valstybinių universitetų (9,3) pagal konkuravimą tarptautinėje studijų erdvėje – šioje kategorijoje buvo įvertintos studijų programos užsienio kalba, jungtinės studijos su užsienio universitetais, užsienio studentai, iš svetur atvykę akademiniai darbuotojai, akademinių mainų statistika. Kaip ir 2016-ųjų reitinge, Vytauto Didžiojo universitetas išsaugojo antrą poziciją pagal moksliškumą, meno ar sporto veiklą ir akademinio personalo pasiekimus (7,3 taško).
Tarptautiškumas ir moksliškumas išlieka vienomis didžiausių VDU stiprybių, vertinamų ir tarptautiniu mastu. 2016 m. QS kylančių Europos ir vidurio Azijos šalių reitinguose universitetas buvo įvertintas antrąja vieta tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų pagal dėstytojų tarptautiškumą ir darbuotojus, turinčius daktaro laipsnį. Didžiausiame tarptautiniame universitetų reitinge „U-Multirank“ VDU gavo aukščiausią įvertinimą Lietuvoje (1, arba „labai gerai“) kategorijose, kuriose įvertinta meninė produkcija, už mokslinę veiklą gautos išorinės pajamos, užsienio kilmės (tarptautiniai) akademiniai darbuotojai, bendros regioninės publikacijos ir bakalauro studijas numatytu laiku baigusių studentų proporcija.
Bendrame žurnalo „Reitingai“ universitetų įvertinime VDU užėmė trečiąją vietą – dėl nedidelio surinktų taškų skirtumo, ir antrąją, ir trečiąją vietas reitinge pasidalino po du šalies universitetus.
Kauno pavasario metinėms: A.Matulevičiaus dailės paroda
Gegužės 12 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma dailininko Antano Matulevičiaus (g. 1942) kūrybos paroda „Pasilikęs teisę būti laisvu“ ir rengiama diskusija dailės ir politikos tema, dalyvaujant parodos autoriui, VDU istorikams ir menotyrininkams. Paroda yra skiriama Kauno pavasario 45-mečiui. Parodos atidarymo akcentas – diskusija apie meno ir politikos santykius sovietų okupacijos sąlygomis, bei tai, kas prasmingai išlieka toms sąlygoms pasikeitus – mūsų laisvė.
Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma dailininko Antano Matulevičiaus kūrybos paroda „Pasilikęs teisę būti laisvu“. Gimęs karo metu, vaikystėje matęs partizaninio karo žiaurumus, sovietmečiu jis patyrė atstūmimą dėl „netinkamos biografijos“ (tėvas buvo Lietuvos partizanas). Tėvo atminimas neleido išduoti laisvės idealų. Apie juos sukosi menininko mintys, tai atsispindi kūryboje.
Antanas Matulevičius gimė 1942 metais netoli Veisiejų. 1974-1991 m. su pertraukomis studijavo architektūrą ir tapybą Vilniaus dailės instituto Kauno filiale. Dirbo interjerų projektuotoju, o tapė laisvalaikiu. Dailininkas gyvena ir kuria Kaune bei Šakių rajone, Jančių kaime.
Parodoje pristatomi 1970-1990 metų Antano Matulevičiaus tapybos darbai. Dar sovietmečiu menininkas sąmoningai pasirinko likti oficialaus meninio gyvenimo nuošalėje. Beveik nedalyvaudavo oficialiose parodose, nes nenorėjo šlovinti sovietinės sistemos. Jis tapė laisvės, tremties, Nepriklausomybės temomis tuo metu, kai dauguma dailininkų vengė apie tai netgi užsiminti. Daugelį metų paeiliui kiekvieną Vasario 16-ąją nutapydavo po vieną paveikslą, skirtą šiai datai.
Laisvės troškimas – vienintelė ir pati svarbiausia Antano Matulevičiaus kūrybos tema. Jo paveikslai ryškiaspalviai, tarsi ir neliūdni. Tačiau formos neretai aštrios, sunkios, tarsi sukaustytos. Spalvų ryškumas ir figūrų statiškumas kuria įtampos atmosferą. Tapyba Antanui Matulevičiui yra ne atsipalaidavimo, bet gilių apmąstymų laukas.
Nors po 1990-ųjų Matulevičius surengė keletą parodų (Vilniuje, Šiauliuose, Druskininkuose), tačiau ir šiandien jo kūryba nei gerai žinoma, nei įvertinta, nei atradusi deramą vietą muziejuose. Kaip ir priespaudos laikais, jo tapyba tebeglūdi tvartelio prieblandoje. Ar tai reiškia, kad aplinkos abejingumas nemažėja, ir užmarštis nesitraukia? Ir asmeninės kūrybinės laisvės kaina tokia pat, kaip sovietmečiu – atskirtis? O gal Lietuva pateko tarp atminties atrofijos girnų, nes atkūrus nepriklausomybę sovietmetis, įgijęs klaidingos praeities statusą, vienų lyg ir pelnytai aplenkiamas, bandomas pamiršti, bet kitų – vis dar adoruojamas. Apie visa tai parodos atidarymo metu diskutuos VDU istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Kąstytis Antanaitis.
Paroda Nacionaliniame Kauno dramos teatre veiks iki 2017 m. birželio 20 d.
Parodos kuratorės – VDU menotyrininkės prof. dr. Rasa Žukienė ir doc dr. Jūratė Tutlytė.
Organizatoriai – VDU Menų fakultetas ir „Santaros-Šviesos“ klubas.
Partneris – Nacionalinis Kauno dramos teatras.
Baigėsi VDU kultūros dienos: Kaune kultūra veža!
„Kultūra veža!“ – tokiu šūkiu Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas šių metų balandžio 24 – 29 kvietė miesto bendruomenę į jai skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Kaip teigė Menų fakulteto dekanė prof. Jurgita Staniškytė, “renginio idėja kilo iš poreikio įtraukti miesto bendruomenę į kūrybines universiteto veiklas. Nuo pat įkūrimo VDU siekė griauti viešumoje įsitvirtinusį akademinio uždarumo mitą, todėl atviros ir įtraukios kūrybinės praktikos, kviečiančios visuomenę patirti įvairias menines raiškas, pažinti tarptautinį kultūros kontekstą ir įsitraukti į kritines diskusijas apie kultūros būklę – natūralus atviro Artes liberales principais veikiančio universiteto tikslas“.
Per metus VDU Menų fakulteto kiemelyje senamiesčio Muitinės gatvėje įvyksta daugybė renginių, skirtų miesto bendruomenei: čia veikia VDU menų galerija „101“ su nuolat keičiamomis parodomis ir pristatymais, organizuojami populiarūs renginiai mokiniams ir mokytojams (protų mūšiai, atviros paskaitos), koncertai, filmų peržiūros, susitikimai su vietiniais ir tarptautiniais menininkais, mokslo renginiai. “VDU kultūros dienos” tapo Menų fakulteto kūrybinių, intelektualinių veiklų koncentratu ir siekė priminti miesto bendruomenei, kad kultūrą kuriame mes visi. Visą paskutinę balandžio savaitę Menų fakultete vyko atviros paskaitos, parodų atidarymai, diskusijos, koncertai, spektakliai, susitikimai su užsienio kultūros ekspertais.
Renginys prasidėjo VDU Didžiojoje salėje, kur daugiau nei 500 žiūrovų stebėjo Fortūnos prizu apdovanotą ir Auksiniam scenos kryžiui nominuotą Menų fakulteto dėstytojo Mariaus Pinigio bei šokėjų Mariaus Paplausko ir Andriaus Stakelės šokio spektaklį (G)round zero. Meninę “VDU kultūros dienų” programą tęsė vakarinės spektaklių ir kino filmų peržiūros, parodų atidarymai ir knygų pristatymai, o užbaigė – kelias valandas fakulteto kiemelyje vykęs Music Production programos studentų gyvo garso ir elektroninės muzikos koncertas.
Visą savaitę miesto bendruomenė ir, ypač, moksleiviai buvo kviečiami dalyvauti atvirose Menų fakulteto paskaitose. Pasiūlę plačią atvirų paskaitų programą – nuo “Mados dizaino” ar “Šiuolaikinio meno” iki “Muzikinio vaizdo klipo” ar “Auditorijų plėtros” – fakulteto dėstytojai sulaukė nemažai įvairaus amžiaus klausytojų, besidominčių šiuolaikinio meno, meno istorijos ir kritikos bei kūrybinių industrijų klausimais. Edukacinę renginio programą vainikavusi “Menų fakulteto atvirų durų diena moksleiviams” sulaukė tokio lankytojų skaičiaus, kad kamerinėse Menų fakulteto studijose ir medijų laboratorijose buvo sunku sutalpinti visus, norinčius sužinoti apie MF studijų programas ir dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse. Renginio organizatoriai džiaugiasi sulaukę per šimtą Kauno ir kitų miestų moksleivių, panorusių išmėginti save fotografo, aktoriaus, kūrybinių industrijų eksperto, mados dizainerio, garso menininko, meno istoriko ir kritiko vaidmenyse.
Kiekvieną dieną renginio svečiai turėjo galimybę lankytis viešose Menų fakulteto užsienio kolegų – menininkų ir kultūros ekspertų – paskaitose: lenkų menininkė Agnieska Zawadzka pasidalino savo įžvalgomis apie šiuolaikinės grafikos transformacijas, virsmus ir ateities perspektyvas; kroatų menininkas, antropologijos daktaras Josip Zanki pristatė tarpdisciplininę meninio tyrimo koncepciją ir pasidalino asmeninių tyrimų patirtimi; Roterdamo muziejaus kuratorė Nicole van Dijk aptarė muziejaus vaidmenį XXI amžiuje ir įkvepiančius šiuolaikinės muziejininkystės pavyzdžius; prancūzų aktorė ir režisierė Emilie Maréchal aktualizavo improvizacijos ir kolektyvinės kūrybos reikšmę šiuolaikinio teatro ir kino projektuose.
VDU kultūros dienų metu įvyko dvi nemažo Kauno meninės ir kultūrinės bendruomenės susidomėjimo sulaukusios diskusijos. Pirmoje diskusijoje atsakymų į klausimą „Ar menui reikia paaiškinimo?“ ieškojo menotyrininkė Rasutė Žukienė, grafikas Rolandas Rimkūnas, meno kuratorė Vaida Stepanovaitė, poetė, literatūros kritikė, žurnalo „Nemunas” redaktorė Erika Drungytė ir teatro režisierius Agnius Jankevičius. Antroje diskusijoje – „Ar kultūra Kaune veža?“ – Kauno kultūros lauko situaciją aptarinėjo Menų fakulteto dekanė Jurgita Staniškytė, „Kaunas 2022“ projekto vadovė Virginija Vitkienė, Kauno Menininkų namų laikinasis direktorius Justinas Kalinauskas, erdvės alternatyviems scenos menams Šelterio ir Teatrono vadovas Gildas Aleksa ir Kauno savivaldybės Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Ina Pukelytė. Šiomis diskusijomis Menų fakulteto bendruomenė kvietė nepamiršti, kad kultūra yra gyvybiškai priklausoma nuo nuolatinės kritinės polemikos, intelektualinio pasipriešinimo, mąstymo įvairovės, o svarbiausia klasikinio universiteto funkcija visuomenėje ir kultūroje yra kritinė refleksija. Menų fakultetas jau kelis dešimtmečius veikia kaip intelektualinis kritikos centras, o seniausia fakulteto studijų programa Menotyra, neseniai atnaujinta ir pervadinta Menų istorija, kritika ir medijos, ruošia šiuolaikinio meno ir kultūros iššūkius pasirengusius priimti meno ekspertus-kritikus.
„VDU kultūros dienų“ organizatoriai tikėjosi, kad renginys paskatins miesto bendruomenę pamatyti ir įvertinti kultūrines sąveikas: ne vien kaip svarbu išmokti gerai fotografuoti ar vaidinti, bet ir kokiais žodžiais kalbėti apie fotografiją, kiną ar teatrą, kaip išgirsti pasaulinio meno gaudesį, kad įvertintum naujo balso unikalumą ir kaip išlikti „prisijungus“, kad suprastum ir kitam paaiškintum, kas vyksta platesniame kultūros lauke, kultūros politikoje ir ekonomikoje. Gausus ir aktyvus miesto bendruomenės dalyvavimas “VDU kultūros dienų” paskaitose, meno renginiuose, kūrybinėse dirbtuvėse ir intelektualinėse diskusijose leidžia drąsiai sakyti, kad Kaune kultūra veža!
VDU Menų fakulteto atvirų durų diena moksleiviams
Akimirkos iš 2017 m. balandžio 28 d. vykusio renginio VDU Menų fakulteto atvirų durų diena moksleiviams.
„Kultūra veža!“ – prasideda „VDU kultūros dienos!“
Kaune kultūra veža!
„Kultūra veža!“ – tokiu šūkiu Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas šių metų balandžio 24 – 29 kviečia visus kauniečius į jiems skirtą renginį „VDU kultūros dienos“. Pasak renginio organizatorių, „VDU kultūros dienos“ yra skirtos priminti, kad kultūrą kuriame mes visi. Visą savaitę vyks atviros paskaitos, parodų atidarymai, diskusijos, koncertai, spektakliai, susitikimus su užsienio kultūros ekspertais.
Renginio startas skelbiamas nemokamu spektakliu (G)round zero – balandžio 24 d. 18 val. VDU Didžiojoje salėje. Čia laukiama impulso, kurio jėga prilygs 800 – tiek vietų yra žiūrovų salėje, ir tiek žmonių galės pamatyti Fortūnos prizu apdovanotą ir Auksiniam scenos kryžiui nominuotą Mario Pinigio ir Mario Paplausko bei Andriaus Stakelės šokio spektaklį.
Pirmadienį (balandžio 24 d.) bus atidaryta lenkų menininkės Angieszkos Zavadskos paroda, antradienį kroatų menininkas Josip Zanki pristatys meninį tyrimą, atliktą Kolumbijoje, trečiadienį patirtimi dalinsis olandų Roterdamo muziejaus kuratorė Nicole Van Dijk, ketvirtadienį – susitikimas su prancūzų režisiere ir aktore Emilie Marechal. VDU Menų fakulteto dėstytojai visą savaitę dalinsis atviromis paskaitomis: nuo „Mados dizaino” ar „Foto studijos blykstės ” iki „Muzikinio vaizdo klipo”, „Garso eksperimentai ” ar „Teatro improvizacijos“.
Atviros diskusijos
Karštos diskusijos nuo antradienio iki penktadienio virs VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7). Pirmoji diskusija „Ar menui reikia paaiškinimo?“ vyks antradienį nuo 17 val. Grafikas Rolandas Rimkūnas, kuratorė Vaida Stepanovaitė, poetė, literatūros kritikė, žurnalo „Nemunas” redaktorė Erika Drungytė ir režisierius Agnius Jankevičius bandys atsakyti į klausimą, kaip suprasti ir vertinti šiuolaikinį meną. Visi, mylintys ir nekenčiantys meno, kviečiami kartu pasiginčyti. Diskusiją moderuos VDU Menų fakulteto profesorė Rasutė Žukienė.
Trečiadienį 17 val. renginio „Kava, knyga ir autorius“ metu maloniam pokalbiui kvies fotografijos guru, Degančio žmogaus Amerikos dykumose ištvermingiausias lankytojas Romualdas Požerskis, subkultūrų fiksuotojas Tomas Pabendinskas, meno ir karo santykio tyrinėtoja dailėtyrininkė Rasutė Žukienė. Jie pristatys savo knygas: dalis jų dar kvepia prestižinių užsienio leidyklų dažais. Laukiami ne tik knygų mylėtojai, bet ir žmonės tiesiog mėgstantys grožį, jaukų pokalbį ir gardžią kavą.
Diskusijų ciklo kulminacija – ketvirtadienio diskusija „Ar kultūra Kaune veža?“. „Kaunas 2022“ projekto vadovė Virginija Vitkienė, Kauno Menininkų namų laikinasis direktorius Justinas Kalinauskas, erdvės alternatyviems scenos menams Šelterio ir Teatrono vadovas Gildas Aleksa ir Kauno savivaldybės Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė Ina Pukelytė bandys išsiaiškinti, kaip padaryti, kad kultūra Kaune nuo šiol skrietų šviesos greičiu. Diskusiją moderuos VDU Menų fakulteto dekanė Jurgita Staniškytė.
Kultūros dienų ciklą vainikuos Atvirų durų diena moksleiviams ir Menų fakulteto kiemelyje įsikūręs Music Lab. Visą penktadienio vakarą, pradedant 18 val., čia vyks Music Production programos studentų vežantys live pasirodymai. Visiems muzikos mylėtojams renginys nemokamas!
PROGRAMA
VIEŠOS SVEČIŲ PASKAITOS, SUSITIKIMAI
04.24 PIRMADIENIS 16.00 – 17.00 Susitikimas su menininke Agnieszka Zavadska (Lenkija) ir parodos „Beyond Graphic Art“ atidarymas (anglų. k., Muitinės 7 – 207)
04.25 ANTRADIENIS 16.00 – 17.00 Menininkas Josip Zanki (Kroatija) „Meninis tyrimas. Atvejo analizė: tyrimas Kolumbijoje“ (anglų k., Muitinės 7 – 207)
04.26 TREČIADIENIS 16.00 – 17.00 Roterdamo muziejaus kuratorė Nicole van Dijk (Olandija) „Raktažodis – bendra kūryba“ (anglų k., Muitinės 7 – 207)
04.27 KETVIRTADIENIS 14.00 – 15.00 M. Dirgėla „Ceci n’est pas une copie arba pagiriamasis žodis idėjų vagystei dizaine” (V. Putvinskio 23 – 106)
16.00 – 17.00 Susitikimas su aktore, režisiere Emilie Marechal (Prancūzija, anglų k., Muitinės 7 – 210)
VIEŠOS DISKUSIJOS
04.25 ANTRADIENIS 17.00 – 18.00. „Ar menui reikia paaiškinimo?“ (Muitinės 7 – 207)
04.26 TREČIADIENIS 17.00 – 18.00. „Kava, knyga ir autorius“. MF dėstytojų knygų pristatymas (Muitinės 7 – 101)
04.27 KETVIRTADIENIS 17.00 – 18.00. „Ar kultūra Kaune veža?“ (Muitinės 7 – 207)
MENO RENGINIAI
04.24 PIRMADIENIS 18.00 Šokio spektaklis „(g)round zero“ (M.Paplauskas, M.Pinigis, A.Stakelė) VDU didžioji salė (Daukanto 28, Nemokamas renginys)
04.25 ANTRADIENIS 18.00 Interaktyvus socialinis vyksmas – „Man ne *x“ (V. Gasiliūnas ir VDU Vaidybos studentai) (Kauno Kamerinis teatras, Kęstučio 47A). BIlietai: http://bit.ly/mannex
04.26 TREČIADIENIS 18.00 Kino filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (rež. R. Banionis) peržiūra ir diskusija „Istorija kuriama Kaune“ (Muitinės 7 – 207)
04.27 KETVIRTADIENIS 18.00. Šiuolaikinių menų katedros dėstytojų fotografijų parodos „Tiriantys žvilgsniai“ atidarymas (VDU Menų galerija 101, Muitinės 7)
04.28 PENKTADIENIS 18.00. “Music Lab” – “Music Production” programos studentų muzikiniai (live) pasirodymai (Muitinės 7)
04.29 ŠEŠTADIENIS 18.00. Spektaklis „Dreamworks“ (rež. A. Jankevičius, „Mens publika“, VDU teatras, Kauno Kamerinis teatras, Kęstučio 47A). Bilietai: http://bit.ly/spektaklis_dreamworks
ATVIROS PASKAITOS
04.24 PIRMADIENIS 11.15 – 12.45
– Šiuolaikinis menas (J. Butkevičienė, Muitinės 7 – 210)
– Grafinis dizainas (A. Balaišis, Muitinės 7 – 116)
– Mados dizainas (R. Kaupelienė, Vytauto pr. 71 – 102)
04.25 ANTRADIENIS 11.15 – 12.45
– Videomeno teorija ir praktika (L. Dovydaitytė, Muitinės 7 – 114)
– Modernus teatras (J. Staniškytė, Muitinės 7 – 106)
04.26 TREČIADIENIS 11.15 – 12.45
– Auditorijų plėtra (V. Migonytė-Petrulienė, Gedimino 44 – 302)
– Kino istorija (G. Jankauskas, Muitinės 7 – 117)
– Muzika skaitmeniniuose formatuose (T. Petrikis, Muitinės 7 – 209)
04.27 KETVIRTADIENIS 11.15 – 12.45
– Europos dailė nuo romantizimo iki moderno (A. Cemnolonskė, Muitinės 7 – 210)
– Muzikinis vaizdo klipas (A. Balaišis, Muitinės 7 – 116)
ATVIRŲ DURŲ DIENA MOKSLEIVIAMS
04.28 PENKTADIENIS
11:00 – 15:00 Studijų „Infotaškas“
11:30 – 12:15 MF studijų programų „Kūrybinės industrijos“, „Menų istorija, kritika ir medijos“, „Mados dizainas“, „Muzikos produkcija“, „Naujųjų medijų menas“, „Vaidyba“ pristatymas
12:15 – 12:45 „Capoeira“ grupės pasirodymas
12:45 – 13:30 Kūrybinės veiklos moksleiviams. Menų mūšis: Fotostudijos blykstės, Garso eksperimentai, Teatro improvizacijos , Greita mada , Kūrybinės industrijos
12:45 – 13:30 Paskaita mokytojams „Medijų panaudojimas mokyme“ (R. Plungė)
13:30 – 14:00 „Vaidybos“ programos studentų pasirodymas
