Suomių kino prodiuserio masterclass pamokos VDU erdvėse

VDU Menų fakultete lankosi ir paskaitas skaito Mika Ritalahti – suomių kino prodiuseris, kino kompanijos Sylva Mysterium Oy vadovas, prodiusuojantis vaidybinius, dokumentinius, televizijos filmus ir serialus. Paskaitų tema: kūrybinės prodiuserio veiklos šiuolaikiniame kine, praktinės prodiusavimo pamokos ir know-how. Kviečiame dalyvauti kūrybinių industrijų studentus ir visus planuojančius karjerą kino industrijoje arba norinčius sužinoti kaip ji veikia, žvelgiant iš vidaus.

 

Paskaitos vyks spalio 24 dieną (antradienį) 16:00 – 18:30 VDU Menų fakultete, Muitinės g. 7, 106 auditorijoje ir spalio 26 dieną (ketvirtadienį) 16:00 – 18:30 VDU Menų fakultete, Muitinės g. 7, 114 auditorijoje.

Prof. Broniaus Vaškelio stipendijų konkurso nugalėtojai

Konkursinė komisija, peržiūrėjus 11  kandidatų paraiškas, vardines prof. Broniaus Vaškelio stipendijas skyrė šioms studentėms:

Teatrologijos katedros studentėms:

 Giedrei Ravaitytei (magistrantūros studijos, Teatrologija ir scenos menų vadyba, 2 k. )

 Viktorijai Vaičiūnaitei (bakalauro studijos, Meno istorija, kritika ir medijos, 4 k. )

  

Lituanistikos katedros studentei:

 Austėjai Baltrušaitytei (magistrantūros studijos, Literatūra ir spauda, 2 k.).

 

 

Nacionalinė mokslinė konferencija

Spalio 20 d., penktadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto (Muitinės g. 7) 207 auditorijoje vyks nacionalinė mokslinė konferencija „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei.“ Ši konferencija – tai menotyrininkų mokslinės minties dedikacija, jų padėka ir pagarba iškiliai architektūros tyrinėtojai, paveldosaugos specialistei, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei (2006 m.) ir ilgametei VDU Menų fakulteto dėstytojai Nijolei Lukšionytei. Profesorės kolegų ir buvusių mokinių (doktorantų) pranešimuose bus apžvelgta ir įvertinta N. Lukšionytės mokslinė veikla Lietuvos XX a. architektūros istorijos tyrimų kontekste, prisiminti jos dailėtyriniai tekstai bei platus vystytų temų laukas, kurį aktualizuos pranešėjai, atskleisdami jos mokslinių idėjų tęstinumą bei svarbą.

Vaidybos studentė Gabrielė – laisvalaikis už scenos ribų

Gabrielė studijuoja Vytauto Didžiojo universitete vaidybą. Po paskaitų ir repeticijų mergina kuria atvirukus ir akvarele lieja paveikslus. Gabrielė pasakoja, kad akvarelę prisijaukino vyresnėse klasės. „Šis pomėgis laiko atima nemažai – vieną atvirutę galėčiau kurti net kokias keturias valandas“, – pasakoja Gabrielė. O ją įkvepia bet koks gamtoje pamatytas objektas, kiti menininkai ir net internetas. „Kiekvienas žmogus yra stebuklas, į kiekvieną žmogų turi žvelgti kaip į stebuklą, nes vienas kitam esame dovana“, – pokalbį baigia Gabrielė.

Tekstas iš www.15min.lt

Galerija „101“: tęsti, perprogramuoti, ieškoti

 

Naująjį sezoną Vytauto Didžiojo universiteto galerija „101” paskelbė su nauja jėga: vadovauti jai ryžosi Vaida Stepanovaitė. Aktyviai Kaune veikiančios meno vadybininkės, kultūros operatorės pavardė iki šiol sieta su kūrybinėmis platformomis „Arthessis”, „Kabinetas”, padėjusiomis skleistis šiuolaikinio meno projektams.

Kokių naujų idėjų, lūkesčių ir siekių suteiks naujoji veikla? Apie tai – pokalbis su „101” galerijos vadove ir kuratore V.Stepanovaite.

– VDU menų galerija „101” Kauno meno lauke atpažįstama kaip konceptualių, minimalistinės estetikos, jaunosios kartos Lietuvos vizualaus meno kūrėjus pristatanti parodų / projektų erdvė. Kokius tobulintinus aspektus galerijos veiklose, perėmusi vadovės ir kuratorės pareigas, pastebėjote pirmiausia? Kokiomis priemonėmis ketinate juos vystyti?

– Aš pati tokio galerijos įvaizdžio nesu susidariusi, tačiau išties įdomu pamatyti ją iš kitos perspektyvos. Ilgametė galerijos programa man visuomet atrodė gana eklektiška, pristatanti ir klasikinę, ir jaunųjų menininkų tapybą, ir vaizdo meno projektus, tai savaime nėra blogai, žinoma. Nemačiau ir jos kaip projektų erdvės, veikiau – kaip galeriją ar parodų salę. Tačiau nemanau, kad tai būtinai reikia keisti. Nesu radikalių pokyčių šalininkė – verčiau yra įsiklausyti į jau veikiančias praktikas, ištirti esamą lauką ir veikti drauge su tuo, pridedant vertingų sluoksnių. Tad ir toliau matau „101” kaip galeriją, tačiau tikiuosi išplėsti jos, kaip erdvės, sampratą nebūtinai tik lingvistiniu pagrindu. Galbūt tai ateis natūraliai.

Norėtųsi įnešti į šią galeriją, kurią suvokiu kaip tarpakademinę erdvę daugiau kuratorinės programos, galinčios atskleisti platesnius erdvės kontekstinius sluoksnius. Labai norisi atverti VDU Menų fakulteto gyvenimą miesto bendruomenei, paskatinti nuolatinį ryšį, išeinantį ir už galerijos ribų. Taip pat suformuoti ir laikytis aiškių koncepcinių krypčių, kurios ateinančiam sezonui įvardytos kaip šiuolaikybė, performatyvumas, edukacija ir mediacija – jas galima įvardyti ir priemonėmis. Nė viena krypčių nėra negirdėta šiuolaikinio meno lauke. Yra įvairių kultūros operatorių, dirbančių viena ar kita kryptimi, tačiau norėčiau jas sujungti, tiriant laiko ir laikinumo sampratas. Galbūt kai kurie tobulintinais matomi aspektai priklauso ne tik šiai galerijai, bet šiuolaikiniam Kauno meno laukui apskritai. Jis kvėpuoja, vietiniai kultūros operatoriai džiaugiasi atsigavimu, tačiau būtina peržiūrėti ne tik kiekybinį mastą, bet ir paklausti, ko trūksta, ir kas galėtų būti atsvara įsisenėjusioms praktikoms. Mieste turime didesnių tam tikros krypties festivalių, tačiau jie po kiek laiko pradeda tik kartoti patys save ir tuomet kyla klausimas, ką jie duoda miestui. Labai svarbu išplėsti žiūros lauką už tik vietinių menininkų ekspozicijų, kuriose kartojasi tie patys kūriniai, atrasti, kokias naujienas gali atnešti globaliuose kontekstuose veikiantys kūrėjai, suvokti tarpsritinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo vertę.

– Kaip vieną ryškesnių galerijos silpnybių įvardijote „įvaizdžio trūkumą kituose Lietuvos miestuose”. Kokiais metodais / strategijomis remiantis ketinate jį (per)formuoti?

– Norisi skleisti žinią ne tik Kaune, bet ir kituose Lietuvos miestuose bei atrasti nišą užsienyje. Svarbu bendradarbiauti ne tik su kauniečiais kūrėjais, bet ir plėsti būsimų kolegų ratą plačiau už šio miesto ribų, galbūt užmegzti santykius su šalimis kaimynėmis ir, jeigu leis resursai, – esančiomis toliau. Labai tikiuosi, kad šios akivaizdžios, tačiau didelių pastangų reikalaujančios priemonės laikui einant išryškės galerijos veikloje, tai leis turimi resursai ir ji aktualizuosis, kalbant apie Lietuvos galerijas.

– Kokių naujų veiklos formatų atsiras edukacinėse, vizualiosiose, performatyviosiose, (pa)tyriminėse galerijos veiklos strategijose?

– Galerija koncentruosis ne tik į parodų rengimą, bet ir į šiuolaikinio meno procesus pristatančius ciklus ar staigius vienkartinius įvykius, įtrauksiančius ne tik vizualaus meno ekspozicijas. Jaučiu poreikį pristatyti performatyvios raiškos meną, kuris apimtų ne tik Kaune susiformavusios performanso linijos pavyzdžius, bet atskleistų ir daugiau. Juk galima performinti ir erdvę, tekstą, taip juos išerdvinant ir ištekstinant. Šioms strategijoms postūmį davė ši vasara, praleista dirbant vienoje didžiausių pasaulyje meno parodų „documenta 14”, kurioje teko stebėti tai, kas iš pradžių buvo kiek svetima, palyginti su tuo, kaip Lietuvoje yra suvokiamas performanso menas.

Man itin svarbus aspektas – edukacija ir mediacija, ryškiai matomi ir kitoje mano kuratorinėje, vadybinėje veikloje bei esantys mano akademinių tyrimų lauke ne pirmus metus. Tikiu šiuolaikinio meno edukacija ir manau, kad Lietuvoje reikia praplėsti šios sąvokos supratimą, įtraukiant ir mediacijos praktikas. Tai galima padaryti per lygiavertį dialogą ir žinių dalijimąsi tarp visų kultūros lauko dalyvių. Siekiu atrasti, kaip per edukacines praktikas galima atlikti meninį ir kuratorinį tyrimą. Visa tai, tikiuosi, atsispindės ir galerijos veikloje. Manau, kad dėžutės dydžio galerija gali net pasitarnauti kaip nedidelė, koncentruota šiuolaikybės strategijų akumuliacijos terpė.

– Kaune jūsų veikla iki šiol labiausiai sietina su projektų erdve „Kabinetas”, kurią jūs įkūrėte. Jam tapus keičiančia savo lokacijas erdve, ar neketinate „Kabineto” veiklos pratęsti / šių veiklų sujungti „101” galerijos erdvėje?

– Džiugu, kad Kaunas taip atvirai priėmė projektų erdvėje „Kabinetas” vykdytus eksperimentus ir pasitikėjo diegiamomis idėjomis. Ši iniciatyva yra itin atvira bendradarbiauti, ypač jai šiemet tapus nomadiška, dėl to santykis su kitomis, jau įgyventomis erdvėmis yra neišvengiamas. Suvokiant susiformavusias stiprias mano sąsajas su šiuo projektu Kauno kultūros lauke, norisi kiek atskirti šią ir kitas vykdomas veiklas. Turbūt labiausiai to norisi dėl to, kad gimtų daugiau skirtingų ir vaisingų ryšių su kūrėjais, kuratoriais, erdvėmis, iniciatyvomis, ir nemėginti kartoti išbandytų strategijų, bent jau tarp mano pačios vykdomų veiklų. Tačiau neatmetu galimybės, kad kai kurie veiklų aspektai ir galerijoje „101”, ir „Kabinete” gali natūraliai susipinti trumpalaikių projektų metu. O kol kas „Kabinetas” tęs savo liniją iki šių metų pabaigos skirtinguose Lietuvos miestuose savarankiškai nuo mano naujojo etapo galerijoje.

– Pirmasis naujo sezono ir jūsų vadovavimo pradžios atskaitos taškas – įvykių ciklas „Tropiniai kūnai”. Kodėl pradžios tašku pasirinkote būtent (santykinai) ilgesnės trukmės, kintantį, tyrimais paremtą projektą?

– Labai norėjosi įnešti galeriją į naują sezoną per atvirą, dinamišką įvykį, leisiantį pristatyti, kokias formas gali įgyti erdvė. Suvokdama, kad pirmasis sezono renginys, kaip pirmas kuratorinis mano kaip naujos vadovės projektas, gali suformuoti pernelyg stiprias sąsajas su tolesniais galerijos renginiais, pasirinkau jai leisti atsiverti po truputį, pakvėpuoti, neužkrauti atsakomybės ant vienos parodos ir menininko. Veikia ir paslapties efektas – kol kas neatskleidžiame, kas toliau vyks per spalio mėnesį, tačiau viskas akumuliuosis ir bus galima apžvelgti, įvertinti visą etapą – tik po mėnesio.

– „Tropinių kūnų” anotacijoje teigiate: „(…) įvykių ciklas (beveik) naujai įsteigiamai tarpakademinei erdvei leis patirti pereinamuosius momentus ir nubrėš tolesnes kolektyvines koordinates.” Tai užuomina į naują galerijos veiklos etapą, tačiau kokiomis galerijos sukauptomis patirtimis ketinate pasinaudoti?

– Žinoma, kviesime grįžti galerijos pritrauktą nemenką auditoriją ir ją būtinai išplėsti, kartu brėžiant minėtąsias koordinates. Tai dar tik pradžia ir laukiame pirmojo naujo sezono renginio, tačiau galerijos erdvė žada daug ir yra puikioje fizinėje ir idėjinėje lokacijoje su Kaunu, universitetu bei geografiškai artimais kolegomis. Viena iš nuostabių sukauptų galerijos patirčių yra santykis su universiteto bendruomene, kurį būtinai dar labiau stiprinsime.

– Ar formuojant galerijos veiklų tinklelį ketinate turėti kviestinių kuratorių?

– Kiek yra tekę dalytis patirtimi su kolegomis iš kitų erdvių ir iniciatyvų – visuomet yra didelis noras ir poreikis bendradarbiauti. Būtų puiku sukurti tokią terpę, kurioje galėtų atvirai ir glaudžiai projektus įgyvendinti, diskutuoti kuratoriai, menininkai, auditorija. Tai galėtų ir, matyt, turėtų tapti vienu iš galerijos siekinių.

– Kokie bendradarbiavimo projektai bus vystomi galerijoje?

– Kiekvieną vykdomą ir numatomą vykdyti veiklą galerijoje matau kaip tam tikrą bendradarbiavimo projektą, kuriamą visų pusių pastangomis ir vedamą sustygavus idėjas ir lūkesčius. Tačiau, atsakant konkrečiau, ketinama bendradarbiauti su kitais kultūros operatoriais, vykdant edukacines veiklas pasitelkti kitų turimas gerąsias patirtis šioje srityje. Norėtųsi ir toliau, sekant buvusios galerijos programos takais, būti patrauklia erdve didesniems Kaune vykstantiems kultūros projektams, tapti jų procesų dalimi.

– Kokios edukacinės veiklos yra planuojamos 2017 / 2018 m.?

– Mano nuomone, edukacija ir mediacija apima ne kitokiomis įvardytas ar visuotinai suvokiamas veiklas, kaip, pavyzdžiui, kūrybinės dirbtuvės. Suvokiu, kad šiuolaikinio meno procesų akumuliavimas, tiesioginis ar netiesioginis dialogas su auditorija, galiausiai – meniniai ir kuratoriniai tyrimai taip pat yra lygiavertės edukacinės veiklos, neatsiejamai kuriančios parodines erdves siauresne ar platesne prasme. Galima nubrėžti, kad galerijoje bus praktikuojamos auditoriją įtraukiančios veiklos, leisiančios kartu su ja dalyvauti žinių gamyboje ir apykaitoje. Kita labai svarbi edukacinė kryptis – darbas su savanoriais ir praktikantais, kurie, tikiuosi, taps neatsiejama galerijos dalimi.

– Kaip manote, kuo vadovavimas galerijai ir jos veiklų kuravimas papildys jūsų turimą patirčių bagažą?

– Labai džiaugiuosi gavusi šią progą, kuri, be abejo, bus ir didelis išbandymas – perimti jau ilgus metus veikiančią erdvę, pasiūlyti šiokį tokį jos perprogramavimą, kad jis atitiktų ir prie prisijungti pakvietusios institucijos, ir jau susiformavusios auditorijos lūkesčius. Bus įdomu ir naudinga veikti ne tik vedamai savo nuostatų ir interesų, tačiau ir atsižvelgti į įprastą supančios glaudžios bendruomenės sąveiką. Kartu tikiuosi, kad galerija ir jos bendruomenė pasisems ir mano turimų patirčių, priims mano pasiūlymus. Nauja vieta, manau, leis suformuoti platesnį žvilgsnį į procesus Kaune, atrasti naujų partnerių, pažinti institucinius kultūros lauko aspektus iš gerosios pusės.

Iš parodos anotacijos

Skirtingos mokslininkų kurtos pasaulio vaizdavimo projekcijos, traktuojamos kaip formulių raštai, virsta estetiniais karkasais. Jie tvyro dirbtiniame, banaliame, bet savotiškai priimtiname ir trokštamame vaizde. Projekcijos, kaip vaizdavimo įrankiai, slysta pasirinkimo ir pritaikymo paviršiumi. Toks informacijos ir tiesos komplikuotumo stebėjimas virsta žiūrėjimu į gamtą, vandenį ar ugnį. Tyvuliuojantis vaizdo ir idėjos paslankumas ramina.

Ekspozicijos erdvė veikia kaip tarpinė būsena tarp informacijos, galios ir noro.

Įvykių ciklas „Tropiniai kūnai” apims tyrimų spektrą, varijuojantį tarp įsivaizduojamų geografijų ir įsikūnijimų. Bus bandoma išerdvinti galeriją ir jos tapatybę, paverčiant ją tropiniu kūnu. Čia pavadinimas nurodo į tropą kaip kalbos vienetą – metaforą ir į tropikus kaip geografinį atspirties tašką. Susitelkiant į idėjinius ir kūniškus sujudėjimus, pasirenkant tropinių kūnų dalis aktyvuojančius pratimus, kaip – parodą, performansą, skaitymą ir kitus – keičiamasi žinojimu tarp visų dalyvių. Maždaug mėnesio trukmės įvykių ciklas (beveik) naujai įsteigiamai tarpakademinei erdvei leis patirti pereinamuosius momentus ir nubrėš tolesnes kolektyvines koordinates.

 

Straipsnis Ainė Jacytė, kaunodiena.lt

Nuotraukos Vilmanto Raupelio

Mokytojų festivalyje – Menų fakulteto dėstytojai

Šiandien prasideda “Mokytojų festivalis: laisvi kurti”, kuriame teatro ir šokio kūrybines dirbtuves ves Menų fakulteto Vaidybos programos dėstytojai: aktorius, šokėjas Gytis Ivanauskas ir šiuolaikinio šokio šokėjas Marius Pinigis.

Miesto universitetai, mokyklos, muziejai ir kitos organizacijos festivaliui atvers savo erdves, kuriose vyks kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs užsiėmimai, paskaitos, ekskursijos ir meistriškumo pamokos. Vakare šalies mokytojai susirinks „Žalgirio“ arenoje, kur vyks Kauno miesto savivaldybės dovanojamas Kauno miesto simfoninio orkestro, Lino Adomaičio, Jeronimo Miliaus ir Ievos Prudnikovaitės koncertas.

Dienos renginiai skirti pirmiausia mokytojams jų profesinės šventės proga, tačiau dalyvauti kviečiami visi norintys. Festivalio ašinė tema – kūrybiškumo ugdymas ir ugdymas kaip kūrybinis procesas.

„Mokykla yra vieta, kur kuriama ir ginama Lietuva. Nei daugiau, nei mažiau. Ir toji Lietuva yra tiek gera, kiek gera yra pati kukliausia pačios kukliausios jos mokyklos klasė. Ten, toje klasėje, gimsta valstybė. Pati tikriausia. Jei ji nėra mums patraukli, jei turime dėl jos abejonių, jei manome, kad galime turėti geresnę valstybę, pradėkime nuo mūsų valstybės mokyklų. Pasirūpinkime, kad mokytojas turėtų mūsų paramą, o jo kova virstų kūryba. Pradėkime keisti Lietuvą nuo mokytojų kambario“, – teigė festivalio organizatoriai.

Susirinkusiųjų lauks net 29 skirtingos erdvės ir daugiau nei 40 pranešėjų bei kūrybinių dirbtuvių vedėjų, tarp kurių – Andrius Tapinas, Rytis Zemkauskas, Joan Parr, Paulius Gritėnas, prof. Liudas Mažylis, Ieva Rekštytė-Matuliauskė, Šarūnas Dignaitis, Gytis Ivanauskas, Marius Pinigis, Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Igoris Vasiliauskas, Vytautas Gaidamavičius, Dainius Baltrušaitis, Rita Bendaravičienė ir daugelis kitų.

Vienu iš Mokytojų festivalio dienos programos akcentų taps konferencija, kurioje bus svarstomi XXI a. švietimo iššūkiai. Organizatoriai į renginį pasidalinti savo įžvalgomis pakvietė įvairių sričių atstovus: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Vasario 16-osios akto atradėjas Liudas Mažylis papasakos apie tarpdiscipliniškumą, Laisvės TV įkūrėjas, TV prodiuseris bei laidų vedėjas Andrius Tapinas – apie tai, kad mobilusis moksleivio rankoje gali būti granata arba stebuklų lazdele. Kiti pranešėjai svarstys, kaip susigrąžinti mokytojo autoritetą, ką moksleiviai turėtų žinoti apie darbo rinkos ateitį, lyderystę, kaip ugdyti emocinį raštingumą ar įveikti socialinių tinklų visuomenės like‘inumą ir kt.

Likusi festivalio programa padalinta į keturias dalis – kūrybines dirbtuves, atradimų erdvę, ekskursijas ir partnerių renginius. Moksleivius ir mokytojus pasitiks kūrybinių dirbtuvių įvairovė, kurių dauguma vyks VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre: nuo praktikų garso, teisės ir verslumo laboratorijose iki teatro, šokio ir architektūros dirbtuvių ar simuliacijų naudojant 3D žaidimus. Intriguojančias kūrybines laboratorijas mieste „Fluxus Labs“ pasiūlys „Kaunas 2022: Kaunas Europos kultūros sostinė“.

Atradimų erdvėje mokytojai ir moksleiviai galės dalyvauti įvairiuose praktiniuose užsiėmimuose – nuo užsienio kalbų terapijos iki mobiliųjų aplikacijų kūrimo. Kauno technologijos universiteto (KTU) docentas dr. Gytis Svinkūnas supažindins su „Tesla“ ritės generatoriaus konstravimu, kiti universiteto mokslininkai pristatys 3D spausdinimą, įdomius fizikos eksperimentus, aprangos kūrimą ir kitas patirtis. „Kauno bienalė“ festivalyje mokytojus pakvies į ekskursiją galerijoje ir integruotas pamokas „Mokykis su Kauno bienale“, o Švietimo mainų paramos fondas – į mokymus apie tarptautines švietimo programas bei paskaitą apie istorinių asmenybių CV su žurnalistu, VDU doc. Rimvydu Valatka.

Netrūks ir ekskursijų – mokytojai galės apsilankyti KTU Fizikos katedros muziejuje, pažangioje finansų ir rinkų laboratorijoje „Bloomberg Financial Markets Lab“, pamatyti studentų sukurtą elektromobilį, studentišką formulę ir jėgomis varomo lėktuvo prototipą. Moksleiviai ir mokytojai bus kviečiami sudalyvauti apžvalginėje ekskursijoje po Kristaus Prisikėlimo baziliką.

Renginio iniciatorius: LR Švietimo ir mokslo ministerija. Renginio organizatoriai: Kauno miesto savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas. Renginio partneriai: Kauno technologijos universitetas, Švietimo mainų paramos fondas, Kaunas 2022. Festivalio metu prie informacijos centro (S. Daukanto g. 28) veiks maisto vagonėliai, kuriuose bus galima įsigyti kokybiško skanaus maisto. Visa aktuali informacija ir registracija į renginius: http://mokytojufestivalis.lt/lt/ Visi festivalio renginiai – nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

Kamane.lt diskusija „Šiandienio Lietuvos teatro veidas“

Liepos 3 d. Kauno menininkų namuose vyko antroji Kamane.lt diskusija, kurioje aptartas neseniai pasibaigęs 2016–2017 metų teatro sezonas. Diskusijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto teatrologai: Menų fakulteto dekanė, profesorė Jurgita Staniškytė, Teatrologijos katedros vedėjas, docentas Edgaras Klivis ir Teatrologijos katedros doktorantė Kristina Steiblytė. Diskusiją moderavo teatrologė, VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros doktorantė Deimantė Dementavičiūtė-Stankuvienė.

Vardinės prof. B. Vaškelio stipendijos konkursas

 

VDU skelbia kasmetinį vardinės prof. Broniaus Vaškelio stipendijos konkursą. Kviečiame teikti dokumentus iki spalio 19 d.

Universitete įsteigta buvusio universiteto rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio vardinė stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams. Dvi stipendijos dalys bus skiriamos Teatrologijos katedros studentams, viena − Lietuvių literatūros katedros studentui (-ei).

Pagrindiniai stipendijos skyrimo kriterijai

Stipendiatas (-ė) turi būti gerai besimokantis  (vidurkis – ne mažiau 8  balų), aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje, nuosekliai plėtojantis teatrologijos arba lietuvių literatūros mokslinių tyrimų tematikas.

Konkurso sąlygos

Pretendentai į vardinę profesoriaus B. Vaškelio stipendiją iki spalio 19 d. turi pateikti šiuos dokumentus:

  1. Prašymą dalyvauti konkurse;
  2. Gyvenimo aprašymą (CV);
  3. Pažymą apie studijų rezultatus, patvirtintą dekanate;
  4. Mokslinių publikacijų ir meno recenzijų sąrašą bei kopijas.

Gautus prašymus svarstys stipendijų skyrimo komisija. Menų fakultete prioritetas teikiamas studentams, tyrinėjantiems Lietuvos teatro meną, tačiau išimties tvarka stipendija gali būti teikiama ir kitas menotyros sritis tyrinėjantiems studentams.

Konkurso rezultatai bus skelbiami lapkričio mėnesį.

Dokumentus reikia pristatyti iki spalio 19 d. šiuo adresu:

  • Referentė Asta Šlapikienė
  • Menų fakulteto dekanatas
  • Muitinės g. 7–104, Kaunas

Daugiau informacijos teikiama tel. (8 37) 327 877 ir el. paštu asta.slapikiene@vdu.lt.

Dr. R. Žukienės paskaitoje – apie tremties humorą

Rugsėjo 13 d., 14 val. (207 a. Muitinės g. 7) VDU Menų fakulteto dėstytoja dr. Rasa Žukienė skaitys viešą paskaitą tema – „Tremties humoras“: lietuvių satyrinė grafika Vokietijoje ir JAV (1945-1955)
„Žvelgiant iš šių dienų Vizualiosios kultūros studijų, apimančių humanitarinius ir socialinius mokslus, perspektyvos, karikatūra yra vaizdinis dokumentas. Ji gali būti analizuojama ir kaip artefaktas, ir kaip pranešimas, atskleidžiantis visuomenės būvį ir problemas. Šios paskaitos objektas – 1945-1955 metų lietuvių spaudos humoristiniai piešiniai, sukurti Vokietijoje, karo pabėgėlių stovyklose ir emigravus į Jungtines Amerikos valstijas.“

Konkursas praktikai užsienyje pagal Erasmus+ programą 2017 – 2018 m. m.

Visus studentus (1),  norinčius dalyvauti Erasmus+ studentų ar Erasmus+ absolventų praktikų konkurse, prašome atrankos dokumentus pateikti iki 2017-11-13.

Dokumentai atrankai:

1. Atrankos anketa;
2. Priimančios organizacijos / įmonės patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
3. Fakulteto atstovo rekomendacija (tik absolventų praktikai).

Atrankos kriterijai (2):

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Pirmenybė atrankoje teikiama:

  • studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. (studentų praktika vėliausiai gali baigtis 2018-09-21, absolventų – per vienerius metus nuo studijų baigimo datos).

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas, atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2017-11-24. Daugiau informacijos VDU tinklapyje, adresu: http://www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/.

 

(1) Erasmus+ atrankoje studentų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos visų kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Erasmus+ atrankoje absolventų  praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Atrankoje negali dalyvauti studentai, jau išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos mainų laikotarpio studijų pakopoje, kurioje šiuo metu studijuoja. Ne ES piliečiai prieš prasidedant praktikai turi turėti TRP arba RP.

(2) Atskirų fakultetų sprendimu gali būti taikomi papildomi atrankos kriterijai. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į savo fakultetą.
*Studentai su negalia ar spec. poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą išlaidoms, patirtoms mobilumo metu, kompensuoti.