E. Klivio paskaita „Pavojingi žaidimai sovietiniame teatre“

Lapkričio 30 d. 18:30 val. VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros vedėjas docentas Edgaras Klivis supažindins su Lietuvos sovietiniu teatru paskaitoje „Pavojingi žaidimai sovietiniame teatre“.
Kaip kalbėti apie sovietinio laikotarpio kultūrą, tokią svarbią mūsų šiuolaikinės kultūros procesams suprati ir paaiškinti? Kur sovietinio laikotarpio teatrinė kultūra yra, žvelgiant Europos ar pasaulio kultūrų post-kolonializmo ir politinio teatro kontekste? E. Klivis paskaitoje ieškos atsakymų į šiuos itin aktualius šiandien klausimus, pasiūlydamas naujus galimus sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimo taškus, sąvokas ir perspektyvas. Pasak teatrologo, sovietinio laikotarpio Lietuvos teatrinės kultūros analizės ir vertinimai negali apeiti klausimo apie režimo vykdytos cenzūros ir kultūros kontrolės mastą, jo padarinius sceninei raiškai ir kūrybinei vaizduotei bei apie kultūrinio pasipriešinimo galimybes ir apimtis. Tačiau skirtingų Lietuvos kultūros kritikų ir istorikų vertinimai šia tema radikaliai skiriasi: vieniems paslėptos politinės alegorijos („Ezopo kalba“ dramaturgijoje ir teatre) atrodo būtina ir beveik herojiška rezistencijos sovietiniam režimui dalis, kiti prieštarauja, kad „žaidimas su cenzoriumi“ visuomet reiškia pralaimėjimą, nes cenzorius diktuoja taisykles.
Paskaita vyks: Mažojoje scenoje (Laisvės al.71)
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija.
Francisco Teixeira Pinto Dias paskaita VDU menų fakultete

Lapkričio 13 d. Menų fakultete Lietuvos sporto universiteto dėstytojos prof. Birutos Švagždienės iniciatyva svečiavosi prof. Francisco Teixeira Pinto Dias iš Portugalijos.
Prof. Francisco Teixeira Pinto Dias yra kompetentingas aukšto tarptautinio lygio mokslininkas, kryptingai dirbantis turizmo ir sportinės rekreacijos vadybos kryptyje.
Šis mokslininkas yra daugelio mokslinių žurnalų, referuojamų tarptautinėse duomenų bazėse, redkolegijos narys. Prof. Francisco Teixeira Pinto Dias yra Euro-Azijos Turizmo studijų Asociacijos (EATSA) valdybos prezidentas.
Šį pirmadienį Kultūros paveldo ir turizmo magistrantūros studentai turėjo unikalią galimybę susipažinti su mokslininku. Profesorius pasidalino savo mokslinėmis įžvalgomis paskaitų metu.

I. Pukelytės paskaita „Žydų teatras–tarpukario facebookas“
Pasitinkant Valstybės atkūrimo 100-etį Nacionalinio Kauno dramos teatro „Nerk į teatrą“ organizuojamas festivalis „Nerk į teatrą“ kviečia į paskaitų ciklą, skirtą nacionalinio teatro raidai.
Lapkričio 14 d. 18:30 val. paskaitoje „Žydų teatras – tarpukario facebookas“ apie stiprią nacionalinio teatro varomąją jėgą – Kaune tarpukariu (1919–1940 m.) veikusį žydų teatrą – kalbės VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros docentė Ina Pukelytė, tik ką publikavusi monografiją „Žydų teatras tarpukario Lietuvoje“. Žydų teatro fenomeno studijoms ne vienerius metus paskyrusi teatrologė dalysis atrastais iki šiol nežinomais ir be galo įdomiais faktais apie šio teatro didžiulę reikšmę Lietuvos kultūriniam gyvenimui. Sovietiniai teatrologai šio teatro nevertino, tačiau tarpukariu jis buvo suvokiamas kaip savos kultūros dalis. Anot knygos autorės, žydų teatrą reikia matyti pasauliniame kontekste, nes tai yra diasporos, tinklaveikos teatras, lyg koks šiuolaikinis feisbukas. Tik tuo metu aktorius į vieną kolektyvą būrė ne šiuolaikinės komunikacijos technologijos, o senasis paštas. Žydų teatro aktorius galima lyginti su dabartiniais globalaus pasaulio piliečiais, kurie irgi nesustodami keliauja iš vienos šalies į kitą ir yra šiuolaikinio pasaulio varomoji jėga.
Paskaita vyks: Mažojoje scenoje (Laisvės al.71)
Nacionalinio Kauno dramos teatro informacija.
VDU galerija „101” skelbia atvirą kvietimą „Ledonešiui”
VDU menų galerija „101”, šį sezoną pradėjusi „Tropiniais kūnais”, siūlo jį baigti meninių įvykiu ciklu „Ledonešis” ir skelbia atvirą kvietimą VDU Menų fakulteto bendruomenei – visų programų studentams, dėstytojams, darbuotojams. Galerija siūlo savo erdves ir laukia pasiūlymų – parodų, renginių, galinčių vykti tarp šių metų gruodžio 13 – 22 d.
Staigūs upės išsiliejimai. Ledų sangrūda. Kylantis vandens lygis. Sprogdinti ar laukti šiltesnių laikų? Galerija „101” kviečia nebijoti ledo purslų ir iškeisti sienų ramybę į viso fakulteto sezoninį reiškinį. Hidrologės vaidmenį atliksianti galerija sudės savo prognozes dėl pirmojo potvynio Kaune.
Meniniams įvykiams apribojimų nėra – laukiami nauji, siūlomą temą apmąstantys ar jau įgyvendinti kūriniai; vizualiosios, garsinės bei kitos – dėstytojų bei studentų kūrybos pristatymai; artėjančias fakulteto atostogas žyminčių susibūrimų idėjos; ir kiti trumpalaikiai įvykiai.
Su klausimais kreiptis:
galerija101@gmail.com
+37061347187
Pasiūlymai pildomi iki lapkričio 23 d. Atsakymai iki lapkričio 27 d.
Paraiškos forma: docs.google.com/forms/d/15yz8AyV9tH50h1lLBiu7rEeNttKao-sJ1UqErunXtDI/

Įteiktos Broniaus Vaškelio vardinės stipendijos

Lapkričio 8 d. Vytauto Didžiojo universiteto rektorato posėdžio metu buvo įteiktos vardinės buvusio VDU rektoriaus, VDU garbės profesoriaus Broniaus Vaškelio stipendijos.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis pasveikino ir stipendijas įteikė VDU Menų fakulteto Teatrologijos katedros, Teatrologijos ir scenos menų vadybos programos II kurso magistrantei Giedrei Ravaitytei, Menų istorijos, kritikos ir medijų programos IV kurso studentei Viktorijai Vaičiūnaitei bei Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros, Literatūros ir spaudos programos II kurso magistrantei Austėjai Baltrušaitytei.
2011 m. įsteigta vardinė prof. Broniaus Vaškelio stipendija dalimis yra skiriama Menų fakulteto Teatrologijos katedros ir Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros bakalauro (II-IV kurso), magistrantūros arba doktorantūros studijų studentams.
Kauno mokslo premija – profesorei Rasutei Žukienei

Menotyrininkei, VDU Menų fakulteto profesorei dr. Rasutei Žukienei šiemet bus skirta Kauno mokslo premija. Premija yra skiriama už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą, aukščiausius mokslo pasiekimus ar novatoriškas mokslines idėjas ir jų įgyvendinimą Kaune.
Kauno mokslo premijos yra skiriamos nuo 2013 m. Nuo 2015-ųjų yra sudaryta galimybė skirti dvi premijas – vieną už socialinius ir humanitarinius mokslus, o kitą už fizinių, biomedicinos, žemės ūkio arba technologijos mokslų pasiekimus.
Prof. dr. Rasutė Žukienė yra menotyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, VDU Menotyros katedros profesorė, Lietuvos mokslo tarybos programų ekspertė, V. Adamkaus muziejaus-bibliotekos steigimo iniciatyvinės grupės narė, Kauno m. savivaldybės J. Vienožinskio premijos komiteto narė, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus tarybos narė, Lietuvių išeivijos dailės fondo (Lewben) ekspertė. Tarp jos mokslinių tyrimų prioritetų – M. K. Čiurlionio kūryba, Lenkijos, Rusijos ir Baltijos šalių kultūrų ryšiai ir meniniai kontaktai su Europos kultūra XX a., lietuvių išeivijos dailė Europoje ir JAV po II pasaulinio karo, muziejininkystė, modernizmo dailė, kultūros animacija, šiuolaikinio Lietuvos ir Europos meno raida.
Lapkričio 17 – VDU absolventų diena

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), tęsdamas kasmetinę tradiciją, lapkričio 17 d., penktadienį, kviečia universiteto absolventus sugrįžti į savo alma mater. VDU kviečia sugrįžti visus tuos, kurie studijas jau baigė – nesvarbu, ar prieš metus, ar prieš kelis dešimtmečius.
Organizuojama absolventų diena „Pasimatymai A ‘17“ bus skirta susitikimams fakultetuose, pasimatymui su dėstytojais, senais studijų bičiuliais, kurso draugais ir pačiu universitetu šiandien, diskusijoms apie valstybę ir universitetą. Renginius vainikuos šventinis koncertas.
Valstybingumas, tarpukaris ir universitetas
Kaip valstybei svarbiausia yra jos piliečiai, taip ir universitetui – jo bendruomenė. Piliečiai tampa šalies ambasadoriais pasaulyje, o absolventai – universiteto. Ši absolventų diena „Pasimatymai A ‘17“ simboliškai skiriama Lietuvos valstybės šimtmečiui.
Lapkričio 17 d., 17 val., į universitetą grįžę absolventai kviečiami dalyvauti susitikimuose savo fakultete.
VDU Menų fakultetas kviečia absolventus į interaktyvų renginį MENŲ LAB’as. MENŲ LAB’e absolventai susitiks su fakulteto dėstytojais, apsilankys menų laboratorijose ir studijose, išbandys save skirtingose kūrybinėse veiklose.
Renginys prasidės VDU menų galerijoje 101, kurioje veiks fotografijų paroda „Neramūs keliautojai“, neformaliam pokalbiui kvies parodos autorius fotomenininkas Romualdas Požerskis ir kuratorius Tomas Pabedinskas.
Vieta: Muitinės g. 7, VDU menų galerija 101
Laikas: 17:00 – 18:30 val.
Po susitikimo fakultete, 19.00 val., didysis absolventų ir universiteto bendruomenės susitikimas vyks VDU Didžiojoje salėje, kur Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo atradėjas, VDU profesorius Liudas Mažylis dalinsis mintimis apie valstybingumą paskaitoje „VDU ir 1918 m. vasario 16 d. sąšaukos“.
Po šventinio profesoriaus pranešimo vyks VDU Kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“ (dirigentas – Jonas Janulevičius, solistas – Andrius Apšega). Šis koncertas taip pat siejamas su šalies valstybingumu, kuris suklestėjo būtent tarpukario laikotarpyje. Kaune tarpukariu veikė vienintelė lietuviška aukštoji mokykla, tapusi gyvybiškai svarbiu mūsų šalies kultūros, mokslo bei modernios, laisvos intelektualios minties židiniu.
Lietuvos šimtmetis ir VDU
Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus politinę nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas. Po ketverių metų, reorganizavus iki tol veikusius Aukštuosius kursus, atidarytas Lietuvos universitetas Kaune. Todėl absolventų susitikimas pagerbs dvi jubiliejines datas: ne tik Lietuvos valstybės atkūrimą, bet ir universiteto įkūrimo 95-ąją sukaktį.
Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija būtent ir siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Džiugu, kad nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. 1989 m. VDU buvo atkurtas bendromis Lietuvos ir išeivijos mokslininkų pastangomis. Tuo metu jis tapo pirmąja šalyje autonomiška aukštąja mokykla.
Praėjus 28 metams, VDU laukia visų savo alumni, kurie savo darbais, idėjomis ir pilietiškumu kasdien kuria valstybę bei pasaulį, susitikti savo alma mater ir ne tik pabendrauti apie artėjantį valstybės šimtmetį, bet ir pasisemti įkvėpimo kurti savą naujojo šimtmečio istoriją.
Absolventai, kurie planuoja dalyvauti šventėje – maloniai kviečiami registruotis.
VDU studentams –„Erasmus+“ praktikos konkursas

VDU Tarptautinių ryšių departamentas (TRD) skelbia pirmąjį konkursą studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2017–2018 m. m. Atrankos dokumentus galima siųsti iki 2017 m. lapkričio 13 d.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn.
Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.
Dokumentai atrankai
Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:
- Atrankos anketa;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą).
Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Praktika turi baigtis iki 2018 m. rugsėjo 21 d. (paskutiniojo kurso studentų praktika turi baigtis iki bandomųjų gynimų).
Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:
- Atrankos anketa;
- Priimančios įmonės / organizacijos patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (laisva forma).
Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.
Pirmenybė atrankoje suteikiama:
- Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.
Atrankos kriterijai
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2017 m. lapkričio 24 d.
Galerijoje 101 – Lietuvos baikerių fotografijos

Spalio 30 d., 18 val, VDU Menų galerija 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) kviečia į Romualdo Požerskio fotografijų parodos Neramūs keliautojai atidarymą ir to paties pavadinimo knygos pristatymą. Renginyje dalyvaus parodos autorius R. Požerskis ir knygos sudarytojas Tomas Pabedinskas.

XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje Romualdas Požerskis, po kelerių metų įsiliejęs į žymiausių Lietuvos fotografų gretas, dar buvo Kauno politechnikos instituto studentas ir savo jaunystės dienas leido su grupele bendraminčių, vienijami aistros motociklams, kelionėms ir laisvės idėjoms. 1971–1975 m. R. Požerskis, jo bendramokslis Virgis Lankas, pusbrolis Petras Pocius ir Zenonas Langaitis motociklais keliavo po Lietuvą, kartais išsirengdavo ir į tolimesnes keliones, pavyzdžiui, Taliną. Jaunieji motociklininkai tuomet savęs nesiejo nei su baikerių judėjimu, nei su Kaune gyvavusia hipių bendruomene. Tačiau kelionės, laisvė, kartais romantiška, o kartais dramatiška patirtis kelyje buvo neišvengiamai susiję su tuomete alternatyvia Vakarų kultūra ir jos maištinga dvasia. Romualdas su bičiuliais klausėsi The Doors, Led Zeppelin ar Black Sabbath, skaitė Jacką Kerouacą, patys siuvosi motociklininkų striukes su „kutosais“, plačius džinsus ir… svajojo apie laisvą Lietuvą, be politinių, ideologinių suvaržymų, be asmens laisvės apribojimų.

Parodoje ir naujojoje knygoje pristatomos fotografijos šiandien atrodo kaip ano meto jaunosios kartos gyvenimo, idealų ir bendros politinės situacijos metafora. Jos pasakoja apie asmeninės bei politinės laisvės siekį sovietmečiu, neramioje XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tokia nuotraukų interpretacija dabar gimsta dėl laiko nuotolio, tuometinio istorinio konteksto žinojimo, atvaizdo „perkėlimo“ iš asmeninio albumo į knygą, pagaliau – dėl „prigimtinio“ fotografijos gebėjimo kasdienio gyvenimo akimirką paversti iškalbingu apibendrinimu. Tačiau paroda suteiks retą progą fotografijas padengusius interpretacijų sluoksnius vieną po kito nuvalyti, kad būtų galima pajausti po jais išlikusią „gyvą“ akimirką ir estetinių taisyklių nesuvaržytą jos įamžinimą nuotraukose, kurios anuomet buvo skirtos tik fotografijų herojų asmeniniam archyvui. Betarpišką santykį su fotografijose įamžintu laikotarpiu padės atrasti kartu su fotografijomis eksponuojamas R. Požerskio jaunystės dienoraštis, mėgėjiški filmai ir fotografo bendražygių asmeniniai nuotraukų abumai.
Parodą galima aplankyti nuo spalio 30 d. iki lapkričio 21 d.
VDU Menų galerijos 101 (Muitinės g. 7, Kaunas) darbo laikas: I-V 11:00-17:00.
Konkursas vardinei Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti

Vytauto Didžiojo universitetas skelbia kasmetinį konkursą vardinei kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendijai gauti.
Stipendija skiriama Vytauto Didžiojo universiteto Menų, Humanitarinių mokslų, Katalikų teologijos fakultetų ir Muzikos akademijos magistrantūros studijų studentams. Ja siekiama paskatinti Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūros tyrinėjimus. Vienkartinės stipendijos dydis – 500 €. Pernai ši stipendija buvo įteikta Menų fakulteto Teatrologijos ir scenos menų vadybos magistrantei Giedrei Ravaitytei už baigiamąjį bakalauro darbą „Etienne’o Decroux draminės pantomimos samprata ir jos atspindžiai Modrio Tenisono pantomimos trupės veikloje” ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Skandinavijos ir Baltijos šalių studijų programos magistrantui Evaldui Cydzikui už bakalauro darbą „Kauno ir Raumos miestų medinės architektūros išsaugojimo patirtys”.
Reikalavimai pretendentams:
- Konkurse gali dalyvauti magistrantūros studijų studentas(ė), parašęs bakalauro darbą iš Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ar sovietmečio meno, kultūros ir istorijos, bei tęsiantis tos pačios tematikos Prioritetas teikiamas Kauno miesto kultūrologiniams tyrimams.
- Stipendiatas(-ė) turi būti gerai besimokantis, aktyviai dalyvaujantis kultūrinėje ir meninėje veikloje.
Dokumentų priėmimas:
Pretendentai į kompozitoriaus Viktoro Kuprevičiaus stipendiją
iki 2017 metų lapkričio 3 d. turi pateikti:
- Bakalauro darbą (po komisijos posėdžio darbai bus grąžinti);
- Studijų pažymą;
- I kurso magistrantai pristato bakalauro studijų akademinės pažymos kopiją;
- II kurso magistrantai pristato magistrantūros pirmo kurso akademinę pažymą.
Dokumentus priima MF referentė Aida Semaškienė
Menų fakultete, Muitinės g. 7, 102 kab.
Informacija teikiama: tel. (8-37) 327878 , el. paštas: aida.semaskiene@vdu.lt
Apie stipendiją
Nuo 2003 m. Viktoro Kuprevičiaus vardo stipendija kasmet skiriama vienam gabiam ir darbščiam VDU Menų, Humanitarinių mokslų arba Katalikų teologijos fakulteto magistrantui, tiriančiam Lietuvos, o ypač Kauno, tarpukario ir sovietmečio kultūrą. Šios stipendijos steigėjas – V. Kuprevičiaus sūnus, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius.
Apie V. Kuprevičių
Viktoras Kuprevičius (1901–1992) – Lietuvos kompozitorius, nusipelnęs meno veikėjas, Kauno miesto Garbės pilietis, Kauno kariliono atkūrėjas ir ilgametis atlikėjas. Tarpukario laikotarpiu dirbo Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje, kartu su Pauliumi Galaune organizavo liaudies meno tyrimų ekspedicijas ir pats asmeniškai jose dalyvavo.