Kviečiame studijuoti Naujųjų medijų meno gretutinėje studijų programoje
Kviečiame studijuoti Naujųjų medijų meno gretutinėje studijų programoje. Norintys pasirinkti šią gretutinių studijų programą turi pateikti laisvos formos savo kūrybos portfolio ir dalyvauti motyvaciniame pokalbyje.
Kūrybinį portfolio prašome siųsti adresu tomas.pabedinskas@vdu.lt iki rugsėjo 2 d. (didelius failus siųskite naudodamiesi „wetransfer“ platforma)
Motyvacinis pokalbis vyks rugsėjo 3 d. (pirmadienį), 10:30 val., 204 kab., Muitinės g. 7.
Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“)
Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“)
Liepos 20 d. 19 val. smėlio, palmių, kaktusų ir kitokių dekoracijų apsuptoje galerijoje „Fantomas“ atidaroma Romualdo Požerskio fotografijos paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“).
Renginio metu bus rodoma filmuota medžiaga iš Nevados dykumoje vykstančio kasmetinio alternatyvaus meno ir muzikos festivalio. Kepsime patiekalus ant griliaus, maišysime kokteilius. Įspūdžiais dalinsis festivalyje apsilankę lietuviai, bei skambės renginio dvasią atspindinti muzika.
Spaudoje dažnai minimas, kaip unikaliausias festivalis, pirmą kartą įvyko 1986 metais San Franciske Baker Beach’e. Iš viso dalyvavo ir medinę 2.5 m aukščio žmogaus skulptūrą kartu sudegino tik 20 žmonių. Ilgainiui skulptūros aukštis ir dalyvių skaičius augo, o 2014 metais pasiekė net 70 tūkstančių. Nevadoje, Juodo akmens dykumoje, buvo pristatyti keli tūkstančiai projektų ir sumontuota virš 300 skulptūrų.
Antropologai, sociologai, menotyrininkai iki šiol tebeanalizuoja šį renginį – jis toks daugialypis, unikalus ir nuolat kintantis, kad jį sudėtinga objektyviai apibrėžti. Reiškinį būtų galima apibūdinti, kaip pasaulinį meno ir muzikos festivalį ir įvairiausių subkultūrinių grupių susibūrimą, vykstantį paskutinę rugpjūčio savaitę po svilinančia dykumos saule, buvusio seno ežero plokštumoje. Vietovė apsupta kalnų, be jokio augalo ar gyvūno, išskyrus korozines šarmines dulkes, kurios įsigeria visur ir į viską. Tai industrinės pasąmonės, postmodernios technokultūros, archajiškumo, mitologijos, ugnies kulto, gentinių apeigų ir pasilinksminimo kratinys, kasmet kviečiantis savęs atsivėrimui, išraiškai, transformacijai, nuostabai.
Juodosios uolos dykumoje Nevadoje lengviau išbandyti atominę bombą, nei rengti savaitę trunkantį festivalį. Jeigu pasiklysite dykumoje, mirties iš troškulio neišvengsite. Artimiausia gyvenvietė – už 50 kilometrų, dieną + 40° C, o naktį temperatūra nukrenta iki 0° C.
Modernaus meno kritikai teigia, jog šis renginys – vienintelė vieta, kur ribos tarp meno ir gyvenimo iš tiesų visiškai ištirpsta. Tu gyveni meno kūrinyje, tavo egzistencija ten tampa meno kūriniu.
Vieta: Galerija Baras Fantomas
Adresas: Vytauto g. 57, Vilnius (Žvėrynas)
Data: 2018.07.20
Renginio pradžia: 19 val
SONY DSC
Romualdo Požerskio paroda „Atlaidai“
Liepos 19 d., 17.30 val. Kauno fotografijos galerijoje įvyko Romualdo Požerskio parodos „Atlaidai“ atidarymas.
Atlaidus R. Požerskis fotografavo 1974–2001 m. ir apkeliavo įvairias Žemaitijos bei Dzūkijos vietoves, tačiau nuostabos jausmas, kitoniško pasaulio įspūdis išliko visame fotografijų cikle. Dokumentiniu požiūriu vertingus laiko ženklus Požerskis atrado ne tik sakraliniame, bet ir labiau žemiškame atlaidų vyksme: bendraujant skirtingoms kartoms, pasiruošiant apeigoms ir švenčiant, kai jos baigiasi.
Vis dėlto, atkreipęs dėmesį į archajiškas Lietuvos kaimo tradicijas ir neprarasdamas fotografui tokio svarbaus gebėjimo stebėtis fiksuojamu gyvenimu, Požerskis savo darbuose neparodė atlaidų tik kaip keisto maskarado, vykstančio pačiam autoriui nepažįstamoje sociokultūrinėje aplinkoje. Fotografo vaidmuo šiuo atveju neapsiribojo beaistriu „etnologiniu“ stebėjimu. Jam pavyko atrasti asmeninį emocinį ryšį su savitu lietuviško kaimo pasauliu ir priartinti jį prie plataus žiūrovų rato. Fotografijose įamžintas gyvenimas paradoksaliai virto (įsivaizduojama) kolektyvine patirtimi, įkūnyta ryškiausia – socialinių ritualų ir religinių apeigų – forma.
Požerskio darbuose įamžinti žmonės, jų tipažai ir laikysena, tradicijos ir gyvenimo būdas yra daugiau nei tik nepažįstamųjų gyvenimo nuotrupos. Atlaidų cikle jos sudaro vientisą lietuviškumo vaizdinį. Nors žmonės į atlaidus susiburia tik trumpam ir dvasinė bendrystė bei socialiniais ryšiais pagrįstas bendruomeniškumas čia taip pat patiriami tik laikinai, tačiau fotografija išsaugo šios patirties ženklus ir sukuria ilgiau išliekantį bendros tapatybės, su tautine kultūra siejamo lietuviškumo pagrindą.
– Tomas Pabedinskas
Paroda skirta Virginijos Požerskienės atminimui.
Paroda veiks iki rugpjūčio 24 d.
Romualdo Požerskio kūryba – Europos Sąjungos kultūros paveldo dalis
Romualdas Požerskis atstovaus Lietuvą tarptautinėje parodoje „Another Europe“, kuri vyks liepos 12 – rugpjūčio 9 d. netoli Londono Kings Cross stoties.
Austrijos kultūros forumas Londone, EUNIC tinklas ir Europos Sąjungos atstovybė Londone pakvietė Europos Sąjungos šalies fotografus dalyvauti parodoje viešoje erdvėje Londone, kuri bus instaliuota ant specialiai sumontuotų suoliukų viešoje vietoje. Paroda vyks keturias savaites prie vienos didžiausių Londono stočių – Kings Cross. Ši stotis ir jos apylinkės yra viena labiausiai lankomų ir dinamiškiausių vietų Londone, todėl tikimasi jog parodą pamatys tūkstančiai lankytojų.
Parodos tema – „Kitokia Europa“ (angl. „Another Europe“) susijusi su kultūros paveldu. Parodos kuratorius britas Hamish Park pasirinko neįprastą kultūros paveldo aspektą – nykimą. Kultūros paveldas parodoje interpretuojamas plačiai ir apima kultūrines, socialines ir ekonomines Europos Sąjungos ir atskiros šalies tradicijas.
Parodoje eksponuojamas Romualdo Požerskio darbas yra ilgametės menininko fotografijų serijos „Atlaidai“ (1974-2001) dalis. Šią seriją fotografas jau yra pristatęs daugelyje pasaulio šalių, ji ypač vertinama užsienio fotografijos profesionalų bei mėgėjų.
„Požerskio nufotografuoti dabartinėje Lietuvoje švenčiami atlaidai kelia ne vien nostalgiškų prisiminimų bangą tiems, kurie turėjo progos į tokius atlaidus važinėti dar prieškariniais laikais, bet ir pagarbą Lietuvos žmogui, kuris iki šiol išlaikė tikėjimą ir stiprų prisirišimą prie šių senųjų kaimo tradicijų. Jo fotografijose, kaip ir mūsų atmintyje, stojasi prieš akis didžiųjų atlaidų epizodai: arklių traukiamos „pavados“, su jauniausiu sūnumi ant priekinio sosto tarp tėvo ir motinos, likusi šeimyna ant minkšto šieno toliau vežime; miestelyje ar bažnytkaimy kaimynų ir draugų susitikimai šventiškai pasidabinus, rimti pokalbiai vyrų būrelyje, šnibždėjimaisi tarp moterų“ (A. Kezys).
Parodos „Another Europe“ partneris – Lietuvos kultūros institutas.
Parodos vieta: vyks King’s Cross – šalia King’s Boulevard ir Pancras aikštės, Londone, N1C 4AG
Parodos laikas: 2018 m. liepos 12 d. – rugpjūčio 9 d.
Daugiau informacijos: http://www.acflondon.org/events/another-europe/
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje TEATROLOGIJA IR SCENOS MENŲ VADYBA
Prestižinė, vakarietiška, šiuolaikiška magistrantūros programa, suderinanti solidų teorinį pagrindą ir lankstų praktinį pasirengimą.
Šiuolaikinėje kūrybinėje ir meninėje aplinkoje dirbantiems profesionalams reikalingi įvairialypiai įgūdžiai, leidžiantys suvokti, analizuoti, inicijuoti ir valdyti įvairius scenos meno procesus. Teatrologijos ir scenos menų vadybos programa suteikia ne tik klasikines menotyros žinias, gebėjimą analizuoti, vertinti ir interpretuoti scenos meno reiškinius vietiniame ir tarptautiniame kontekste, bet ir ugdo studentų įgūdžius kuruoti, administruoti ir vykdyti įvairius nacionalinius ir tarptautinius scenos meno projektus bei programas, pritaikyti savo žinias praktinėje teatro procesų aplinkoje. Būtent tokių gebėjimų turintys profesionalai šiuo metu yra paklausiausi darbo rinkoje.
Išorinę programos analizę atlikę tarptautiniai ekspertai ją įvertino geriausiai iš visų MF programų ir akreditavo maksimaliam šešerių metų laikotarpiui.
Programa orientuota į tarptautinį kontekstą, paskaitas dėsto geriausi savo srities specialistai ir vizituojantys užsienio universitetų profesoriai, studentams suteikiama galimybė semestrą studijuoti užsienio universitetuose, (programos partneriai: Helsinkio universitetas (Suomija), Stokholmo universitetas (Švedija), Bergeno universitetas (Norvegija), Aarhuso universitetas (Danija), Roueno universitetas (Prancūzija), Krokuvos Jogailaičių universitetas, Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje (Lenkija)) dalyvauti tarptautiniuose meno ir studijų projektuose, atlikti profesinę praktiką užsienio scenos meno organizacijose.
VDU Menų fakulteto ryšiai su Lietuvos teatrinėmis ir kultūrinėmis institucijomis ir socialiniai partneriai leidžia mums pirmiems sužinoti apie naujausius darbo pasiūlymus.
Baigę studijas magistrai gali dirbti teatro kritikais, teatrologais, dramaturgais, administratoriais, kuratoriais, scenos meno veiklos koordinatoriais, teatro procesų organizatoriais bei projektų vadybininkais įvairiose valstybinėse, privačiose ir nevyriausybinėse meno organizacijose (teatruose, festivaliuose, bendruomenėse, meno agentūrose ir pan.); valstybinėse institucijose, kurioms reikalingos kultūrinės srities kompetencijos (savivaldybės įstaigos, ministerijos, ambasados, fondai, tarptautinės agentūros); kultūros bei švietimo įstaigose, scenos meno organizacijose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose, mokslo darbuotojais akademinėse ir švietimo institucijose, žiniasklaidoje bei leidybos srityje. Studijas galima tęsti doktorantūros programoje.
Daugiau apie programą ir studijas
Facebook: VDU Teatrologijos katedra
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Baltijos kelias”
Birželio 12 dieną Žemaičių Naumiesčio bibliotekoje atsidarė Romualdo Požerskio fotografijų paroda “Baltijos kelias”.
Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir albume „Lietuva 1988–1993“.
Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio.
Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai.
Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties.
Su paskutiniais sovietų kariuomenės daliniais pasitraukė ir baimė, ir netikrumo jausmas. Vietoj jų įsitvirtino tikėjimas mūsų valstybės, Lietuvos, ateitimi.
Ši paroda – nebylusis, tačiau tiek daug pasakantis Lietuvos prisikėlimo metraštis. Joje įamžintos ašaros ir vilties kupinos akys, ryžtas ir susikibusios rankos tegul visada primins, kokie galime būti vieningi ir kiek daug galime pasiekti.
Dabar žinome, kad, be šūvio įsileidę okupanto tanką, jo taip lengvai neišvarysime. Savo Nepriklausomybę turime ginti kasdien. Čia mūsų įsipareigojimas kovotojams už Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Paroda veiks iki liepos 12 dienos.
Daugiau informacijos : http://www.siluteszinios.lt/turiningai-praleistas-laikas-su-fotomenininku-romualdu-pozerskiu/
Romualdo Požerskio paroda „Degantis žmogus“
Birželio 5 d. 17 val. Ukmergės kultūros dailės galerijoje atidaroma Romualdo Požerskio ir Monikos Požerskytės paroda „Degantis žmogus“ („Burning Man“). Atidarymo metu demonstruojamas 30 min filmas apie Nevados dykumoje vykstantį alternatyvaus meno festivalį.
Parodoje pristatomos lietuvių fotomenininkų užfiksuotos vieno garsiausio ir originaliausio festivalio pasaulyje „Degantis žmogus“, vykstančio Nevados dykumoje (JAV), akimirkos – ne tik žmonės, su kuriais susipažino menininkai, bet ir skulptūros, fantastiškiausi meniški automobiliai, šviesos-ugnies instaliacijos, perfomansai, žemės meno objektai ir kūno tapybos kūriniai.
Pirmame perfomense, kuris vyko 1986 metais San Franciske Baker Beach, dalyvavo ir medinę 2.5 m aukščio žmogaus skulptūrą kartu sudegino tik 20 žmonių. Ilgainiui skulptūros aukštis augo, o kartu su juo – ir dalyvių skaičius, kuris 2014 metais pasiekė 70 tūkstančių. Nevadoje, Juodo akmens dykumoje, buvo pristatyti keli tūkstančiai projektų ir sumontuota virš 300 šimtų skulptūrų.
Ukmergės kultūros dailės galerijoje bus rodoma specialiai paruošta R. Požerskio ir M. Požerskytės fotografijų projekcija, atspindinti įdomiausius įvairių pasaulio šalių bei lietuvių meninius projektus, eksponuotus nuo 2008 iki 2017 metų „Degantis žmogus“ festivaliuose. 2011 metais Giedrius Kavaliauskas subūrė pirmą lietuvių stovyklą. Po dykumą buvo tampomas iš Lietuvos atgabentas Blukis, Tomas Dobrovolskis suruošė perkusijos sesijas ir koncertus. Jono Dovydėno vežamo „Velokino“ seansų metu buvo rodomi lietuviški Roberto Verbos, Jono Meko filmai. 2013 metais lietuviai pastatė Ievos Marijos Dautartaitės ir Žilvino Stankevičiaus skulptūrą „Lituanicos paukščiai“, skirtą Dariaus ir Girėno skrydžiui per Atlantą paminėti, 2017 metais Karolio Misevičiaus skulptūrą „Aušros šokis“. „Lihuanica Birds camp“ stovykloje festivalio dalyviai vaišinami lietuviškais bulviniais blynais, lietuviško paveldo gėrimais ir jau keli metai koncertuoja Jurgis Didžiulis.
Parodą pristatys Tomas Pabedinskas.
Parodą „Degantis žmogus“ Ukmergėje bus galima apžiūrėti iki birželio 27 d.
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje KULTŪROS PAVELDAS IR TURIZMAS
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje „Kultūros paveldas ir turizmas“
Geriausia paveldosaugos studijų programa Lietuvoje 2016 m.! Šios programos absolventai įgyja ne tik paveldo magistro diplomą, bet ir Valstybinio turizmo departamento patvirtintą kvalifikacinį gido pažymėjimą, o taip pat įrašomi į Nacionalinę turizmo informacijos sistemą.
Magistrantūros studijų programos „Kultūros paveldas ir turizmas“ tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos, plataus humanitarinio išsilavinimo kultūros paveldo ir turizmo specialistus, turinčius menotyros žinių bei organizacinių įgūdžių, išmanančius kultūros paveldo raiškos formas ir jo socialinę, visuomeninę, istorinę reikšmę, galinčius profesionaliai administruoti kultūros paveldo sferą.
Programos studentai išmoksta savarankiškai spręsti kultūros paveldo apsaugos ir turizmo sistemose iškylančius klausimus ir problemas, įvertinti kultūros paveldo objektų būklę, jų apsaugos teisinius ir praktinius aspektus, taikyti šiuolaikinius apsaugos būdus, europinę paveldosaugos teoriją ir praktiką. Įgijus diplomą, plačias humanitarinio išsilavinimo teorines žinias galima kūrybiškai taikyti praktinėje veikloje: animuojant kultūrinio paveldo turizmą Lietuvoje, inicijuojant ir valdant kultūrinio turizmo ir paveldo animacijos projektus.
Baigus studijas, įgyjamas paveldo magistro laipsnis. Programos absolventai gali dirbti Kultūros paveldo apsaugos departamento padaliniuose, savivaldybių paminklotvarkos poskyriuose, paminklų restauravimo įmonėse (ekspertais, meno istorikais, vadybininkais), Lietuvos kultūros ministerijos padaliniuose (muziejuose, bibliotekose, archyvuose). Programos absolventai gali įsidarbinti turizmo departamento padaliniuose, turizmo firmose (konsultantais, turizmo strategais, ekskursijų vadovais ar gidais), nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, žiniasklaidoje ir mokslo institucijose, tyrinėjančiose kultūros paveldą.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt
Naujųjų medijų meno trečiakursiai – 16 būdų kaip tapti naratyvu
VDU Kūrybinės fotografijos trečio kurso studentai gegužės 23 dieną atidarė eksperimentinę fotografijos parodą „16 būdų kaip tapti naratyvu“ VDU Menų galerijoje „g101“.
Šiandien gyvename naratyvų apsuptyje. Tačiau, kokį naratyvą geba kurti vizualusis menas, šiuolaikinė fotografija? Kaip fotografijose vaizduojami objektai tampa naratyvais? Galerijos erdvė atsiskleidžia kaip jaunosios kartos kuriamas pasakojimas, pagrįstas 16-ka skirtingų naratyvų.
Studentai savo darbuose analizuoja atminties ir prisiminimų fenomenus. Prisiminimas kaip savitas ir unikalus pasakojimas iškyla atmintyje iš būtojo laiko dienų. O atmintis geba mums papasakoti ir tai, ką galime jausti nesąmoningai – staiga suvokti, kad tam tikroje vietoje jau esame buvę, tačiau neprisimename kada. Taip pat, iš kasdienių fotografijų, brangių potyrių ar prisiminimų, savotiško vidaus ir išorės užfiksavimo siekiama suprasti ir patį žmogų.
Nuo prisiminimų prie asmenybės veido bruožų – studentai gilinasi į žmonių įvairovę, akcentuodami veidą ir nagrinėdami, kas iš tikrųjų gali atskleisti žmogų – kuo dviprasmiškas jo portretas? Taip pat dvynių kūnų tyrimai – kokie jų panašumai ir skirtumai atsiskleidžia bėgant laikui? Dar vienas pasakojimas – ketvirtojo žmogaus portretas – kokią istoriją geba atskleisti trijų kartų ryšio vizualinis sprendimas?
Kita plati tema, susijusi su žmogaus psichologija – emocijos. Studentai kviečia pažvelgti, kaip gimsta personažas, scenoje įkūnysiantis pjesės herojaus charakterį ir emocijas. Taip pat, kaip emocijas gali išreikšti spalvos – kokios tradiciškai yra spalvų konotacijos, kaip mes jas galime suvokti?
Spalvų semiotika – tai dalis visuomenėje priimtų nuostatų. Kūriniuose analizuojamas ir žmogaus kūnas, griaunamos nusistovėjusios normos – keičiamas požiūris į randą tarsi tai būtų abstraktaus meno kūrinys, atskleidžiantis laiko atspindį žmoguje. O kuo žmogus tampa, koks jo aktas, kai yra kaustomas tam tikrų socialinių rėmų? Fotografijose pabrėžiamas ir vartotojiškos visuomenės vaizdas.
Taip pat svarbi tema – aplinkos vaizdavimas. Fotografijose atskleidžiamas gamtos atbudimo momentas, medžių pavasaris, tyrinėjami gamtos ir žmogaus santykiai – kaip gamta geba pasiglemžti tai, ką žmogus pasiėmė. Taip pat yra ir taikomosios fotografijos darbų – dvarai perteikiami kaip kino lokacija.
Studentų parodoje atsiskleidžia tarpdisciplininės idėjos, kviečiančios žiūrovą pažvelgti į fotografijos panaudojimą šiuolaikiniame mene netradiciškai ir atrasti netikėtus eksponavimo būdus.
Kūrinių autoriai: Miglė Žilinskaitė, Airinga Česaitytė, Skaistė Gulbinaitė, Antanas Stankevičius, Julija Kazancevaitė, Indrė Galinskaitė, Kasparas Pilybas, Vilius Kurkinas, Milda Kolesinskaitė, Milda Gineikaitė, Domantas Jankauskas, Kamilė Blauzdytė, Simona Zvicevičiūtė, Ingrida Rutkutė, Albinas Liutkus, HyeJin Ryu.
Disciplinos dėstytojai doc. dr. Tomas Pabedinskas ir prof. Romualdas Požerskis.
Milda Gineikaitė
Kviečiame studijuoti magistrantūros studijų programoje KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS
Žiniomis pagrįsta lyderystė kūrybiniame sektoriuje!
„Kūrybinių industrijų“ studijų programa skirta asmenims, turintiems bakalauro laipsnį bei siekiantiems tapti kūrybinių industrijų analitikais ir praktikais, skatinančiais kūrybinio sektoriaus plėtrą bei galinčiais užtikrinti sėkmingą meno ir verslo komunikaciją.
Programos tikslas – rengti aukščiausios kvalifikacijos kūrybinių industrijų praktikus, gebančius dirbti organizacinį, vadybinį, edukacinį, viešųjų ryšių darbą, taikyti novatoriškus vadybos ir kūrybinių praktikų modelius tradicinėse kultūrinėse institucijose arba kurti nepriklausomas kūrybinių industrijų iniciatyvas, bei analitikus, gebančius kompleksiškai tirti, analizuoti ir vertinti kūrybinių industrijų projektus, rengti kūrybinių industrijų lauko strategijas ir teikti rekomendacijas. Pagal naujausius studijų kokybės vertinimo rezultatus programa turi rekordinį absolventų, dirbančių pagal specialybę, skaičių. Studentų vertinimu itin aukštas ir programos parengimo darbo rinkai vidurkis.
Studijų kokybės vertinimo centro tarptautinė ekspertų grupė, sudaryta iš socialinių ir humanitarinių mokslų sričių specialistų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Rumunijos atlikę išorinį magistrantūros studijų programos „Kūrybinės industrijos“ vertinimą, programą akreditavo maksimaliam šešių metų laikotarpiui.
Atnaujinta programa skirta Kūrybinių industrijų bakalauro programų absolventams, kurie siekia ekspertinių žinių, lyderystės kūrybiniame sektoriuje ir kompleksiško kūrybinių industrijų supratimo. Taip pat kviečiame studijuoti socialinių ir humanitarinių mokslų bei menų programų absolventus, siekiančius įdarbinti savo unikalius gebėjimus ir kūrybiškumą.
Šių metų Kūrybinių industrijų studijų programa vykdoma artimai bendradarbiaujant su organizacija Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022: programoje dėsto KEKS 2022 komandos nariai, magistrantams siūloma galimybė būti ambicingiausio Kauno kultūrinio projekto sūkuryje, gauti informaciją iš pirmų rankų ir patiems praktiškai įsitraukti į KEKS 2022 projektus.
Daugiau apie programą ir studijas
Informacija telefonu: (8 37) 32 78 78
El. paštu: aida.semaskiene@vdu.lt